Vandenyno ir j\u016br\u0173 pasakojimai neapsiriboja pabaisomis, kurios, es\u0105, vien pasirod\u017eiusios \u0161alia laivo gal\u0117davo sukelti katastrof\u0105. Ypating\u0105 viet\u0105 legendose u\u017eima ir istorijos apie vandens sienas, atsirandan\u010dias tarsi i\u0161 niekur \u2013 per auk\u0161tas, per sta\u010dias ir per staigias, kad tilpt\u0173 \u012f \u012fprast\u0105, tvarking\u0105 vandenyno vaizd\u0105. Nors tai n\u0117ra fantastinio kino vaizdiniai, \u017dem\u0117s s\u0105lygomis tokios bangos vis tiek atrodo stulbinamai.<\/p>\n
Svarbiausia detal\u0117 \u2013 palydovai pirm\u0105 kart\u0105 ne\u012frod\u0117, kad i\u0161skirtin\u0117s, vadinamosios \u201ebangos pabaisos\u201c, egzistuoja. Lemiamas l\u016b\u017eis \u012fvyko 1995 m. sausio 1 d., kai Draupner platformoje \u0160iaur\u0117s j\u016broje lazerinis prietaisas u\u017efiksavo 25,6 metro auk\u0161\u010dio bang\u0105, nors vadinamasis reik\u0161mingas bangavimas tuo metu siek\u0117 beveik 12 metr\u0173. \u0160is matavimas u\u017ebaig\u0117 laikotarp\u012f, kai j\u016brinink\u0173 pasakojimai da\u017enai b\u016bdavo nura\u0161omi kaip perd\u0117jimas: paai\u0161k\u0117jo, kad vandenynas i\u0161 ties\u0173 gali \u201ei\u0161kelti\u201c pavienes bangas, akivaizd\u017eiai didesnes, nei leist\u0173 tik\u0117tis \u012fprastos j\u016bros b\u016bkl\u0117s statistika.<\/p>\n
Naujiena slypi kitur. Dabartin\u0117s palydovin\u0117s sistemos leid\u017eia matyti ne vien\u0105 platform\u0105, vien\u0105 laiv\u0105 ar vien\u0105 ta\u0161k\u0105 \u017eem\u0117lapyje, o i\u0161tisus bangavimo laukus, besidriekian\u010dius t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173. Tai esmin\u0117 permaina, nes net ir pati did\u017eiausia banga n\u0117ra atsitiktinis \u201emonstras\u201c, atsirandantis tu\u0161\u010dioje vietoje. Ji visada yra konkretaus energijos pasiskirstymo, bang\u0173 kryp\u010di\u0173, ilgi\u0173 ir atmosferos s\u0105lyg\u0173 rezultatas. Palydovai pagaliau suteik\u0117 galimyb\u0119 \u0161\u012f vaizd\u0105 pamatyti tokiu mastu, kokio anks\u010diau papras\u010diausiai netur\u0117jome.<\/p>\n
Daugiausia d\u0117mesio pastaraisiais m\u0117nesiais sulauk\u0117 misijos SWOT (Surface Water and Ocean Topography) duomenys. Tai bendras \u201eNASA\u201c ir \u201eCNES\u201c projektas, kur\u012f taip pat remia \u201eCSA\u201c ir \u201eUKSA\u201c. Misijos tikslas \u2013 itin tiksliai matuoti vandens pavir\u0161iaus auk\u0161t\u012f \u017dem\u0117je.<\/p>\n
Palydovas paleistas 2022 m. gruod\u012f, o 2024 m. prad\u0117ti pla\u010diau skelbti ir apra\u0161yti pirmieji reik\u0161mingesni okeanografiniai ir hidrologiniai duomen\u0173 rinkiniai. Esminis skirtumas tas, kad SWOT neapsiriboja vien matavimu tiesiai po savimi, kaip daugelis ankstesni\u0173 sprendim\u0173: naudodamas instrument\u0105 KaRIn, jis stebi gerokai platesn\u0119 juost\u0105 ir fiksuoja pavir\u0161iaus detales didesniu tikslumu.<\/p>\n
B\u016btent \u0161ie matavimai leido i\u0161samiau analizuoti 2024 m. gruod\u017eio 21 d. \u0161iaurin\u0117je Ramiojo vandenyno dalyje \u012fsisiautus\u012f \u0161torm\u0105 Eddie. Remiantis \u201eESA\u201c ir \u201eAVISO\u201c med\u017eiaga, pagal vidutin\u012f bang\u0173 auk\u0161t\u012f tai gal\u0117jo b\u016bti stipriausias pastarojo de\u0161imtme\u010dio \u0161tormas, o analiz\u0117 parod\u0117 rekordin\u0119 did\u017eiausios bangos reik\u0161m\u0119 \u2013 ma\u017edaug 19,7\u201320,2 metro. Kai kuriuose ap\u017evalginiuose \u0161altiniuose minima ir dar didesn\u0117, iki 35 metr\u0173 siekusi banga.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau \u012fdomu tai, kad tyr\u0117jai v\u0117liau steb\u0117jo, kaip \u0161tormo sukelta energija sklido ma\u017edaug 24 t\u016bkst. kilometr\u0173 atstumu iki tropinio Atlanto. Taip vandenynas tarsi \u201eperne\u0161\u0117 informacij\u0105\u201c apie audr\u0105 gerokai toliau nei jos gimimo vieta.<\/p>\n
Da\u017eniausiai laikoma, kad i\u0161skirtin\u0117 banga yra tokia, kurios auk\u0161tis vir\u0161ija bent dvigub\u0105 reik\u0161mingo bangavimo auk\u0161t\u012f. Reik\u0161mingas bangavimas n\u0117ra viena konkreti banga \u2013 tai parametras, apib\u016bdinantis vidutin\u012f auk\u0161\u010diausio tre\u010ddalio bang\u0173 dyd\u012f tam tikroje j\u016bros b\u016bkl\u0117je. Tod\u0117l i\u0161kart matyti, kiek smarkiai i\u0161skirtin\u0117 banga \u201ei\u0161krenta\u201c i\u0161 aplinkos. Jei reik\u0161mingas bangavimas siekia apie 12 metr\u0173, riba, nuo kurios banga laikoma i\u0161skirtine, tampa itin pavojinga.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 tokios bangos atrod\u0117 \u012ftartinos ir d\u0117l supaprastinto po\u017ei\u016brio \u012f vandenyno bangas. Buvo tikimasi, kad j\u0173 auk\u0161\u010diai pasiskirsto pagal gana nusp\u0117jam\u0105 statistik\u0105: labai didel\u0117s bangos pasitaiko, ta\u010diau netur\u0117t\u0173 taip ry\u0161kiai i\u0161\u0161okti vir\u0161 likusio bangavimo. Problema ta, kad realus vandenynas n\u0117ra \u201etvarkingas\u201c \u2013 jame veikia skirtingos bang\u0173 sistemos, kryptingumas, nelineariniai procesai, o energija pasiskirsto ne visada taip, kaip nor\u0117t\u0173 teoriniai modeliai.<\/p>\n
Svarbi\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 pateik\u0117 ir 2025 m. paskelbta analiz\u0117, paremta Ekofisk platformos \u0160iaur\u0117s j\u016broje duomenimis. Mokslininkai i\u0161nagrin\u0117jo 27 505 pusvaland\u017eio trukm\u0117s j\u016bros b\u016bkl\u0117s \u012fra\u0161us i\u0161 2003\u20132020 m., naudodami didelio da\u017enio lazerinius matavimus. I\u0161vados susilpnino vien\u0105 populiariausi\u0173 hipotezi\u0173, kad pagrindinis \u201ekaltininkas\u201c yra moduliacinis nestabilumas. Vietoje to pabr\u0117\u017eta antros eil\u0117s nelinearini\u0173 efekt\u0173 svarba: jie a\u0161trina bang\u0173 keteras ir \u201eseklina\u201c \u012fdubas, tod\u0117l sustiprina \u012fprast\u0105, konstruktyv\u0173 energijos susid\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Papras\u010diau tariant, i\u0161skirtin\u0117 banga neb\u016btinai yra \u201emagija\u201c ar rei\u0161kinys, lau\u017eantis fizikos d\u0117snius. Ji gali susiformuoti tuomet, kai keli \u012fprasti mechanizmai sutampa ypa\u010d nepalankiu metu: bangos \u012fgauna tinkam\u0105 form\u0105, energija susitelkia palankioje faz\u0117je, ir galutinis rezultatas tampa vandens siena, gerokai didesne u\u017e k\u0105 tik buvusi\u0105 \u201enorm\u0105\u201c. Tod\u0117l laivo \u012fgulai gali atrodyti, kad banga atsirado i\u0161 niekur, nors realiai ji yra proceso, vykusio platesniame bangavimo lauke, pabaiga.<\/p>\n
\u012edomiausia, kad nors i\u0161skirtin\u0117s bangos seniai neb\u0117ra vien legendos, jos vis dar n\u0117ra rei\u0161kinys, kur\u012f gal\u0117tume patikimai prognozuoti i\u0161 anksto su pakankama laiko atsarga.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vandenyno ir j\u016br\u0173 pasakojimai neapsiriboja pabaisomis, kurios, es\u0105, vien pasirod\u017eiusios \u0161alia laivo gal\u0117davo sukelti katastrof\u0105. Ypating\u0105 viet\u0105 legendose u\u017eima ir istorijos apie vandens sienas, atsirandan\u010dias tarsi i\u0161 niekur \u2013 per auk\u0161tas, per sta\u010dias ir per staigias, kad tilpt\u0173 \u012f \u012fprast\u0105, tvarking\u0105 vandenyno vaizd\u0105. Nors tai n\u0117ra fantastinio kino vaizdiniai, \u017dem\u0117s s\u0105lygomis tokios bangos vis tiek […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2333,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2332","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2332","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2332"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2332\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2333"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2332"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2332"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2332"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2332"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}