Maroko Atlaso kalnuose mokslininkai aptiko m\u012fslingas geologines strukt\u016bras, kurios, j\u0173 teigimu, ten apskritai netur\u0117t\u0173 egzistuoti. Kalbama apie vadinam\u0105sias rauk\u0161l\u0117tas strukt\u016bras \u2013 smulkius pofaldavimus, i\u0161likusius ma\u017edaug 180 mln. met\u0173 senumo uolienose. Jei pirmin\u0117s i\u0161vados pasitvirtins, \u0161is radinys gali suteikti nauj\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f s\u0105lygas, kuriomis \u017dem\u0117je vyst\u0117si gyvyb\u0117.<\/p>\n
Tyrim\u0105 netik\u0117tai prad\u0117jo geolog\u0117 Rowan Martindale i\u0161 Teksaso universiteto Ostine. Dirbdama lauko s\u0105lygomis Dad\u00e8s sl\u0117nyje ji ant uol\u0173 pavir\u0161iaus pasteb\u0117jo b\u016bdingus banguotus ra\u0161tus, primenan\u010dius susirauk\u0161l\u0117jusi\u0105 od\u0105. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio \u0161ios strukt\u016bros buvo pana\u0161ios \u012f senovini\u0173 mikroorganizm\u0173 paliktus p\u0117dsakus, ta\u010diau j\u0173 atsiradim\u0105 tokioje vietoje paai\u0161kinti buvo sunku.<\/p>\n
Rauk\u0161l\u0117tos strukt\u016bros mokslui \u017einomos seniai, ta\u010diau beveik visada jos aptinkamos sekliose vandenyse, kur mikroorganizmai gauna saul\u0117s \u0161viesos. Tuo metu uolienos, kuriose aptiktas \u0161is radinys, formavosi ma\u017eiausiai 180 metr\u0173 gylyje po vandenyno pavir\u0161iumi \u2013 aplinkoje, kurioje \u0161viesos n\u0117ra. B\u016btent tai ir pavert\u0117 atradim\u0105 ypa\u010d netik\u0117tu.<\/p>\n
Papildom\u0105 m\u012fsl\u0119 suk\u0117l\u0117 strukt\u016br\u0173 am\u017eius. Da\u017eniausiai tokie p\u0117dsakai siekia daugiau nei 540 mln. met\u0173, nes v\u0117lesniais laikotarpiais j\u016br\u0173 organizm\u0173 veikla subtilius mikrobiologinius \u017eenklus paprastai sunaikindavo. O Maroke aptiktoms formacijoms \u2013 \u201etik\u201c 180 mln. met\u0173, tad j\u0173 i\u0161likimas atrodo dar ne\u012fprastesnis.<\/p>\n
Atlik\u0119 i\u0161samesnes analizes tyr\u0117jai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad \u0161ios strukt\u016bros neatsirado d\u0117l j\u016brini\u0173 srovi\u0173 ar nuo\u0161liau\u017e\u0173, kaip anks\u010diau kartais b\u016bdavo manoma. Ekspertiz\u0117s parod\u0117 padid\u0117jus\u012f anglies kiek\u012f uolienose, o tai leid\u017eia \u012ftarti biologin\u0119 kilm\u0119.<\/p>\n
Tik\u0117tiniausias scenarijus \u2013 strukt\u016bras suformavo mikroorganizmai, naudoj\u0119 chemosintez\u0119. Tai procesas, kai energija gaunama ne i\u0161 \u0161viesos, o i\u0161 chemini\u0173 reakcij\u0173. Tokios gyvyb\u0117s formos gal\u0117jo klest\u0117ti giliame vandenyne, pasinaudodamos med\u017eiagomis, kurias \u012f dugn\u0105 atne\u0161davo povandenin\u0117s nuo\u0161liau\u017eos \u2013 jos gal\u0117jo transportuoti organin\u0119 med\u017eiag\u0105 ir maistines med\u017eiagas \u012f tamsi\u0105 gelm\u0119.<\/p>\n
Apskritai \u0161is atradimas leid\u017eia manyti, kad gyvyb\u0117 \u017dem\u0117je gal\u0117jo b\u016bti gerokai lankstesn\u0117 ir atsparesn\u0117 ekstremalioms s\u0105lygoms, nei manyta iki \u0161iol. Be to, mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad pana\u0161\u016bs p\u0117dsakai praeityje gal\u0117jo b\u016bti klaidingai priskiriami vien geologiniams procesams, nors i\u0161 ties\u0173 juos gal\u0117jo palikti gyvi organizmai.<\/p>\n
\u0160altinis: \u201eGeology\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Maroko Atlaso kalnuose mokslininkai aptiko m\u012fslingas geologines strukt\u016bras, kurios, j\u0173 teigimu, ten apskritai netur\u0117t\u0173 egzistuoti. Kalbama apie vadinam\u0105sias rauk\u0161l\u0117tas strukt\u016bras \u2013 smulkius pofaldavimus, i\u0161likusius ma\u017edaug 180 mln. met\u0173 senumo uolienose. Jei pirmin\u0117s i\u0161vados pasitvirtins, \u0161is radinys gali suteikti nauj\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f s\u0105lygas, kuriomis \u017dem\u0117je vyst\u0117si gyvyb\u0117. Atsitiktinis radinys kaln\u0173 \u017eygyje Tyrim\u0105 netik\u0117tai prad\u0117jo geolog\u0117 Rowan […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2285,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2284","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2284","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2284"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2284\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2285"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2284"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2284"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2284"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2284"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}