\u017dvelgdami \u012f naktin\u012f dang\u0173 matome tik eleganti\u0161k\u0105 kosmoso fasad\u0105: \u017evaig\u017edes, kelias planetas, kartais blank\u0173 Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako \u0161vyt\u0117jim\u0105. Tai Visatos versija, pritaikyta \u017emogaus akiai \u2013 gra\u017ei, bet labai nepilna. Radijo ruo\u017ee tas pats kosmosas primena miest\u0105, stebim\u0105 ne nuo \u0161aligatvio, o per skener\u012f, kuris atskleid\u017eia pasl\u0117pt\u0105 infrastrukt\u016br\u0105 po \u017eeme, u\u017e sien\u0173 ir tamsiuose u\u017ekampiuose.<\/p>\n
B\u016btent tod\u0117l \u012fsp\u016bd\u012f daro naujausias mil\u017eini\u0161kas radijo dangaus \u017eem\u0117lapis. Tre\u010diajame did\u017eiajame \u201eLoTSS\u201c ap\u017evalgos duomen\u0173 pakete astronomai pristat\u0117 vaizd\u0105, kuriame u\u017efiksuota apie 13,7 mln. radijo \u0161altini\u0173. Tai \u0161iuo metu did\u017eiausia ir jautriausia plataus lauko Visatos radijo ap\u017evalga \u0161iuose da\u017eniuose, kartu \u2013 i\u0161samiausias iki \u0161iol aktyviai augan\u010di\u0173 supermasyvi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 katalogas.<\/p>\n
Skai\u010dius skamba beveik absurdi\u0161kai, ta\u010diau tai n\u0117ra 13,7 mln. nauj\u0173 \u201e\u017evaig\u017edu\u010di\u0173\u201c kolekcijai. Didel\u0119 dal\u012f objekt\u0173 sudaro galaktikos, kurias maitina supermasyvios juodosios skyl\u0117s, did\u017eiuliai \u012f kosmos\u0105 i\u0161metamos med\u017eiagos radijo \u201edebesys\u201c, intensyvaus \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 formavimosi p\u0117dsakai, supernov\u0173 liekanos, susidurian\u010dios galaktik\u0173 spie\u010di\u0173 strukt\u016bros ar kintan\u010dios \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 sistemos. Radijo astronomija ne tiek prideda nauj\u0173 ta\u0161k\u0173 prie \u017einomo \u017eem\u0117lapio, kiek parodo, kad po optiniu Visatos vaizdu seniai sl\u0117p\u0117si antras, gerokai audringesnis portretas.<\/p>\n
Svarbiausia tokiose \u017eem\u0117lapi\u0173 serijose tai, kad jos fiksuoja ne \u0161vies\u0105 \u012fprasta prasme. Jose registruojama radijo spinduliuot\u0117, da\u017enai kylanti i\u0161 reliatyvistini\u0173 daleli\u0173, skriejan\u010di\u0173 magnetiniuose laukuose. D\u0117l to galima sekti rei\u0161kinius, kurie regimosios \u0161viesos ruo\u017ee b\u016bna vos pastebimi arba visai pasl\u0117pti. Galingi \u010diurk\u0161li\u0173 srautai, i\u0161metami i\u0161 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 aplinkos, kartais t\u0119siasi milijonus \u0161viesme\u010di\u0173 \u2013 gerokai u\u017e optinio pa\u010dios galaktikos kont\u016bro.<\/p>\n
Tai pana\u0161u \u012f situacij\u0105, kai \u012fprasta miesto nuotrauka rodo tik ap\u0161viestus langus, o radijo steb\u0117jimai staiga atskleid\u017eia auk\u0161tos \u012ftampos linijas, metro tunelius, technin\u0117s prie\u017ei\u016bros jud\u0117jim\u0105 ir pramonin\u012f \u201eu\u017ekulisi\u0173\u201c gyvenim\u0105. Tada paai\u0161k\u0117ja, kad svarbiausi procesai ne visada yra tie, kurie i\u0161 i\u0161or\u0117s atrodo gra\u017eiausiai. Visata radijo ruo\u017ee n\u0117ra tvarkinga ar dekoratyvi \u2013 joje pilna energijos sraut\u0173, susid\u016brim\u0173, magnetini\u0173 lauk\u0173 ir objekt\u0173, kurie labiau \u201edirba\u201c, nei pozuoja.<\/p>\n
\u012esp\u016bdinga ir tai, kad ap\u017evalga u\u017efiksavo ne tik mil\u017eini\u0161k\u0105 \u0161altini\u0173 skai\u010di\u0173, bet ir retus, sunkiai aptinkamus rei\u0161kinius: silpnas supernov\u0173 liekanas, susidurian\u010dius galaktik\u0173 spie\u010dius, taip pat \u017evaig\u017edes, kurios pasi\u017eymi \u017eybsniais ir tarpusavio s\u0105veikomis. Tai jau ne vien katalogas, skirtas mastui pademonstruoti \u2013 tai \u012frankis ie\u0161koti viet\u0173, kur kosmosas elgiasi neramiausiai.<\/p>\n
U\u017e pasiekimo stovi \u201eLOFAR\u201c tinklas (\u201eLow Frequency Array\u201c) \u2013 vienas galingiausi\u0173 \u017eem\u0173 da\u017eni\u0173 radijo astronomijos instrument\u0173. Sistem\u0105 sudaro 38 stotys Nyderlanduose ir 14 tarptautini\u0173 sto\u010di\u0173, i\u0161sid\u0117s\u010diusi\u0173 po Europ\u0105, o tolimiausias skiria beveik 2000 kilometr\u0173. Toks mastas suteikia jautrumo ir rai\u0161kos derin\u012f, leid\u017eiant\u012f kurti daug turtingesn\u012f dangaus vaizd\u0105, nei dar neseniai atrod\u0117 \u012fmanoma.<\/p>\n
Svarbu ir tai, kad projektas n\u0117ra vieno s\u0117kmingo steb\u0117jim\u0173 sezono rezultatas. Tai daugiau nei de\u0161imtmet\u012f kaupt\u0173 duomen\u0173, j\u0173 apdorojimo ir programin\u0117s \u012frangos tobulinimo vaisius. Astronomijoje da\u017enai kalbama apie teleskopus, o re\u010diau \u2013 apie algoritmus, kurie turi suvaldyti mil\u017eini\u0161kus informacijos srautus. Ta\u010diau b\u016btent \u010dia ir slypi didel\u0117 s\u0117km\u0117s dalis: tokiais duomen\u0173 kiekiais kosmos\u0105 reikia ne tik steb\u0117ti, bet ir i\u0161mokti j\u012f efektyviai \u201eskaityti\u201c.<\/p>\n
Vienas \u012fdomiausi\u0173 \u0161io \u017eem\u0117lapio efekt\u0173 \u2013 tai, kaip ai\u0161kiai jis atskleid\u017eia aktyvi\u0173 supermasyvi\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 aplinkas. Populiariame \u012fsivaizdavime juodoji skyl\u0117 da\u017enai laikoma tiesiog tamsiu ta\u0161ku, ryjan\u010diu med\u017eiag\u0105. Radijo duomenyse matyti kur kas \u012fsp\u016bdingesnis vaizdas: sud\u0117tingos strukt\u016bros, radijo \u201ep\u016bsl\u0117s\u201c ir \u010diurk\u0161l\u0117s, rodan\u010dios, kad galaktikos centre vyksta galingas energijos \u201epumpavimas\u201c \u012f aplink\u0105.<\/p>\n
Tokie steb\u0117jimai leid\u017eia tyrin\u0117ti ne tik pa\u010di\u0105 juod\u0105j\u0105 skyl\u0119, bet ir tai, kaip ji veikia savo galaktik\u0105 bei artim\u0105 kosmin\u0119 aplink\u0105. Tai jau tema, turinti plat\u0173 poveik\u012f \u2013 nuo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 gimimo tempo iki didelio masto strukt\u016br\u0173 evoliucijos Visatoje. Juodoji skyl\u0117 \u010dia tampa ne egzoti\u0161ku monstru galaktikos centre, o savoti\u0161ku kosminiu \u201ereguliatoriumi\u201c.<\/p>\n
\u0160iame kontekste 13,7 mln. \u0161altini\u0173 n\u0117ra vien skai\u010dius \u012fsp\u016bd\u017eiui sukelti \u2013 tai mil\u017eini\u0161ka lyginamoji baz\u0117. Astronomai gali sekti skirtingus toki\u0173 objekt\u0173 \u201egyvenimo\u201c etapus, tikrinti, kaip j\u0173 savyb\u0117s priklauso nuo aplinkos, ir ie\u0161koti ret\u0173 rei\u0161kini\u0173, kurie anks\u010diau pask\u0119sdavo statistikoje. Kuo didesnis \u017eem\u0117lapis, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad Visata atskleis ne tik tai, kas b\u016bdinga, bet ir tai, kas ne\u012fprasta.<\/p>\n
Projekto k\u016br\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u201eLoTSS-DR3\u201c n\u0117ra pabaiga, o svarbus etapas kelyje. \u201eLOFAR\u201c jau modernizuojamas iki \u201eLOFAR2.0\u201c versijos, kuri tur\u0117t\u0173 ma\u017edaug dvigubai paspartinti dangaus ap\u017evalg\u0105, o duomen\u0173 apdorojimo pa\u017eanga atveria keli\u0105 dar didesnei vaizd\u0173 rai\u0161kai. Tai rei\u0161kia, kad b\u016bsimi \u017eem\u0117lapiai gali b\u016bti ne tik didesni, bet ir ry\u0161kesni, gilesni bei dar naudingesni konkretiems tyrimams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u017dvelgdami \u012f naktin\u012f dang\u0173 matome tik eleganti\u0161k\u0105 kosmoso fasad\u0105: \u017evaig\u017edes, kelias planetas, kartais blank\u0173 Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako \u0161vyt\u0117jim\u0105. Tai Visatos versija, pritaikyta \u017emogaus akiai \u2013 gra\u017ei, bet labai nepilna. Radijo ruo\u017ee tas pats kosmosas primena miest\u0105, stebim\u0105 ne nuo \u0161aligatvio, o per skener\u012f, kuris atskleid\u017eia pasl\u0117pt\u0105 infrastrukt\u016br\u0105 po \u017eeme, u\u017e sien\u0173 ir tamsiuose u\u017ekampiuose. B\u016btent tod\u0117l […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2283,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2282","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2282","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2282"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2282\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2283"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2282"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2282"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2282"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2282"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}