Trintis \u2013 toks kasdienis rei\u0161kinys, kad da\u017enai atrodo, jog \u010dia neb\u0117ra k\u0105 atrasti. K\u0117d\u0117 prie\u0161inasi stumiama, padanga kimba \u012f asfalt\u0105, degtukas u\u017esidega patrynus. Mokykloje viskas pateikiama itin paprastai: kuo stipriau prispausi pavir\u0161ius, tuo didesn\u0117 bus trintis. \u0160i\u0105 tvark\u0105 nuo XVII a. pabaigos apib\u016bdina pirmasis Amontonso d\u0117snis \u2013 vienas klasikini\u0173 empirini\u0173 mechanikos d\u0117sni\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto naujas tyrimas rodo, kad \u0161i taisykl\u0117 n\u0117ra tokia universali, kaip ilg\u0105 laik\u0105 manyta. Konstanco universiteto mokslinink\u0173 komanda nagrin\u0117jo trint\u012f magnetin\u0117je sistemoje, kurioje du sluoksniai mechani\u0161kai nesilie\u010dia, ta\u010diau jud\u0117jimui vis tiek atsiranda pasiprie\u0161inimas. Paai\u0161k\u0117jo, kad didinant \u201eapkrov\u0105\u201c trintis neauga tolygiai. Vietoj to pasirei\u0161kia ai\u0161kus pikas: pasiprie\u0161inimas did\u017eiausias esant vidutiniams atstumams, o silpnesnis tiek tada, kai sluoksniai yra labai arti, tiek tada, kai jie labiau nutol\u0119.<\/p>\n
\u0160is rezultatas nerei\u0161kia, kad kasdien\u0117je aplinkoje staiga nustos galioti mums \u012fprastas trinties vaizdas \u2013 bat\u0173 paduose, stabd\u017eiuose ar stal\u010diuose. Grei\u010diau tai priminimas, kad fizikoje taisykl\u0117s, puikiai veikian\u010dios makromasteliu ir esant mechaniniam kontaktui, gali prad\u0117ti \u201etr\u016bkin\u0117ti\u201c specialiose ar mikroskopin\u0117se sistemose. Ypa\u010d ten, kur pasiprie\u0161inim\u0105 lemia ne pavir\u0161i\u0173 s\u0105lytis, o kolektyvin\u0117 magnetini\u0173 lauk\u0173 dinamika.<\/p>\n
\u0160iame eksperimente nebuvo dviej\u0173 \u0161iurk\u0161\u010di\u0173 pavir\u0161i\u0173, besitrinan\u010di\u0173 tarsi \u0161vitrinis popierius. Tyr\u0117jai dirbo su magnetine sistema, sudaryta i\u0161 judan\u010di\u0173 sukini\u0173 (spin\u0173) element\u0173 ir antro magnetinio sluoksnio. Kai vienas sluoksnis slenka kito at\u017evilgiu, magnetiniai momentai nuolat bando prisitaikyti prie kintan\u010dios pad\u0117ties. B\u016btent \u0161is nenutr\u016bkstantis persitvarkymas tampa pasiprie\u0161inimo \u0161altiniu. Kitaip tariant, trintis \u010dia kyla ne i\u0161 klasikinio kontakto, o i\u0161 vidin\u0117s magnetin\u0117s tvarkos reorganizacijos.<\/p>\n
Nors tai skamba tarsi fizikinis triukas, logika paprasta: jei sistema jud\u0117dama turi nuolat \u201eperra\u0161in\u0117ti\u201c savo b\u016bsen\u0105, tam reikia energijos. Ten, kur jud\u0117jimas sukelia energijos nuostolius, greitai atsiranda ir rei\u0161kinys, kur\u012f suvokiame kaip trint\u012f. Tik \u0161iuo atveju pagrindin\u012f vaidmen\u012f atlieka ne pavir\u0161iaus nelygumai, d\u0117v\u0117jimasis ar mikroskopiniai \u012fbr\u0117\u017eimai, o magnetin\u0117 \u201efrustracija\u201c ir kolektyvinis sukini\u0173 persitvarkymas.<\/p>\n
\u012eprastas trinties vaizdinys yra grynai mechaninis: ka\u017ekas \u0161nyp\u0161\u010dia ir brai\u017eosi \u012f ka\u017ek\u0105. \u010cia pasiprie\u0161inimas labiau primena \u017emoni\u0173 mini\u0105 siaurame pra\u0117jime. Kai erdv\u0117s per daug \u2013 visi praeina lengvai. Kai viskas itin suspausta \u2013 tvarka gali v\u0117l tapti paprastesn\u0117. Ta\u010diau \u201eper vidur\u012f\u201c atsiranda blogiausias momentas: kiekvienas bando \u012fsitaisyti, trukdo kitiems, ir jud\u0117ti tampa sunkiausia. B\u016btent tada fiksuojamas trinties maksimumas.<\/p>\n
Pirmasis Amontonso d\u0117snis supaprastintai teigia, kad trinties j\u0117ga yra proporcinga prispaudimo j\u0117gai. Kasdien\u0117je mechanikoje tai veikia puikiai, ir n\u0117ra po\u017eymi\u0173, kad d\u0117l \u0161io eksperimento reik\u0117t\u0173 perra\u0161yti automobili\u0173 stabd\u017ei\u0173 instrukcijas. Problema atsiranda tada, kai \u0161is d\u0117snis pradedamas laikyti beveik visur ir visada galiojan\u010diu principu. Nauji rezultatai ai\u0161kiai rodo: egzistuoja sistemos, kuriose ry\u0161ys tarp \u201eapkrovos\u201c ir jud\u0117jimo pasiprie\u0161inimo n\u0117ra tiesinis.<\/p>\n
Tokio pob\u016bd\u017eio atradimai moksle da\u017eniausiai nerei\u0161kia, kad senos teorijos \u201ei\u0161metamos pro lang\u0105\u201c. Da\u017eniau jos tiesiog praranda absoliutumo pretenzij\u0105: tai, kas atrod\u0117 fundamentalus d\u0117snis, pasirodo es\u0105s labai geras artinys tam tikroms s\u0105lygoms. U\u017e j\u0173 rib\u0173 ima veikti kita fizika arba ta pati fizika, tik su papildomais \u201eveik\u0117jais\u201c \u2013 \u0161iuo atveju su kolektyvine magnetine dinamika.<\/p>\n
Verta prisiminti, kad tai ne pirmas signalas apie klasikini\u0173 trinties d\u0117sni\u0173 ribotum\u0105. Jau seniai \u017einoma, kad nanomasteliu trinties elgsena gali skirtis nuo paprasto makroskopinio vaizdo. \u0160is tyrimas papildo bendr\u0105 istorij\u0105 nauju, itin ry\u0161kiu skyriumi: rei\u0161kinys, kuris vadov\u0117liuose da\u017enai atrodo banalus, vis da\u017eniau atskleid\u017eia subtili\u0105 sud\u0117ting\u0173 sistem\u0173 fizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Trintis \u2013 toks kasdienis rei\u0161kinys, kad da\u017enai atrodo, jog \u010dia neb\u0117ra k\u0105 atrasti. K\u0117d\u0117 prie\u0161inasi stumiama, padanga kimba \u012f asfalt\u0105, degtukas u\u017esidega patrynus. Mokykloje viskas pateikiama itin paprastai: kuo stipriau prispausi pavir\u0161ius, tuo didesn\u0117 bus trintis. \u0160i\u0105 tvark\u0105 nuo XVII a. pabaigos apib\u016bdina pirmasis Amontonso d\u0117snis \u2013 vienas klasikini\u0173 empirini\u0173 mechanikos d\u0117sni\u0173. Vis d\u0117lto naujas […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2262,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2261","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2261","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2261"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2261\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2262"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2261"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2261"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2261"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2261"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}