{"id":23123,"date":"2026-05-13T21:30:50","date_gmt":"2026-05-13T21:30:50","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/13\/nasa-isbande-nauja-marso-sraigtasparni-rotoriai-pramuse-garso-barjera-ka-tai-keicia\/"},"modified":"2026-05-13T21:30:50","modified_gmt":"2026-05-13T21:30:50","slug":"nasa-isbande-nauja-marso-sraigtasparni-rotoriai-pramuse-garso-barjera-ka-tai-keicia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/13\/nasa-isbande-nauja-marso-sraigtasparni-rotoriai-pramuse-garso-barjera-ka-tai-keicia\/","title":{"rendered":"NASA i\u0161band\u0117 nauj\u0105 Marso sraigtasparn\u012f: rotoriai pramu\u0161\u0117 garso barjer\u0105, k\u0105 tai kei\u010dia?"},"content":{"rendered":"<p>NASA kuria naujos kartos Marso sraigtasparn\u012f, kurio rotoriai bandymuose imituojamoje Marso atmosferoje pasiek\u0117 vir\u0161garsin\u012f greit\u012f. In\u017einieriai rotori\u0173 men\u010di\u0173 galiukus \u201epast\u016bm\u0117\u201c iki Mach 1,08 ir taip patikrino, ar toks re\u017eimas \u012fmanomas saugiai.<\/p>\n<p>Vir\u0161garsinis re\u017eimas sraigtasparniams yra sud\u0117tingas, nes art\u0117jant prie garso grei\u010dio stipriai i\u0161auga pasiprie\u0161inimas, atsiranda sm\u016bgin\u0117s bangos, turbulencija ir papildomos apkrovos konstrukcijai. Tokie rei\u0161kiniai gali paveikti stabilum\u0105 ir kelti rizik\u0105 men\u010di\u0173 ilgaam\u017ei\u0161kumui, tod\u0117l iki \u0161iol Marse buvo renkamasi atsargesn\u0117 taktika.<\/p>\n<h2>Kas pasikeit\u0117 po \u201eIngenuity\u201c<\/h2>\n<p>Sraigtasparnis \u201eIngenuity\u201c, atskrid\u0119s \u012f Mars\u0105 su marsaeigiu Perseverance 2021 metais, s\u0105moningai laik\u0117si \u017eemiau vir\u0161garsinio re\u017eimo. Jo rotori\u0173 men\u010di\u0173 galiukai paprastai nevir\u0161ydavo ma\u017edaug Mach 0,7, kad net ir esant prie\u0161iniam v\u0117jui neb\u016bt\u0173 per\u017eengta riba, galinti sukelti nenumatyt\u0173 aerodinamini\u0173 efekt\u0173.<\/p>\n<p>\u201eIngenuity\u201c buvo planuotas kaip trumpas technologinis bandymas, ta\u010diau galiausiai atliko 72 skryd\u017eius ir suteik\u0117 in\u017einieriams itin verting\u0173 duomen\u0173 apie valdom\u0105 skryd\u012f itin retos atmosferos s\u0105lygomis. NASA yra nurod\u017eiusi, kad misija baig\u0117si po incidento leid\u017eiantis 2024 metais, kai d\u0117l navigacijos \u012fvertinimo problem\u0173 aparatas nebesuvald\u0117 nusileidimo.<\/p>\n<p>Sukaupta patirtis leido pereiti prie ambicingesni\u0173 sprendim\u0173, kuri\u0173 tikslas yra ne vien pademonstruoti, kad skrydis \u012fmanomas, bet ir i\u0161pl\u0117sti galim\u0105 nauding\u0105 apkrov\u0105 bei veikimo scenarijus. B\u016btent tod\u0117l naujos kartos rotoriams siekiama didesnio na\u0161umo ir tolerancijos sud\u0117tingesn\u0117ms s\u0105lygoms.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l Marse \u201eMach 1\u201c kitoks<\/h2>\n<p>Marso atmosfera yra itin reta, jos tankis siekia tik apie 1\u20132 proc. \u017dem\u0117s atmosferos tankio. D\u0117l to sraigtasparniui reikia generuoti keliam\u0105j\u0105 j\u0117g\u0105 visi\u0161kai kitokioje aerodinamin\u0117je aplinkoje, o kiekvienas na\u0161umo procentas tampa svarbus.<\/p>\n<p>Garso greitis taip pat skiriasi, nes jis priklauso nuo terp\u0117s savybi\u0173. NASA pateikiamuose paai\u0161kinimuose nurodoma, kad Marse garso barjeras atitinka ma\u017edaug 869 kilometrus per valand\u0105, kai tuo metu prie j\u016bros lygio \u017dem\u0117je jis yra apie 1 225 kilometrus per valand\u0105.<\/p>\n<p>Tai rei\u0161kia, kad vir\u0161garsinis re\u017eimas Marse pasiekiamas esant ma\u017eesniam absoliu\u010diam grei\u010diui, ta\u010diau pats skrydis d\u0117l retos atmosferos vis tiek i\u0161lieka techni\u0161kai labai sud\u0117tingas. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties b\u016btini special\u016bs bandymai, kuriuose galima tiksliai valdyti sl\u0117g\u012f, sraut\u0105 ir v\u0117jo apkrovas.<\/p>\n<h2>K\u0105 parod\u0117 bandymai ir kod\u0117l tai svarbu<\/h2>\n<p>Bandymams buvo naudojama speciali bandym\u0173 kamera, kurioje suma\u017einamas sl\u0117gis, kad s\u0105lygos b\u016bt\u0173 pana\u0161ios \u012f Marso. Joje i\u0161bandyti du rotori\u0173 variantai, o papildomas srautas imitavo prie\u0161prie\u0161in\u012f v\u0117j\u0105, kuris realiame skrydyje gali staiga pakelti men\u010di\u0173 galiuk\u0173 greit\u012f.<\/p>\n<p>Trij\u0173 men\u010di\u0173 rotorius sukosi iki ma\u017edaug 3 750 apsuk\u0173 per minut\u0119 ir art\u0117jo prie Mach 0,98. Dviej\u0173 men\u010di\u0173, bet ilgesni\u0173 men\u010di\u0173 rotorius pana\u0161\u0173 re\u017eim\u0105 pasiek\u0117 ties ma\u017edaug 3 570 apsuk\u0173 per minut\u0119, o esant imituojamam v\u0117jui men\u010di\u0173 galiukai pasiek\u0117 Mach 1,08.<\/p>\n<p>NASA Ames ir NASA Jet Propulsion Laboratory specialistai pabr\u0117\u017eia, kad tai yra svarbus \u017eingsnis \u012frodant koncepcijos realum\u0105. \u201eS\u0117kmingas \u0161i\u0173 rotori\u0173 bandymas yra reik\u0161mingas \u017eingsnis, \u012frodantis skryd\u017eio galimybes sud\u0117tingesn\u0117se aplinkose, o tai b\u016btina naujos kartos aparatams\u201c, \u2013 sak\u0117 NASA Ames aerodinamik\u0117 Shannah Withrow-Maser.<\/p>\n<p>NASA Jet Propulsion Laboratory in\u017einierius Jaakko Karras ai\u0161kina, kad ankstesn\u0117se Marso skryd\u017ei\u0173 strategijose buvo s\u0105moningai vengiama vir\u0161garsini\u0173 re\u017eim\u0173. \u201ePlanavome \u201eIngenuity\u201c skryd\u017eius taip, kad men\u010di\u0173 galiukai laikyt\u0173si ties Mach 0,7 be v\u0117jo, jog prie\u0161inis v\u0117jas j\u0173 nepastumt\u0173 \u012f vir\u0161garsin\u012f re\u017eim\u0105. Ta\u010diau naujai kartai reikia didesnio na\u0161umo, tod\u0117l tur\u0117jome \u012fsitikinti, kad rotoriai gali saugiai suktis grei\u010diau\u201c, \u2013 sak\u0117 jis.<\/p>\n<p>Did\u017eiausias praktinis pokytis yra keliamoji galia: NASA teigia, kad toks sprendimas gali padidinti keliam\u0105j\u0105 j\u0117g\u0105 apie 30 proc. Tai atvert\u0173 galimyb\u0119 gabenti daugiau mokslini\u0173 prietais\u0173, skristi su didesne atsarga sud\u0117tingesn\u0117mis oro s\u0105lygomis ir efektyviau vykdyti paie\u0161kos bei \u017evalgymo u\u017eduotis.<\/p>\n<p>Pagal NASA skelbiam\u0105 koncepcij\u0105 \u201eSkyfall\u201c projektas siejamas su misija, kuri gal\u0117t\u0173 startuoti 2028 met\u0173 pabaigoje ir gabenti kelis sraigtasparnius. Tokie aparatai b\u016bt\u0173 skirti \u017evalgyti galimas \u017emoni\u0173 nusileidimo vietas ir pad\u0117ti ie\u0161koti po pavir\u0161iumi esan\u010dio vandens ledo, kuris laikomas kriti\u0161kai svarbiu tiek mokslo, tiek b\u016bsim\u0173 ekspedicij\u0173 logistikos po\u017ei\u016briu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>NASA rotori\u0173 bandymai Marso s\u0105lygomis pasiek\u0117 Mach 1,08: tai \u017eada apie 30 proc. didesn\u0119 keliam\u0105j\u0105 gali\u0105 ir ambicingesnes misijas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":23124,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[15345,15238,2204,1545,15343,1544,15344],"miestas":[],"class_list":["post-23123","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-aviacija-kosmose","tag-ingenuity","tag-jet-propulsion-laboratory","tag-marsas","tag-marso-sraigtasparnis","tag-nasa","tag-perseverance"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23123","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23123"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23123\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23124"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23123"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23123"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23123"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=23123"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}