Keli de\u0161imtme\u010diai po \u0160altojo karo pabaigos Norvegijos j\u016bros dugne vis dar guli vienas pavojingiausi\u0173 to laikotarpio relikt\u0173 \u2013 soviet\u0173 povandeninis laivas K-278 \u201eKomsomolec\u201c. Naujausi tyrimai rodo, kad nuskend\u0119s laivas \u012f aplinkinius vandenis periodi\u0161kai i\u0161skiria radioaktyvias med\u017eiagas, tod\u0117l v\u0117l atsinaujino diskusijos apie ilgalaikes pasekmes aplinkai.<\/p>\n
Laivas nuskendo 1989 m. baland\u012f po gaisro laive. Jo viduje buvo branduolinis reaktorius ir dvi torpedos su branduolin\u0117mis kovin\u0117mis galvut\u0117mis. Wrakas dabar yra ma\u017edaug 1680 metr\u0173 gylyje.<\/p>\n
Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda nustat\u0117, kad konstrukcija palaipsniui degraduoja, o reaktorius jau ne vienus metus skleid\u017eia radioaktyvias med\u017eiagas \u012f aplinkin\u012f vanden\u012f. Tyr\u0117jai pasteb\u0117jo, kad nuot\u0117kiai n\u0117ra nuolatiniai \u2013 jie pasirei\u0161kia periodiniais \u201e\u0161uoliais\u201c. Med\u017eiagos \u012f vanden\u012f patenka, be kita ko, per ventiliacijos sistem\u0105 ir pa\u017eeistas korpuso vietas.<\/p>\n
Vienos ekspedicijos metu buvo u\u017efiksuotos net vizualiai matomos u\u017eter\u0161to vandens \u201edebes\u0173\u201c sankaupos vir\u0161 wrako. Matavimai arti laivo parod\u0117 itin dideles kai kuri\u0173 radioaktyvi\u0173 izotop\u0173 koncentracijas: cezio-137 ir stroncio-90 lygis vietomis siek\u0117 \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 kart\u0173 didesnes reik\u0161mes nei nat\u016bralus \u0161io regiono fonas. Vienu atveju po vieno emisijos \u0161uolio cezio koncentracija padid\u0117jo t\u016bkstant\u012f kart\u0173.<\/p>\n
Nepaisant nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 duomen\u0173, mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad bent jau \u0161iuo metu gr\u0117sm\u0117 i\u0161lieka lokali. Radioaktyv\u016bs elementai greitai praskied\u017eiami did\u017eiul\u0117je j\u016bros vandens mas\u0117je, tod\u0117l j\u0173 poveikis platesnei aplinkai, vertinant dabartinius duomenis, yra ribotas. Iki \u0161iol analiz\u0117s neparod\u0117 reik\u0161mingo radionuklid\u0173 kaupimosi nei nuos\u0117dose, nei organizmuose, gyvenan\u010diuose aplink wrak\u0105.<\/p>\n
Svarbu ir tai, kad laive esan\u010dios branduolin\u0117s torpedos, kaip nurodo tyr\u0117jai, i\u0161lieka sandarios \u2013 nuot\u0117ki\u0173 i\u0161 j\u0173 nefiksuota. Did\u017eiausia problema i\u0161lieka pats reaktorius, kurio strukt\u016bra laikui b\u0117gant koroduoja ir palaipsniui ardomasi.<\/p>\n
Ekspertai pa\u017eymi, kad situacij\u0105 b\u016btina nuolat steb\u0117ti. Nors \u0161iuo metu n\u0117ra \u012frodym\u0173 apie didelio masto tar\u0161\u0105, wrako degradacija progresuos, o tai ateityje gali didinti rizik\u0105, kad \u012f aplink\u0105 pateks didesni radioaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekiai. D\u0117l to K-278 \u201eKomsomolec\u201c ir toliau laikomas vienu labiausiai nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 povandenini\u0173 \u0160altojo karo palikim\u0173 bei potencialiu pavojumi j\u016broms ateinan\u010diais de\u0161imtme\u010diais.<\/p>\n
\u0160altiniai: \u201eProceedings of the National Academy of Sciences\u201c, \u201eNDTV World\u201c.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Keli de\u0161imtme\u010diai po \u0160altojo karo pabaigos Norvegijos j\u016bros dugne vis dar guli vienas pavojingiausi\u0173 to laikotarpio relikt\u0173 \u2013 soviet\u0173 povandeninis laivas K-278 \u201eKomsomolec\u201c. Naujausi tyrimai rodo, kad nuskend\u0119s laivas \u012f aplinkinius vandenis periodi\u0161kai i\u0161skiria radioaktyvias med\u017eiagas, tod\u0117l v\u0117l atsinaujino diskusijos apie ilgalaikes pasekmes aplinkai. Soviet\u0173 povandeninis laivas K-278 \u201eKomsomolec\u201c \u2013 \u012fvyki\u0173 epicentre Laivas nuskendo 1989 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2338,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2337","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2337","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2337"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2337\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2338"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2337"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2337"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2337"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2337"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}