Rusijos Altajaus regione esan\u010dioje oloje aptiktas ma\u017edaug 60 000 met\u0173 senumo neandertalie\u010dio kr\u016bminis dantis pateik\u0117 netik\u0117t\u0105 u\u017euomin\u0105 apie ankstyv\u0105 medicin\u0105. Tyr\u0117jai nustat\u0117 gili\u0105 ertm\u0119, kurios vien tik \u0117duonis ar nat\u016bralus nuskilimas nepaai\u0161kina.<\/p>\n
Dantis priklaus\u0117 apatiniam kairiajam \u017eandikauliui, o jo b\u016bkl\u0117 rodo ilgai trukus\u012f u\u017edegim\u0105 ir stipr\u0173 skausm\u0105. Tokiais laikais, kai maisto paie\u0161ka buvo sud\u0117tinga, o skausmo mal\u0161inimo galimyb\u0117s menkos, danties infekcija gal\u0117jo tapti tiesiogine gr\u0117sme i\u0161gyvenimui.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 komanda teigia, kad ertm\u0117 grei\u010diausiai buvo padaryta ty\u010dia, siekiant pa\u0161alinti pa\u017eeist\u0105 mink\u0161tim\u0105 ir suma\u017einti skausm\u0105. Kitaip tariant, tai gal\u0117jo b\u016bti primityvi \u0161akn\u0173 kanal\u0173 proced\u016bra, atlikta a\u0161triu akmeniniu \u012frankiu.<\/p>\n
\u201eKai pirm\u0105 kart\u0105 pamat\u0117me dant\u012f, pagalvojome, kad tai gal\u0117jo b\u016bti nat\u016braliai nuskil\u0119s vainikas, ta\u010diau mikroskopiniai p\u0117dsakai privert\u0117 suabejoti\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrime dalyvavusi archeolog\u0117 Kseniya Kolobova.<\/p>\n
Tyr\u0117jai mikroskopu aptiko linijines \u017eymes, b\u016bdingas sukamajam gr\u0119\u017eimo judesiui, o pati ertm\u0117 sudaryta i\u0161 keli\u0173 persidengian\u010di\u0173 \u012fdubim\u0173. Tokia strukt\u016bra, pasak autori\u0173, labiau atitinka krypting\u0105 intervencij\u0105 nei atsitiktin\u012f pa\u017eeidim\u0105 ar ligos proces\u0105.<\/p>\n
\u012erankiu, tik\u0117tina, tapo smailus jaspioido gabal\u0117lis \u2013 akmuo, kurio toje vietov\u0117je netr\u016bko ir i\u0161 kurio neandertalie\u010diai gamino \u012fvairius darbo \u012frankius. Tai svarbi detal\u0117, nes rodo, kad naujos paskirties sprendimas gal\u0117jo gimti pritaikant jau tur\u0117tas technologijas, o ne i\u0161randant k\u0105 nors visi\u0161kai nuo nulio.<\/p>\n
Kad patikrint\u0173 hipotez\u0119, komanda atliko bandymus su akmens \u012franki\u0173 kopijomis, gr\u0119\u017edama \u0161iuolaikinius dantis. Nors dalis m\u0117gini\u0173 d\u0117l kietos med\u017eiagos suskilo, atsargus sukamasis judesys leido suformuoti pa\u017eeidimus, pana\u0161ius \u012f matomus senoviniame radinyje.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tai gali b\u016bti ankstyviausias iki \u0161iol \u017einomas ty\u010din\u0117s odontologin\u0117s intervencijos \u012frodymas. Ankstesni pana\u0161\u016bs pavyzd\u017eiai da\u017eniau sieti su Homo sapiens, ta\u010diau \u0161is radinys leid\u017eia manyti, kad neandertalie\u010diai gal\u0117jo tur\u0117ti pa\u017eangesni\u0173 praktini\u0173 \u017eini\u0173, nei ilg\u0105 laik\u0105 manyta.<\/p>\n
Pastaraisiais metais vis daug\u0117ja duomen\u0173, jog neandertalie\u010di\u0173 elgsena buvo kompleksi\u0161ka: jie naudojo sud\u0117tingus \u012frankius, r\u016bpinosi bendruomen\u0117s nariais ir, tik\u0117tina, eksperimentavo su gydomosiomis praktikomis. Danties gr\u0119\u017eimo interpretacija papildo \u0161\u012f vaizd\u0105 ir kelia klausim\u0105, kiek pla\u010diai prie\u0161istor\u0117je buvo taikomos tikslingos k\u016bno prie\u017ei\u016bros ir skausmo ma\u017einimo priemon\u0117s.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale PLOS One, o diskusija d\u0117l interpretacijos, kaip \u012fprasta archeologijoje, grei\u010diausiai t\u0119sis: mokslininkai sieks rasti daugiau pana\u0161i\u0173 p\u0117dsak\u0173 kituose radiniuose. Vis d\u0117lto jau dabar ai\u0161ku, kad dant\u0173 skausmas buvo universali problema, o noras j\u012f numal\u0161inti \u017emonijos istorijoje gali b\u016bti gerokai senesnis, nei iki \u0161iol atrod\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Altajaus oloje rastas 60 000 met\u0173 senumo neandertalie\u010dio dantis rodo ty\u010din\u012f gr\u0119\u017eim\u0105, galimai primityvi\u0105 odontologin\u0119 proced\u016br\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":23135,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[15362,1522,3209,4500,10092,7152],"miestas":[],"class_list":["post-23134","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-altajaus-regionas","tag-archeologiniai-radiniai","tag-neandertalieciai","tag-odontologija","tag-plos-one","tag-zmogaus-evoliucija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23134","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23134"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23134\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23135"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23134"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23134"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23134"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=23134"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}