Ma\u017edaug 400 000 met\u0173 senumo dant\u0173 emalyje aptikti baltymai pateik\u0117 netik\u0117t\u0105 u\u017euomin\u0105 apie \u017emonijos gimin\u0117s istorij\u0105. Mokslininkai nustat\u0117, kad dalis genetin\u0117s informacijos, \u201e\u012fra\u0161yta\u201c baltymuose, sieja Homo erectus su paslaptingais denisovie\u010diais ir rodo galimus senovinius ry\u0161ius.<\/p>\n
\u0160is rezultatas stiprina pastaraisiais metais vis labiau \u012fsitvirtinant\u012f vaizd\u0105, kad \u017emogaus evoliucija nebuvo tiesi ir tvarkinga. Eurazijoje ilg\u0105 laik\u0105 gyveno kelios \u017emoni\u0173 gimin\u0117s grup\u0117s, jos gal\u0117jo persidengti, konkuruoti ir kartais keistis genetine med\u017eiaga.<\/p>\n
Tyr\u0117jai analizavo \u0161e\u0161is Homo erectus dantis i\u0161 trij\u0173 archeologini\u0173 vietovi\u0173 Kinijoje, tarp j\u0173 ir Zhoukoudian apylink\u0117se netoli Pekino. Dantys datuojami ma\u017edaug 400 000 met\u0173, tod\u0117l \u012fprastai tik\u0117tis i\u0161likusios DNR b\u016bt\u0173 per dr\u0105su.<\/p>\n
Ta\u010diau dant\u0173 emalis yra itin kietas audinys, galintis labai ilgai i\u0161saugoti baltymus. \u0160ie baltymai kartais turi paveldim\u0173 variant\u0173, kurie atspindi genetinius skirtumus, pana\u0161iai kaip DNR \u017eymenys, tik i\u0161lieka gerokai ilgiau.<\/p>\n
Analiz\u0117je nustatyti du ne\u012fprasti emalio baltymo variantai. Vienas j\u0173, kaip nurodoma tyrime, gali b\u016bti b\u016bdingas b\u016btent Ryt\u0173 Azijos Homo erectus linijai, nes kituose iki \u0161iol tirtuose homininuose jis nebuvo aptiktas.<\/p>\n
Kitas variantas mokslininkams jau buvo \u017einomas i\u0161 denisovie\u010di\u0173 tyrim\u0173. Tai leid\u017eia svarstyti, kad \u0161i\u0173 grupi\u0173 istorijoje gal\u0117jo b\u016bti kontakt\u0173, o genetin\u0117s ypatyb\u0117s gal\u0117jo keliauti tarp skirting\u0173 populiacij\u0173 per tarpininkaujan\u010dias grupes ar tiesioginius susitikimus.<\/p>\n
\u201eBendros gyvenamosios teritorijos sudaro galimybes s\u0105veikoms\u201c, \u2013 teigiama mokslinink\u0173 i\u0161vadose, pristatytose publikacijoje.<\/p>\n
Denisovie\u010diai i\u0161lieka viena m\u012fslingiausi\u0173 \u017emoni\u0173 gimin\u0117s grupi\u0173, nes j\u0173 fosilij\u0173 rasta labai ma\u017eai, o duomenys fragmenti\u0161ki. B\u016btent tod\u0117l baltym\u0173 analiz\u0117, dar vadinama paleoproteomika, tampa vis svarbesn\u0117: ji leid\u017eia gauti molekulin\u0117s informacijos i\u0161 itin sen\u0173 radini\u0173.<\/p>\n
\u0160is metodas ypa\u010d naudingas ten, kur DNR nebei\u0161silaiko d\u0117l laiko, temperat\u016br\u0173 svyravim\u0173 ar chemin\u0117s aplinkos. Dantys tokiuose tyrimuose laikomi vienu patikimiausi\u0173 \u0161altini\u0173, nes emalis gali i\u0161laikyti informatyvius baltymus \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173.<\/p>\n
Nauji duomenys taip pat dera su ankstesniais genetiniais tyrimais, kurie parod\u0117, kad \u0161iuolaikini\u0173 \u017emoni\u0173 genomuose kai kuriose pasaulio populiacijose i\u0161liko denisovie\u010di\u0173 kilm\u0117s \u012fna\u0161as. Tai rei\u0161kia, kad senovin\u0117s s\u0105veikos gal\u0117jo tur\u0117ti ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173 \u017emogaus biologinei \u012fvairovei.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad vien \u0161is atradimas denisovie\u010di\u0173 paslapties nei\u0161sprend\u017eia, ta\u010diau prideda svarbi\u0105 detal\u0119 prie sud\u0117tingo paveikslo. Tolimesni pana\u0161\u016bs tyrimai skirtinguose regionuose ir laikotarpiuose gali pad\u0117ti tiksliau suprasti, kaip kito Homo erectus populiacijos ir su kuo jos susitiko.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai paskelbti \u017eurnale Nature.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
400 000 met\u0173 senumo Homo erectus dant\u0173 baltymai atskleid\u0117 netik\u0117t\u0105 ry\u0161\u012f su denisovie\u010diais ir papild\u0117 sud\u0117ting\u0105 \u017emogaus evoliucijos paveiksl\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":23139,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[12450,15367,15366,12826,10098,15368,7152],"miestas":[],"class_list":["post-23138","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-dantu-emalis","tag-denisovieciai","tag-homo-erectus","tag-kinijos-archeologija","tag-nature","tag-paleoproteomika","tag-zmogaus-evoliucija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23138","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23138"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23138\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23139"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23138"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23138"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23138"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=23138"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}