Reguliarus dalyvavimas meno ir kult\u016bros veiklose gali b\u016bti susij\u0119s su l\u0117tesniu biologiniu sen\u0117jimu, rodo University College London mokslinink\u0173 analiz\u0117. Tyr\u0117jai vertino, ar tokie \u012fpro\u010diai kaip muziej\u0173 lankymas, dainavimas chore ar k\u016brybiniai u\u017esi\u0117mimai atsispindi biologiniuose \u017eymenyse.<\/p>\n
Moksliniame darbe analizuoti 3 556 Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s suaugusi\u0173j\u0173 apklaus\u0173 atsakymai ir kraujo tyrim\u0173 duomenys. \u0160iuos duomenis komanda lygino su vadinamaisiais epigenetiniais rodikliais, kurie pagal DNR cheminius \u201e\u017eymeklius\u201c leid\u017eia \u012fvertinti, kaip greitai organizmas sensta biologiniu lygmeniu.<\/p>\n
Da\u017eniau meno ir kult\u016bros veiklose dalyvav\u0119 \u017emon\u0117s, ypa\u010d tie, kurie rinkosi \u012fvairesnes veiklas, vidutini\u0161kai tur\u0117jo l\u0117tesn\u012f sen\u0117jimo temp\u0105. Pasak tyr\u0117j\u0173, bent kart\u0105 per savait\u0119 kult\u016brin\u0117je veikloje dalyvaujantys asmenys sen\u0117jo ma\u017edaug 4 proc. l\u0117\u010diau nei tie, kurie tokias veiklas rinkosi retai.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017e\u0117, kad toks skirtumas yra pana\u0161us \u012f da\u017enai fiksuojam\u0105 tarp \u017emoni\u0173, kurie sportuoja bent kart\u0105 per savait\u0119, ir t\u0173, kurie fizine veikla neu\u017esiima. Kitaip tariant, kult\u016briniai \u012fpro\u010diai \u0161iame tyrime atrod\u0117 palyginami su vienu geriausiai i\u0161tirt\u0173 sveikos gyvensenos veiksni\u0173.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 tyrimas pateikia pirmuosius \u012frodymus, kad \u012fsitraukimas \u012f men\u0105 ir kult\u016br\u0105 siejamas su l\u0117tesniu biologinio sen\u0117jimo tempu\u201c, \u2013 sak\u0117 vyresnioji autor\u0117 Feifei Bu.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pa\u017eym\u0117jo, kad rezultatai ry\u0161kiausi buvo tarp 40 met\u0173 ir vyresni\u0173 suaugusi\u0173j\u0173. Asociacijos i\u0161liko ir tada, kai statisti\u0161kai \u012fvertinti tokie veiksniai kaip k\u016bno mas\u0117s indeksas, r\u016bkymas, i\u0161silavinimas ir pajamos, nors tai vis tiek nerei\u0161kia, kad nustatytas tiesioginis prie\u017eastinis ry\u0161ys.<\/p>\n
Tyrime naudoti keli epigenetiniai \u201elaikrod\u017eiai\u201c, kurie pagal DNR metilinimo ra\u0161tus padeda \u012fvertinti biologin\u012f am\u017ei\u0173 ar sen\u0117jimo temp\u0105. Tarp j\u0173 minimi ir rodikliai, skirti b\u016btent sen\u0117jimo grei\u010diui, o didesni j\u0173 \u012fver\u010diai siejami su didesne su am\u017eiumi susijusi\u0173 lig\u0173 rizika.<\/p>\n
Viename i\u0161 vertinim\u0173 dalyvavimas meno veikloje bent tris kartus per metus buvo siejamas su ma\u017edaug 2 proc. l\u0117tesniu sen\u0117jimu, dalyvavimas kas m\u0117nes\u012f su 3 proc., o kas savait\u0119 su 4 proc., palyginti su tais, kurie \u012fsitraukdavo re\u010diau nei tris kartus per metus. Kitu rodikliu matuotas skirtumas atitiko ma\u017edaug vieneri\u0173 met\u0173 \u201ejaunesn\u012f\u201c biologin\u012f am\u017ei\u0173 tarp kas savait\u0119 kult\u016brin\u0117se veiklose dalyvaujan\u010di\u0173 asmen\u0173.<\/p>\n
Tuo pat metu autoriai akcentavo, kad fizinis aktyvumas i\u0161lieka vienas geriausiai pagr\u012fst\u0173 sveikatai palanki\u0173 \u012fpro\u010di\u0173. Tyrimo \u017einut\u0117 labiau ta, kad menas ir kult\u016bra gali papildyti sveikos gyvensenos \u201e\u012franki\u0173 rinkin\u012f\u201c, ypa\u010d kai kalbama apie streso ma\u017einim\u0105, socialin\u012f ry\u0161\u012f ir protin\u0119 stimuliacij\u0105.<\/p>\n
Praktinis \u0161io darbo pasi\u016blymas paprastas: jei ie\u0161kote tvaraus \u012fpro\u010dio, kur\u012f lengva \u012ftraukti \u012f kasdienyb\u0119, verta reguliariai skirti laiko kult\u016brai. Muziejus, koncertas, choras ar k\u016brybin\u0117 pamoka gali veikti ne tik savijaut\u0105, bet ir b\u016bti susij\u0119 su palankesniais biologinio sen\u0117jimo rodikliais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
UCL tyrimas su 3 556 suaugusiais sieja savaitin\u012f men\u0105 ir kult\u016br\u0105 su ma\u017edaug 4 proc. l\u0117tesniu biologiniu sen\u0117jimu, vertintu epigenetiniais rodikliais.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":22891,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[9904,7230,4264,15043,1498,5270,15042],"miestas":[],"class_list":["post-22890","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-biologinis-senejimas","tag-epigenetika","tag-fizine-veikla","tag-kulturos-veiklos","tag-stresas","tag-sveikas-senejimas","tag-university-college-london"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22890","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22890"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22890\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22891"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22890"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22890"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22890"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=22890"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}