U\u017e\u0161al\u0119s Arkties pasaulis ilg\u0105 laik\u0105 atrod\u0117 kaip paskutinis nepaliestos gamtos bastionas. Ta\u010diau net ir \u012f ten pasiek\u0117 \u017emogaus veiklos p\u0117dsakai \u2013 mikroplastikas.<\/p>\n
Dvi savaites trukusios ekspedicijos metu \u201eVermont State University\u201c ir \u201eCastleton University\u201c mokslininkai vyko \u012f Cambridge Bay \u2013 Arkties Kanados teritorij\u0105 ties Arkties vandenyno ir Arkties archipelago sand\u016bra. \u0160i vieta laikoma viena labiausiai izoliuot\u0173 \u017dem\u0117je, toli nuo pramon\u0117s ir intensyvios \u017emogaus veiklos. Vis d\u0117lto b\u016btent ten tyr\u0117jai aptiko tai, ko nesitik\u0117jo.<\/p>\n
Vykdant projekt\u0105 DRACO (Dynamic Research of Arctic Cryospheric Organisms) buvo tiriami mikroorganizmai, gyvenantys lede, sniege ir am\u017einajame \u012f\u0161ale. Gr\u0119\u017eiant m\u0117ginius atokiose ledyno vietose, ledo strukt\u016broje buvo pasteb\u0117ta mikroskopini\u0173 pluo\u0161teli\u0173 ir plastiko fragment\u0173.<\/p>\n
Tyrim\u0173 daliai, susijusiai su mikroplastiku, vadovaujantis prof. Andrew Vermilyea pabr\u0117\u017eia:<\/p>\n
\u201ePlastikui yrant, jo smulkios dalel\u0117s gali b\u016bti perne\u0161amos vandenyno srovi\u0173, atmosferos cirkuliacijos ir net krituli\u0173\u201c, \u2013 pa\u017eymi mokslininkas.<\/p>\n
Mikroplastikas yra lengvas ir itin patvarus, tod\u0117l gali sklandyti ore, b\u016bti nune\u0161amas v\u0117jo, o v\u0117liau kartu su lietumi ar sniegu nus\u0117sti t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173 nuo tar\u0161os \u0161altinio. Tai rei\u0161kia, kad Europoje ar Azijoje i\u0161mesta plastikin\u0117 pakuot\u0117 po keleri\u0173 met\u0173 gali atsidurti Arkties lede \u2013 susmulk\u0117jusi, bet vis dar i\u0161likusi.<\/p>\n
Pats rei\u0161kinys n\u0117ra naujas, ta\u010diau vis labiau stebina jo mastas. Dar prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f buvo manoma, kad poliariniai regionai did\u017ei\u0105ja dalimi yra apsaugoti nuo tokios tar\u0161os. \u0160iandien vis daugiau ekspedicij\u0173, \u012fskaitant tyrimus Grenlandijoje ir \u0160picbergene, patvirtina mikroplastik\u0173 buvim\u0105 sniege ir pavir\u0161iniuose vandenyse. \u201eVermont State University\u201c komandos atradimas papildo bendr\u0105 i\u0161vad\u0105: prakti\u0161kai nebeliko \u017dem\u0117je vietos, kur neb\u016bt\u0173 plastiko p\u0117dsak\u0173.<\/p>\n
Mikroplastiko aptikimas lede \u2013 tik problemos prad\u017eia. Tirpstant ledo dangai, dalel\u0117s patenka \u012f vandenyn\u0105, kur jas gali praryti planktonas ir smulk\u016bs v\u0117\u017eiagyviai \u2013 Arkties mitybos grandin\u0117s pagrindas. V\u0117liau mikroplastikas kaupiasi \u017euv\u0173, j\u016bros pauk\u0161\u010di\u0173 ir net \u017einduoli\u0173, toki\u0173 kaip ruoniai ar banginiai, organizmuose.<\/p>\n
Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tyrimai taip pat rodo, kad mikroplastiko dalel\u0117s geba prisitraukti kitas toksi\u0161kas med\u017eiagas \u2013 pavyzd\u017eiui, sunkiuosius metalus ar organinius junginius \u2013 ir veikti kaip savoti\u0161ki chemini\u0173 ter\u0161al\u0173 \u201ene\u0161\u0117jai\u201c aplinkoje. D\u0117l to tar\u0161a gali lengviau patekti \u012f gyv\u0173 organizm\u0173 audinius ir netiesiogiai pasiekti \u017emog\u0173.<\/p>\n
Mokslininkams tai dar vienas \u012frodymas, kad mikroplastikas n\u0117ra vien aplinkosaugos klausimas \u2013 tai ir sveikatos problema, kurios pasekmes dar tik pradedame suprasti. Mikroskopini\u0173 plastiko daleli\u0173 jau aptikta \u017emogaus kraujyje, plau\u010diuose ir placentoje; jos siejamos su u\u017edegimin\u0117mis reakcijomis bei oksidaciniu stresu l\u0105stel\u0117se.<\/p>\n
DRACO komanda neapsiriboja vien atradimo fiksavimu. Tyrim\u0173 tikslas \u2013 sudaryti mikroplastiko perna\u0161os poliariniuose regionuose \u017eem\u0117lap\u012f ir geriau suprasti, kaip \u0161ie ter\u0161alai juda globaliame cikle. Projekte dalyvaujantys studentai taip pat kuria naujus plastiko daleli\u0173 identifikavimo metodus dirvo\u017eemio ir vandens m\u0117giniuose, pasitelkdami spektroskopij\u0105 ir fluorescencij\u0105.<\/p>\n
Kaip pabr\u0117\u017eia tyr\u0117jai, problema slypi ne tik plastiko kiekyje, bet ir jo \u201enemirtingume\u201c. Plastikas nei\u0161nyksta \u2013 jis skyla \u012f vis smulkesnes daleles, kurios tampa nematomos plika akimi, ta\u010diau vis labiau paplinta biosferoje.<\/p>\n
Nors Arktis atrodo tolima, \u0161i\u0173 tyrim\u0173 i\u0161vados aktualios visiems. Mikroplastik\u0173 randama ir Europos \u0161ali\u0173 up\u0117se, Baltijos j\u016broje bei dirvo\u017eemyje. Ekspertai akcentuoja, kad realiausia strategija ma\u017einti \u0161i\u0105 tar\u0161\u0105 \u2013 ma\u017einti vienkartinio plastiko gamyb\u0105 ir naudojim\u0105, stiprinti perdirbimo sistemas, pl\u0117toti biodegraduojamas alternatyvas ir keisti kasdienius vartojimo \u012fpro\u010dius.<\/p>\n
Net paprasti sprendimai \u2013 daugkartinis puodelis, med\u017eiaginis mai\u0161elis ar perdirbto plastiko pakuot\u0117 \u2013 gali tur\u0117ti reik\u0161m\u0117s ne tik miest\u0173 aplinkai, bet ir vietoms, kurios dar visai neseniai atrod\u0117 nepasiekiamos \u017emogaus poveikiui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
U\u017e\u0161al\u0119s Arkties pasaulis ilg\u0105 laik\u0105 atrod\u0117 kaip paskutinis nepaliestos gamtos bastionas. Ta\u010diau net ir \u012f ten pasiek\u0117 \u017emogaus veiklos p\u0117dsakai \u2013 mikroplastikas. Dvi savaites trukusios ekspedicijos metu \u201eVermont State University\u201c ir \u201eCastleton University\u201c mokslininkai vyko \u012f Cambridge Bay \u2013 Arkties Kanados teritorij\u0105 ties Arkties vandenyno ir Arkties archipelago sand\u016bra. \u0160i vieta laikoma viena labiausiai izoliuot\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2290,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2289","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2289","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2289"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2289\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2290"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2289"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2289"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2289"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2289"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}