Nauji tyrimai, kuriuose analizuoti radiacijos lygiai Ispanijos eksklave Meliljoje, atskleid\u0117 netik\u0117t\u0173 rezultat\u0173. Mokslininkai i\u0161k\u0117l\u0117 prielaid\u0105, kad ry\u0161ys tarp geologin\u0117s sandaros ir nat\u016bralios aplinkos radioaktyvumo gali b\u016bti kur kas sud\u0117tingesnis, nei manyta iki \u0161iol. Nors \u0161is regionas yra \u017eemyn\u0173 sand\u016broje ir pasi\u017eymi \u012fvairia geologine sandara, matavimai parod\u0117 i\u0161skirtinai \u017eem\u0105 vadinamosios fonin\u0117s spinduliuot\u0117s lyg\u012f.<\/p>\n
Daug met\u0173 trukusios steb\u0117senos duomenys parod\u0117, kad nat\u016brali\u0173 radioaktyvi\u0173j\u0173 izotop\u0173 \u2013 toki\u0173 kaip uranas, toris ir kalis-40 \u2013 koncentracijos \u010dia yra ma\u017eesn\u0117s nei daugelyje kit\u0173 pasaulio viet\u0173. B\u016btent \u0161ie elementai sudaro did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f nat\u016bralios spinduliuot\u0117s, su kuria \u017emon\u0117s susiduria kasdien. Praktikoje tai rei\u0161kia, kad Meliljos gyventojai gauna ma\u017eesnes ap\u0161vitos dozes nei vidutinis \u017emogus planetoje.<\/p>\n
Vis d\u0117lto aplinka n\u0117ra visi\u0161kai vienalyt\u0117. Tyr\u0117jai nustat\u0117 ai\u0161kius skirtumus, priklausan\u010dius nuo vietini\u0173 geologini\u0173 s\u0105lyg\u0173. Ten, kur vyrauja vulkanin\u0117s kilm\u0117s uolienos, spinduliuot\u0117s lygis didesnis, ta\u010diau vis tiek neper\u017eengia saugi\u0173 rib\u0173. Tai parodo, koki\u0105 reik\u0161m\u0119 turi mikrogeografija: net nedideli po\u017eemin\u0117s sud\u0117ties poky\u010diai gali daryti \u012ftak\u0105 fonin\u0117s spinduliuot\u0117s lygiui.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 tyrimo aspekt\u0173 buvo vadinamosios efektyviosios doz\u0117s analiz\u0117 \u2013 tai spinduliuot\u0117s kiekis, kuris realiai veikia \u017emogaus organizm\u0105. Meliljoje \u0161i doz\u0117 siekia apie 0,23 milisiverto per metus, kai pasaulinis vidurkis yra kelis kartus didesnis. Palyginimui, vienas kompiuterin\u0117s tomografijos tyrimas gali suteikti keli\u0173 milisivert\u0173 doz\u0119, tod\u0117l Meliljoje fiksuojami dyd\u017eiai yra itin ma\u017ei.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad vien dirvo\u017eemio ar uolien\u0173 analiz\u0117s nepakanka. Vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 lemti poveik\u012f sveikatai, yra radonas \u2013 bespalv\u0117s ir bekvap\u0117s dujos, susidaran\u010dios skylant uranui \u017dem\u0117s plutoje. Radonas gali skverbtis \u012f pastatus per pamatus ir kauptis prastai v\u0117dinamose patalpose. Ilgainiui didel\u0117s \u0161i\u0173 duj\u0173 koncentracijos didina rizik\u0105 susirgti, pavyzd\u017eiui, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu, tod\u0117l radonas laikomas vienu reik\u0161mingiausi\u0173 nat\u016brali\u0173 radiologini\u0173 pavoj\u0173.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad Meliljos atvejis \u012fsilieja \u012f platesn\u012f pasaulini\u0173 tyrim\u0173 kontekst\u0105. Yra vietovi\u0173, pavyzd\u017eiui, Ramsaro regionas Irane ar kai kurios Brazilijos teritorijos, kur spinduliuot\u0117s lygiai gerokai vir\u0161ija pasaulio vidurk\u012f, ta\u010diau ai\u0161kiai didesnio onkologini\u0173 lig\u0173 paplitimo ten ne visada nustatoma. \u0160is rei\u0161kinys ir toliau i\u0161lieka aktyvi\u0173 mokslini\u0173 diskusij\u0173 objektu.<\/p>\n
Nat\u016brali radioaktyvumo kilm\u0117 n\u0117ra vien dirvo\u017eemis ar uolienos. Svarb\u0173 vaidmen\u012f atlieka ir kosmin\u0117 spinduliuot\u0117, pasiekianti \u017dem\u0119 i\u0161 kosmoso. Jos intensyvumas did\u0117ja kylant auk\u0161\u010diau vir\u0161 j\u016bros lygio, tod\u0117l kalnuose gyvenantys \u017emon\u0117s ar da\u017enai l\u0117ktuvais keliaujantieji paprastai gauna kiek didesnes dozes. \u0160iame kontekste \u017eemesn\u0117 Meliljos geografin\u0117 pad\u0117tis ir specifin\u0117s vietov\u0117s s\u0105lygos gali i\u0161 dalies paai\u0161kinti u\u017efiksuotus ma\u017eus rodiklius.<\/p>\n
Tyrimas taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f statybines med\u017eiagas. Kai kur pasaulyje pastatams naudojamos uolienos, turin\u010dios daugiau nat\u016brali\u0173 radioaktyvi\u0173j\u0173 izotop\u0173, tod\u0117l patalp\u0173 viduje spinduliuot\u0117 gali b\u016bti didesn\u0117. Meliljoje nustatyta, kad naudojamos med\u017eiagos n\u0117ra reik\u0161mingas papildomos ap\u0161vitos \u0161altinis, o tai prisideda prie bendro ma\u017eo radiologinio pavojaus. Be to, \u0161ie rezultatai ver\u010dia abejoti \u012fsitikinimu, jog sud\u0117tinga geologin\u0117 sandara visada rei\u0161kia didesn\u0119 nat\u016bralios spinduliuot\u0117s rizik\u0105.<\/p>\n
\u0160altinis: \u201eScientific Reports\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nauji tyrimai, kuriuose analizuoti radiacijos lygiai Ispanijos eksklave Meliljoje, atskleid\u0117 netik\u0117t\u0173 rezultat\u0173. Mokslininkai i\u0161k\u0117l\u0117 prielaid\u0105, kad ry\u0161ys tarp geologin\u0117s sandaros ir nat\u016bralios aplinkos radioaktyvumo gali b\u016bti kur kas sud\u0117tingesnis, nei manyta iki \u0161iol. Nors \u0161is regionas yra \u017eemyn\u0173 sand\u016broje ir pasi\u017eymi \u012fvairia geologine sandara, matavimai parod\u0117 i\u0161skirtinai \u017eem\u0105 vadinamosios fonin\u0117s spinduliuot\u0117s lyg\u012f. Ilgame\u010diai matavimai Meliljoje […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2268,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2267","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2267","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2267"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2267\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2268"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2267"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2267"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2267"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2267"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}