NASA in\u017einieriai prane\u0161\u0117 pasiek\u0119 svarb\u0173 prover\u017e\u012f kuriant naujos kartos sraigtasparnio tipo dronus Marsui: bandymuose rotoriaus men\u010di\u0173 galai vir\u0161ijo garso greit\u012f, o keliamoji j\u0117ga i\u0161augo apie 30 proc. Toks rezultatas rei\u0161kia, kad ateities skraidykl\u0117s gal\u0117s skristi ilgiau, gabenti daugiau \u012frangos ir vykdyti sud\u0117tingesnes u\u017eduotis, \u012fskaitant potenciali\u0173 gyvyb\u0117s p\u0117dsak\u0173 paie\u0161kas.<\/p>\n
Bandymus atliko NASA Jet Propulsion Laboratory komanda Pasadenoje, naudodama marsieti\u0161kas s\u0105lygas imituojan\u010di\u0105 kamer\u0105. Joje atkuriamas labai \u017eemas sl\u0117gis ir atmosfera, kurioje dominuoja anglies dioksidas, tod\u0117l i\u0161ry\u0161k\u0117ja problema: Marse oras yra itin retas, tad norint pakilti ir i\u0161silaikyti ore tenka sukti mentes daug grei\u010diau arba didinti j\u0173 ilg\u012f.<\/p>\n
Garso barjeras n\u0117ra visur vienodas, nes priklauso nuo temperat\u016bros ir duj\u0173 sud\u0117ties. \u017dem\u0117je prie j\u016bros lygio jis siekia ma\u017edaug 1 223 kilometrus per valand\u0105, o Marse d\u0117l \u0161altos ir retos anglies dioksido atmosferos yra ma\u017eesnis, apie 869 kilometrus per valand\u0105. Vir\u0161ijus \u0161i\u0105 rib\u0105, aerodinamika tampa sunkiau prognozuojama, o sm\u016bgin\u0117s bangos gali staiga didinti apkrovas rotoriui.<\/p>\n
Tod\u0117l ankstesnis NASA marsieti\u0161kas sraigtasparnis Ingenuity buvo s\u0105moningai laikomas saugesn\u0117je zonoje: jo rotoriaus men\u010di\u0173 galai nepriart\u0117davo prie naddausonio re\u017eimo, kad net ir pasitaikius prie\u0161i\u0161kam v\u0117jui neatsirast\u0173 riziking\u0173 apkrov\u0173. Ingenuity 2021 metais tapo pirmuoju valdomu aparatu, pakilusiu kitoje planetoje, ir parod\u0117, kad \u017evalgyba i\u0161 oro Marse apskritai \u012fmanoma.<\/p>\n
\u201ePlanavome Ingenuity skryd\u017eius taip, kad men\u010di\u0173 galai be v\u0117jo likt\u0173 apie Mach 0,7, kad sutikus prie\u0161prie\u0161in\u012f marsieti\u0161k\u0105 v\u0117j\u0105 neper\u017eengtume \u012f naddauson\u012f re\u017eim\u0105. Ta\u010diau i\u0161 naujos kartos aparat\u0173 norime daugiau, tod\u0117l tur\u0117jome \u012fsitikinti, kad rotoriai gali saugiai suktis grei\u010diau\u201c, \u2013 ai\u0161kino NASA komandos atstovai, apibendrindami bandym\u0173 logik\u0105.<\/p>\n
Rotori\u0173 konstrukcijas projektavo ir gamino bendrov\u0117 \u201eAeroVironment\u201c, o bandymuose i\u0161m\u0117gintos kelios konfig\u016bracijos, \u012fskaitant trij\u0173 men\u010di\u0173 variant\u0105, kuris imituotomis marsieti\u0161komis s\u0105lygomis pasiek\u0117 apie Mach 1,08. \u0160is skai\u010dius svarbus ne rekordams: jis rodo, kad galima padidinti keliam\u0105j\u0105 j\u0117g\u0105 neprarandant konstrukcinio patikimumo, o tai yra b\u016btina norint gabenti mokslo prietaisus ir didesnes baterijas.<\/p>\n
NASA vysto koncepcijas, kurios tur\u0117t\u0173 per\u017eengti Ingenuity technologin\u0117s demonstracijos ribas ir virsti realiais mokslo \u012frankiais. Tokie dronai gal\u0117t\u0173 papildyti marsaeigius, spar\u010diau \u017evalgydami reljef\u0105, pad\u0117dami parinkti saugesnius mar\u0161rutus ir tiksliau identifikuodami vietas, kuriose verta atlikti tyrimus vietoje. Praktikoje tai reik\u0161t\u0173 greitesn\u012f sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 ir ma\u017eesn\u0119 rizik\u0105 brangiems pavir\u0161iniams aparatais.<\/p>\n
Pagal NASA \u012fvardijamus planus, 2028 met\u0173 pabaigoje svarstoma galimyb\u0117 \u012f Mars\u0105 vienu metu si\u0173sti kelis dronus, kad jie gal\u0117t\u0173 veikti komandoje. Toks scenarijus atvert\u0173 nauj\u0105 etap\u0105: \u017evalgyba i\u0161 oro tapt\u0173 ne vien pagalbine priemone, o pilnaverte misijos dalimi, leid\u017eian\u010dia grei\u010diau tikrinti hipotezes apie senovines vandens sistemas ir galimas gyvybei palankias ni\u0161as.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
NASA i\u0161band\u0117 naddauson\u012f rotori\u0173 Marso s\u0105lygomis: keliamoji j\u0117ga i\u0161augo 30 proc., o nauji dronai gali pakeisti \u017evalgyb\u0105 ir gyvyb\u0117s paie\u0161kas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":23032,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[15239,301,15238,2204,1545,15240,1544],"miestas":[],"class_list":["post-23031","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-aerovironment","tag-dronai","tag-ingenuity","tag-jet-propulsion-laboratory","tag-marsas","tag-marsiu-misijos","tag-nasa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23031","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23031"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23031\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23032"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23031"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23031"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23031"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=23031"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}