Sm\u0117lis, atrodyt\u0173, yra nei\u0161senkamas i\u0161teklius, ta\u010diau Jungtin\u0117s Tautos naujoje analiz\u0117je \u012fsp\u0117ja: pasaulin\u0117 paklausa auga taip spar\u010diai, kad kai kuriose vietose jis kasamas grei\u010diau, nei gamta sp\u0117ja j\u012f atkurti. Did\u017eiausi\u0105 spaudim\u0105 kelia urbanizacija ir statyb\u0173 sektorius, kuriam reikia vis daugiau betono, asfalto ir stiklo.<\/p>\n
JT Aplinkos programos (UNEP) vertinimu, kasmet pasaulyje sunaudojama apie 50 mlrd. ton\u0173 sm\u0117lio, \u017evyro ir skaldos, o tai daro \u0161\u012f i\u0161tekli\u0173 vienu intensyviausiai eksploatuojam\u0173 po vandens. Prognozuojama, kad iki 2060 met\u0173 poreikis gali dar labiau i\u0161augti, o esant dabartin\u0117ms tendencijoms kai kuriose rinkose tiekimas gali tapti vis labiau komplikuotas.<\/p>\n
Problema ta, kad nat\u016bralus sm\u0117lio atsik\u016brimas da\u017enai vyksta geologiniais procesais, trunkan\u010diais labai ilgai. D\u0117l to, anot UNEP, globalus vartojimas daugelyje region\u0173 pralenkia nat\u016bral\u0173 papildym\u0105, o tai didina kain\u0173, tiekimo grandini\u0173 ir aplinkosaugini\u0173 konflikt\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
UNEP pabr\u0117\u017eia, kad pernelyg intensyvi gavyba gali griauti upi\u0173 vagas, pakran\u010di\u0173 zonas ir j\u016br\u0173 dugno ekosistemas, keisti nuos\u0117d\u0173 jud\u0117jim\u0105 ir spartinti erozij\u0105. Tai kenkia buvein\u0117ms, kurios svarbios daugeliui r\u016b\u0161i\u0173, \u012fskaitant \u017euvis, v\u0117\u017elius, pauk\u0161\u010dius ir krabus, o vietos bendruomen\u0117ms gali reik\u0161ti prarandamas pajamas i\u0161 \u017evejybos ar turizmo.<\/p>\n
Kai sausumoje lengviau pasiekiami telkiniai senka, vis daugiau d\u0117mesio krypsta \u012f gavyb\u0105 i\u0161 j\u016bros gelmi\u0173. UNEP atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tai gali paliesti ir didel\u0117s biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s teritorijas, kai kuriais atvejais net saugomas zonas, tod\u0117l sprendimai turi b\u016bti vertinami ypa\u010d atsargiai.<\/p>\n
JT taip pat primena, kad sm\u0117lis gamtoje atlieka svarbias funkcijas: padeda formuoti ir stabilizuoti pakrantes, saugo nuo bangavimo poveikio, o nuos\u0117d\u0173 pusiausvyra yra reik\u0161minga ir g\u0117lo vandens i\u0161tekliams pakrant\u0117se. Tod\u0117l sm\u0117lio tr\u016bkumas n\u0117ra vien statyb\u0173 sektoriaus klausimas, jis susij\u0119s ir su prisitaikymu prie klimato kaitos padarini\u0173.<\/p>\n
\u201eSm\u0117lis yra pirmoji m\u016bs\u0173 gynybos linija nuo kylan\u010dio j\u016bros lygio, audr\u0173 ir pakran\u010di\u0173 vandening\u0173j\u0173 sluoksni\u0173 druskinimo, o \u0161ios gr\u0117sm\u0117s stipr\u0117ja d\u0117l klimato kaitos\u201c, \u2013 sak\u0117 UNEP atstovas Pascal Peduzzi.<\/p>\n
Ataskaitoje taip pat i\u0161skiriamas augantis susidom\u0117jimas magnetitiniu sm\u0117liu, kartais vadinamu juoduoju sm\u0117liu. Jame yra verting\u0173 mineral\u0173, o magnetitas laikomas viena svarbiausi\u0173 gele\u017eies r\u016bd\u0173, ta\u010diau tokios gavybos pl\u0117tra taip pat didina spaudim\u0105 jautrioms teritorijoms.<\/p>\n
UNEP ragina valstybes ir pramon\u0119 pereiti prie geresnio sm\u0117lio i\u0161tekli\u0173 valdymo, nes dabartin\u0117 prie\u017ei\u016bra daugelyje \u0161ali\u0173 i\u0161lieka fragmenti\u0161ka. Tarp si\u016blom\u0173 kryp\u010di\u0173 minimi grie\u017etesni leidim\u0173 mechanizmai, ai\u0161kesn\u0117 gavybos apskaita, poveikio aplinkai vertinimas, taip pat didesnis perdirbt\u0173 statybini\u0173 med\u017eiag\u0173 naudojimas ir efektyvesn\u0117s statybos technologijos, kurios ma\u017eina pirmini\u0173 \u017ealiav\u0173 poreik\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
JT persp\u0117ja, kad pasaulis kasmet sunaudoja apie 50 mlrd. ton\u0173 sm\u0117lio, o auganti statyb\u0173 paklausa ir gavyba j\u016broje didina ekologines rizikas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":23160,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[1025,6455,673,15387,15386,11528,9530],"miestas":[],"class_list":["post-23159","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas","tag-aplinkosauga","tag-jungtines-tautos","tag-klimato-kaita","tag-pakranciu-erozija","tag-smelis","tag-statybos","tag-unep"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23159","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23159"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23159\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23160"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23159"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23159"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23159"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=23159"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}