\u017dem\u0117 apie savo a\u0161\u012f sukasi ma\u017edaug 4,5 mlrd. met\u0173. Ji tai daro be pertrauk\u0173 \u2013 be pauzi\u0173 ir be \u201ereklamini\u0173 intarp\u0173\u201c. Mums \u0161is jud\u0117jimas beveik nepastebimas: diena tiesiog virsta naktimi, Saul\u0117 patek\u0117ja rytuose ir nusileid\u017eia vakaruose. Ta\u010diau nuo \u017dem\u0117s sukim\u0173si priklauso kone viskas \u2013 orai, j\u016br\u0173 lygis, vandenyn\u0173 srovi\u0173 strukt\u016bra ir net m\u016bs\u0173 biologini\u0173 laikrod\u017ei\u0173 veikla.<\/p>\n
Tod\u0117l klausimas, kas nutikt\u0173, jei \u017dem\u0117 nustot\u0173 suktis nors vienai sekundei, skamba kaip mokslin\u0117 fantastika. Ir ne be prie\u017easties: fizikos po\u017ei\u016briu toks scenarijus prakti\u0161kai ne\u012fmanomas, nes reik\u0117t\u0173 energijos, prilygstan\u010dios \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 mastui. Vis d\u0117lto kaip mintinis eksperimentas jis labai pamokantis \u2013 parodo, kokia siaura ir tiksli yra stabilumo riba, ant kurios \u201elaikosi\u201c m\u016bs\u0173 planeta.<\/p>\n
Prie\u0161 kalbant apie globalias katastrofas, verta prad\u0117ti nuo pagrind\u0173. Esmin\u0117 s\u0105voka \u010dia \u2013 inercija, apra\u0161oma pirmuoju Niutono d\u0117sniu: jei k\u016bnas juda, jis jud\u0117s toliau, kol jo nepaveiks i\u0161orin\u0117 j\u0117ga. \u017dem\u0117 sukasi mil\u017eini\u0161ku grei\u010diu \u2013 ties pusiauju jis siekia apie 1600 km per valand\u0105. Mes to nejau\u010diame, nes judame kartu su planeta: oras, vandenynai, pastatai ir visa, kas yra pavir\u0161iuje, dalyvauja tame pa\u010diame jud\u0117jime.<\/p>\n
Problema prasid\u0117t\u0173 tuo momentu, jei \u0161is jud\u0117jimas staiga sustot\u0173. Net jei rotacija b\u016bt\u0173 nutraukta tik vienai sekundei, viskas, kas n\u0117ra tvirtai susieta su litosfera, m\u0117gint\u0173 t\u0119sti jud\u0117jim\u0105. Tai primint\u0173 situacij\u0105 automobilyje, kai vairuotojas staigiai stabdo \u2013 tik \u0161iuo atveju \u201estabdis\u201c b\u016bt\u0173 visa planeta.<\/p>\n
Oras, vanduo ir \u012fvair\u016bs objektai \u017dem\u0117s pavir\u0161iuje b\u016bt\u0173 \u201ei\u0161mesti\u201c ryt\u0173 kryptimi. Kinetin\u0117 energija akimirksniu virst\u0173 griaunam\u0105ja j\u0117ga, kuri gal\u0117t\u0173 su\u0161luoti miestus ir visi\u0161kai pakeisti kra\u0161tovaizd\u012f.<\/p>\n
\u012esivaizduokite, kad stovite ties pusiauju tiksliai tuo momentu, kai \u017dem\u0117s sukimasis sustoja. Prie\u0161 akimirk\u0105 j\u016bs\u0173 k\u016bnas jud\u0117jo ma\u017edaug 1700 km per valand\u0105 grei\u010diu. Staigaus \u201estop\u201c atveju jis netur\u0117t\u0173 prie\u017easties i\u0161 karto sustoti. Tokiu grei\u010diu kli\u016btys \u2013 pastatai, med\u017eiai ar net kaln\u0173 masyvai \u2013 vargiai k\u0105 reik\u0161t\u0173.<\/p>\n
Atmosfera virst\u0173 pasauliniu, vir\u0161garsiniu uraganu, slenkan\u010diu per planetos pavir\u0161i\u0173, kol trintis ir gravitacija prad\u0117t\u0173 j\u012f palaipsniui l\u0117tinti.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau dramati\u0161kai sureaguot\u0173 ir vandenynai. Tai, k\u0105 laikome gana ramiomis vandens mas\u0117mis, per akimirk\u0105 tapt\u0173 chaoti\u0161ku, did\u017eiuliu grei\u010diu judan\u010diu stichijos srautu, galin\u010diu sukelti bangas, kuri\u0173 masto \u012fprastose \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 sukeltose katastrofose net nematome.<\/p>\n
Kol atmosfera ir vandenynai \u201enor\u0117t\u0173 jud\u0117ti toliau\u201c, pati \u017dem\u0117 patirt\u0173 galing\u0105 mechanin\u012f \u0161ok\u0105. Planetos pluta n\u0117ra vienalyt\u0117 \u2013 j\u0105 sudaro tektonin\u0117s plok\u0161t\u0117s, pl\u016bduriuojan\u010dios ant pusiau skysto mantijos sluoksnio. Staigus rotacijos sustabdymas reik\u0161t\u0173 drasti\u0161k\u0105 \u012ftempi\u0173 persiskirstym\u0105 visame \u0161iame mechanizme.<\/p>\n
Pasekm\u0117s gal\u0117t\u0173 b\u016bti mil\u017eini\u0161ko masto \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai, koki\u0173 \u017emonija n\u0117ra patyrusi, ir ugnikalni\u0173 i\u0161siver\u017eimai regionuose, kurie iki \u0161iol laikyti stabiliais. Uolien\u0173 mas\u0117s jud\u0117t\u0173, sistema bandyt\u0173 prisitaikyti prie naujo j\u0117g\u0173 pasiskirstymo. Labiausiai apkrautose zonose pluta gal\u0117t\u0173 i\u0161 dalies sumink\u0161t\u0117ti, o kai kur \u2013 net prad\u0117ti lydytis.<\/p>\n
Ypa\u010d \u012fsp\u016bdingai sureaguot\u0173 vandenynai. \u0160iandien ties pusiauju vanduo yra kiek toliau nuo \u017dem\u0117s centro, nes j\u012f veikia i\u0161centrin\u0117 j\u0117ga. Sustojus sukimui, \u0161i j\u0117ga i\u0161kart dingt\u0173, o vandens mas\u0117s prad\u0117t\u0173 slinkti link a\u0161igali\u0173. Net jei sustojimas trukt\u0173 tik sekund\u0119, vandens jud\u0117jimas nesustot\u0173 vien tod\u0117l, kad rotacija v\u0117l \u201e\u012fsijung\u0117\u201c. Cunamiai gal\u0117t\u0173 \u012fsiver\u017eti \u0161imtus, o kai kuriais scenarijais \u2013 net t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173 \u012f \u017eemyn\u0173 gilum\u0105.<\/p>\n
\u017dem\u0117s sukimasis lemia ne tik dienos ir nakties kait\u0105, bet ir globali\u0105 atmosferos bei vandenyn\u0173 cirkuliacijos tvark\u0105. D\u0117l jo veikia Koriolio efektas, kreipiantis oro ir vandens masi\u0173 jud\u0117jim\u0105 \u2013 taip formuojasi pasatai, ciklonai ir palyginti stabilios klimato zonos. Be rotacijos \u0161i sistema i\u0161 esm\u0117s subyr\u0117t\u0173.<\/p>\n
Vietoje \u012fprast\u0173 sraut\u0173 atsirast\u0173 atmosferos chaosas: mil\u017eini\u0161kos audros klajot\u0173 po planet\u0105, bandydamos rasti nauj\u0105 energin\u0119 pusiausvyr\u0105. Ta\u010diau n\u0117ra garantijos, kad toks stabilus i\u0161sid\u0117stymas apskritai susiformuot\u0173.<\/p>\n
Cirkuliacijos poky\u010diai reik\u0161t\u0173 ir radikalias klimato permainas. Temperat\u016br\u0173 skirtumai tarp Saul\u0117s ap\u0161viest\u0173 ir tamsoje esan\u010di\u0173 region\u0173 tapt\u0173 ekstremal\u016bs: tropikai \u012fkaist\u0173 iki daugeliui organizm\u0173 mirtin\u0173 rib\u0173, o poliarin\u0117s sritys panirot\u0173 \u012f dar gilesn\u012f \u0161alt\u012f.<\/p>\n
Jei \u017dem\u0117 nustot\u0173 suktis, i\u0161nykt\u0173 mums pa\u017e\u012fstamas 24 valand\u0173 dienos ir nakties ciklas. Trumpas, vienos sekund\u0117s sustojimas \u0161io ritmo nesp\u0117t\u0173 pakeisti visam laikui. Ta\u010diau jei rotacijos neb\u016bt\u0173 ilgiau, vienas \u201edienos\u201c ciklas trukt\u0173 tiek, kiek \u017demei reikia apskrieti Saul\u0119 \u2013 apie pus\u0119 met\u0173.<\/p>\n
Viena planetos pus\u0117 m\u0117nesiais b\u016bt\u0173 ap\u0161viesta ir stipriai \u012fkaist\u0173, kita tuo pa\u010diu metu sk\u0119st\u0173 ledin\u0117je tamsoje. Tokios s\u0105lygos sunaikint\u0173 mums \u017einomas or\u0173 sistemas ir stipriai suardyt\u0173 biosfer\u0105 \u2013 daugeliui r\u016b\u0161i\u0173 prisitaikyti tiesiog neb\u016bt\u0173 reali\u0173 galimybi\u0173.<\/p>\n
Nors vienos sekund\u0117s sustojimas magnetinio lauko i\u0161 karto nei\u0161jungt\u0173, \u017dem\u0117s rotacija yra svarbi jo ilgalaikiam palaikymui. Magnetinis laukas susidaro d\u0117l skysto gele\u017eies jud\u0117jimo \u017dem\u0117s branduolyje. B\u016btent jis saugo mus nuo Saul\u0117s v\u0117jo ir kosmin\u0117s spinduliuot\u0117s.<\/p>\n
Be rotacijos planetinis \u201edinamas\u201c palaipsniui silpt\u0173. Ilguoju laikotarpiu \u017dem\u0117 tapt\u0173 jautresn\u0117 atmosferos nykimui \u2013 pana\u0161iai kaip Marsas, kuris, silpstant magnetiniam laukui, prarado didel\u0119 dal\u012f kadaise tankesn\u0117s atmosferos.<\/p>\n
Nors \u017dem\u0117s sustojimas vienai sekundei t\u0117ra teorinis scenarijus, \u0161is mintinis eksperimentas ai\u0161kiai parodo, kaip giliai planetos sukimasis persmelkia m\u016bs\u0173 egzistencij\u0105 \u2013 nuo proces\u0173 l\u0105stel\u0117se iki or\u0173, klimato ir \u017eemyn\u0173 geologijos.<\/p>\n
\u017dem\u0117s rotacija n\u0117ra tik fonas. Tai viena pagrindini\u0173 s\u0105lyg\u0173, kad pasaulis atrodyt\u0173 taip, kaip j\u012f pa\u017e\u012fstame. Net trumpas sutrikimas gal\u0117t\u0173 paleisti poky\u010di\u0173 grandin\u0119, kurios pasekm\u0117s reik\u0161t\u0173 mums \u012fprasto pasaulio pabaig\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u017dem\u0117 apie savo a\u0161\u012f sukasi ma\u017edaug 4,5 mlrd. met\u0173. Ji tai daro be pertrauk\u0173 \u2013 be pauzi\u0173 ir be \u201ereklamini\u0173 intarp\u0173\u201c. Mums \u0161is jud\u0117jimas beveik nepastebimas: diena tiesiog virsta naktimi, Saul\u0117 patek\u0117ja rytuose ir nusileid\u017eia vakaruose. Ta\u010diau nuo \u017dem\u0117s sukim\u0173si priklauso kone viskas \u2013 orai, j\u016br\u0173 lygis, vandenyn\u0173 srovi\u0173 strukt\u016bra ir net m\u016bs\u0173 biologini\u0173 laikrod\u017ei\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2294,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2293","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2293","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2293"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2293\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2294"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2293"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2293"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2293"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2293"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}