{"id":2277,"date":"2026-03-31T17:18:56","date_gmt":"2026-03-31T17:18:56","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/31\/tylus-ledynai-kurie-staiga-sprogsta-mokslininkai-ispeja-apie-nauja-gresme-kalnuose\/"},"modified":"2026-03-31T17:18:56","modified_gmt":"2026-03-31T17:18:56","slug":"tylus-ledynai-kurie-staiga-sprogsta-mokslininkai-ispeja-apie-nauja-gresme-kalnuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/31\/tylus-ledynai-kurie-staiga-sprogsta-mokslininkai-ispeja-apie-nauja-gresme-kalnuose\/","title":{"rendered":"Tylus ledynai, kurie staiga \u201esprogsta\u201c: mokslininkai \u012fsp\u0117ja apie nauj\u0105 gr\u0117sm\u0119 kalnuose"},"content":{"rendered":"<p>Dabartin\u0117s diskusijos apie ledynus da\u017eniausiai skamba pana\u0161iai: jie traukiasi, tirpsta, praranda mas\u0119 ir atidengia uolas. Tai tiesa, ta\u010diau ne visa. Yra i\u0161skirtin\u0117 ledyn\u0173 grup\u0117, kuri ilg\u0105 laik\u0105 elgiasi beveik \u201evangiai\u201c, o v\u0117liau netik\u0117tai smarkiai pagreit\u0117ja ir pajuda pirmyn tempu, kuris ledo pasaulyje atrodo kone nenat\u016bralus. Mokslininkai juos vadina staiga suaktyv\u0117jan\u010diais (surge) ledynais, o naujos pasaulin\u0117s analiz\u0117s rodo, kad b\u016btent jie gali sukelti vienus pavojingiausi\u0173 kaln\u0173 region\u0173 rei\u0161kini\u0173.<\/p>\n<p>Tai n\u0117ra nedidel\u0117s, vos pastebimos korekcijos. Toks ledynas gali de\u0161imtme\u010dius \u201ekaupti\u201c led\u0105 vir\u0161utin\u0117je dalyje, o v\u0117liau j\u012f tarsi vienu ypu \u201ei\u0161leisti\u201c, staigiai perne\u0161damas mil\u017eini\u0161kas mases link lie\u017euvio. Vienas tyr\u0117jas \u0161\u012f proces\u0105 palygino su taupom\u0105ja s\u0105skaita, kuri i\u0161tu\u0161tinama per \u201eBlack Friday\u201c apsipirkimo kar\u0161tin\u0119. Palyginimas taiklus: ilgas tariamos ramyb\u0117s laikotarpis ir staigus, brutalus energijos bei mas\u0117s i\u0161siver\u017eimas.<\/p>\n<p>B\u016btent \u0161is \u0161uoli\u0161kumas ir daro tokius ledynus ypa\u010d pavojingus. Kalnai nem\u0117gsta staigi\u0173 poky\u010di\u0173, o dar labiau j\u0173 nem\u0117gsta up\u0117s, keliai, tiltai ir sl\u0117niuose gyvenantys \u017emon\u0117s. Kai \u012fprastas ledynas traukiasi po truput\u012f, kra\u0161tovaizdis dar sp\u0117ja prisitaikyti. Ta\u010diau kai staiga suaktyv\u0117jantis ledynas netik\u0117tai pajuda, situacija ima priminti prastai numatyt\u0105 katastrof\u0105, o ne l\u0117t\u0105 geologin\u012f proces\u0105.<\/p>\n<h2>Pavojus nesibaigia vien ledu<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai i\u0161skiria \u0161e\u0161is pagrindinius pavoj\u0173 tipus, susijusius su tokiais suaktyv\u0117jimais. Pirmasis \u2013 intuityviausias: pats ledynas gali \u012fslinkti \u012f teritorijas, kurios anks\u010diau buvo be ledo, ir niokoti kelius, pastatus ar \u017eem\u0117s \u016bkio plotus. Tai skamba tarsi i\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 apled\u0117jim\u0173 laik\u0173, ta\u010diau kai kuriuose kaln\u0173 regionuose toks scenarijus n\u0117ra vien praeities istorija.<\/p>\n<p>Dar pavojingesni gali b\u016bti netiesioginiai padariniai. Suaktyv\u0117j\u0119s ledynas gali u\u017etvenkti up\u0119 ir suformuoti e\u017eer\u0105, kuris v\u0117liau staiga i\u0161teka, \u012f sl\u0117n\u012f paleisdamas niokojan\u010di\u0105 potvynio bang\u0105. Jis taip pat gali paskatinti vandens prasiver\u017eim\u0105 i\u0161 po ledo, sukelti netik\u0117tus ledo ir uolien\u0173 atskilimus, o vietov\u0117se, kur ledynai naudojami kaip susisiekimo mar\u0161rutai gyventojams ar turistams, suformuoti pavojing\u0173 ply\u0161i\u0173 tinkl\u0105. Kitaip tariant, kalnas tokiu metu tarsi nustoja b\u016bti vien kra\u0161tovaizdis ir ima veikti kaip sp\u0105st\u0173 sistema.<\/p>\n<p>Papildoma rizika kyla ir j\u016brin\u0117je aplinkoje, jei toks ledynas \u012fteka \u012f j\u016br\u0105 ir per trump\u0105 laik\u0105 \u201epagamina\u201c ne\u012fprastai daug ledkalni\u0173 \u2013 tai apsunkina laivyb\u0105 ir turizm\u0105. Praktikoje kalbama ne apie vien\u0105 problem\u0105, o apie vis\u0105 paket\u0105 gr\u0117smi\u0173: nuo potvyni\u0173 ir nuo\u0161liau\u017e\u0173 iki transporto trikd\u017ei\u0173 ir vietini\u0173 infrastrukt\u016bros nelaimi\u0173. D\u0117l to mokslininkai \u0161iuos ledynus vertina ne kaip siaur\u0105 specialist\u0173 \u012fdomyb\u0119, o kaip real\u0173 rizikos valdymo i\u0161\u0161\u016bk\u012f.<\/p>\n<h2>Ma\u017ea grup\u0117, bet netik\u0117tai didel\u0117 \u012ftaka<\/h2>\n<p>\u012esp\u016bdingiausia tai, kad staiga suaktyv\u0117jantys ledynai sudaro tik apie 1 proc. vis\u0173 pasaulio ledyn\u0173, ta\u010diau apima beveik penktadal\u012f pasaulinio ledyn\u0173 ploto. Tai puikus pavyzdys, kai skai\u010dius dar nerei\u0161kia \u012ftakos: nedidel\u0117 grup\u0117 gali palikti neproporcingai didel\u012f p\u0117dsak\u0105.<\/p>\n<p>Pasaulin\u0117 analiz\u0117 ap\u0117m\u0117 duomenis apie daugiau nei 3100 toki\u0173 ledyn\u0173. Jie n\u0117ra i\u0161sim\u0117t\u0119 atsitiktinai \u2013 ry\u0161k\u016bs j\u0173 telkiniai matomi Arktyje ir subarktiniuose regionuose, Auk\u0161tikalni\u0173 Azijoje bei Anduose. Pati geografija daug pasako: tai vietov\u0117s, kur ledas, auk\u0161tis, klimatas ir reljefas sudaro s\u0105lygas staigiems epizodams.<\/p>\n<p>Ypa\u010d nerim\u0105 kelia 81 ledyno grup\u0117, kuri per suaktyv\u0117jim\u0105 laikoma pavojingiausia. Dauguma j\u0173 yra Karakorume, kur \u017eemiau plyti apgyvendinti sl\u0117niai ir svarbi infrastrukt\u016bra. Tai jau nebe ledynininkyst\u0117s \u012fdomybi\u0173 \u017eem\u0117lapis, o vietovi\u0173, kur ledas gali susidurti su \u017emogumi blogiausiu \u012fmanomu b\u016bdu \u2013 staiga, smarkiai ir be saugaus laiko pasiruo\u0161ti, \u017eem\u0117lapis.<\/p>\n<h2>Klimatas kei\u010dia taisykles labiau, nei tik\u0117tasi<\/h2>\n<p>Sud\u0117tingiausia tai, kad klimato \u0161ilt\u0117jimas \u010dia nesuteikia paprasto scenarijaus. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodyt\u0173, jog \u0161ylant klimatui ledynai tiesiog silpsta ir nyksta. Ta\u010diau tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad d\u0117l to staiga suaktyv\u0117jantys ledynai da\u017enai tampa dar sunkiau prognozuojami. Vienur suaktyv\u0117jimai fiksuojami da\u017eniau nei anks\u010diau, kitur aktyvumas silpn\u0117ja, o kai kur toks elgesys gali prad\u0117ti persikelti \u012f naujas teritorijas.<\/p>\n<p>Taip pat daug\u0117ja signal\u0173, kad ekstremal\u016bs or\u0173 rei\u0161kiniai, tokie kaip labai \u0161iltos vasaros ar intensyv\u016bs krituliai, gali \u201e\u012fjungti\u201c suaktyv\u0117jim\u0105 anks\u010diau, nei buvo tik\u0117tasi. Tai svarbus pokytis, nes anks\u010diau dar buvo galima remtis istoriniais ciklais ir ilgesn\u0117mis pertraukomis tarp epizod\u0173. Dabar gamta vis da\u017eniau elgiasi taip, lyg nebesilaikyt\u0173 savo paties grafiko.<\/p>\n<p>Kai kuriuose regionuose ledynai gali taip suplon\u0117ti, kad nebesukaups pakankamai ledo, jog pereit\u0173 \u012f staigios faz\u0117s b\u016bsen\u0105. \u0160is paradoksas gerai parodo problemos sud\u0117tingum\u0105: \u0161ilt\u0117jimas \u010dia neveikia kaip vienas paprastas jungiklis. Jis veikiau perra\u0161o visos sistemos \u201enaudojimo instrukcij\u0105\u201c, o b\u016btent tai mokslininkams ir u\u017e saugum\u0105 atsakingoms tarnyboms kelia did\u017eiausi\u0173 sunkum\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Dabartin\u0117s diskusijos apie ledynus da\u017eniausiai skamba pana\u0161iai: jie traukiasi, tirpsta, praranda mas\u0119 ir atidengia uolas. Tai tiesa, ta\u010diau ne visa. Yra i\u0161skirtin\u0117 ledyn\u0173 grup\u0117, kuri ilg\u0105 laik\u0105 elgiasi beveik \u201evangiai\u201c, o v\u0117liau netik\u0117tai smarkiai pagreit\u0117ja ir pajuda pirmyn tempu, kuris ledo pasaulyje atrodo kone nenat\u016bralus. Mokslininkai juos vadina staiga suaktyv\u0117jan\u010diais (surge) ledynais, o naujos pasaulin\u0117s [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2278,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2277","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2277","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2277"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2277\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2278"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2277"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2277"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2277"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2277"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}