Indijos Gud\u017earato valstijoje, Panandro regione esan\u010dioje rudosios anglies kasykloje mokslininkai aptiko itin didel\u0117s senovin\u0117s gyvat\u0117s fosilij\u0173. Radinys apra\u0161ytas mokslin\u0117je publikacijoje, o naujai r\u016b\u0161iai suteiktas pavadinimas Vasuki indicus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161kas\u0117 27 slankstelius, dalis j\u0173 buvo i\u0161lik\u0119 anatomi\u0161kai beveik pirmin\u0117je pad\u0117tyje. Toks i\u0161sid\u0117stymas leid\u017eia tiksliau vertinti gyv\u016bno k\u016bno proporcijas ir palyginti su kitais \u017einomais prie\u0161istoriniais smaugliais.<\/p>\n
Pagal slanksteli\u0173 matmenis ir taikytus palyginamuosius skai\u010diavimus sp\u0117jama, kad \u0161i gyvat\u0117 gal\u0117jo siekti apie 15 metr\u0173 ilg\u012f. Skai\u010diuojama, kad k\u016bno mas\u0117 gal\u0117jo priart\u0117ti prie ma\u017edaug 1 000 kilogram\u0173, nors tokie vertinimai i\u0161lieka apytikriai ir priklauso nuo rekonstrukcijos metodo.<\/p>\n
Mokslininkai nurodo, kad Vasuki indicus gyveno ma\u017edaug prie\u0161 56 milijonus met\u0173, ankstyvuoju eocenu. Tuo metu dabartin\u0117s Vakar\u0173 Indijos teritorijose vyravo \u0161iltesnis klimatas, o pelk\u0117tos aplinkos gal\u0117jo b\u016bti palankios dideliems pl\u0117\u0161r\u016bnams, kurie med\u017eiojo i\u0161 pasal\u0173.<\/p>\n
Pagal fosilij\u0173 anatomij\u0105 daroma prielaida, kad tai buvo galingas smauglys, grob\u012f \u012fveikdav\u0119s k\u016bno j\u0117ga. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad toks didelis gyv\u016bnas grei\u010diausiai nebuvo itin greitas ar vikrus, tod\u0117l jam labiau tiko staigus puolimas i\u0161 arti.<\/p>\n
Fosilij\u0173 duomenys rodo ir ypa\u010d stamb\u0173 k\u016bno sud\u0117jim\u0105: kai kuri\u0173 slanksteli\u0173 plotis siekia apie 11 centimetr\u0173. Remiantis tuo, sp\u0117jama, kad gyvat\u0117s k\u016bno skersmuo gal\u0117jo b\u016bti apie 44 centimetrus, o tai pad\u0117t\u0173 paai\u0161kinti jos galim\u0105 j\u0117g\u0105 ir med\u017eiokl\u0117s strategij\u0105.<\/p>\n
Daugiau nei de\u0161imtmet\u012f did\u017eiausios istorijoje gyvat\u0117s titul\u0105 da\u017eniausiai lyd\u0117jo titanoboa, kurios ilgis vertintas ma\u017edaug apie 13 metr\u0173, o mas\u0117 gal\u0117jo vir\u0161yti 1 000 kilogram\u0173. Titanoboa fosilijos pirm\u0105 kart\u0105 pla\u010diai pristatytos po radini\u0173 Kolumbijos anglies kasykloje.<\/p>\n
Naujas radinys Indijoje gali koreguoti \u0161\u012f vaizd\u0105, ta\u010diau mokslininkai atsargiai vertina tiesiogin\u012f palyginim\u0105. Nurodoma, kad titanoboa slanksteliai kai kuriais atvejais yra kiek didesni, tod\u0117l vien pagal ilg\u012f dar ne\u012fmanoma tvirtai pasakyti, kuri gyvat\u0117 buvo masyvesn\u0117.<\/p>\n
Tokie atradimai svarb\u016bs ne tik d\u0117l rekord\u0173, bet ir d\u0117l platesnio konteksto: jie padeda tikslinti, kaip kito gyva\u010di\u0173 dydis, ekologin\u0117s ni\u0161os ir pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 vaidmuo po dinozaur\u0173 i\u0161nykimo. Kuo daugiau randama gerai i\u0161likusi\u0173 fosilij\u0173, tuo tiksliau galima atkurti senovini\u0173 ekosistem\u0173 strukt\u016br\u0105 ir klimatines s\u0105lygas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Indijos Gud\u017earate rasta mil\u017eini\u0161kos gyvat\u0117s Vasuki indicus fosilij\u0173: ji gal\u0117jo siekti apie 15 metr\u0173 ir mesti i\u0161\u0161\u016bk\u012f titanoboa rekordui.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[101,15506,1525,15505,1482,2463,1529],"miestas":[],"class_list":["post-23290","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-ekologija","tag-eocenas","tag-fosilijos","tag-gudzaratas","tag-gyvates","tag-indija","tag-paleontologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23290","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23290"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23290\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23290"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23290"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23290"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=23290"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}