{"id":23600,"date":"2026-05-14T18:42:30","date_gmt":"2026-05-14T18:42:30","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/14\/pinigu-medzio-lapuose-aptiko-voronojaus-diagrama-mokslininkai-paaiskino-kaip-susidaro-gyslos\/"},"modified":"2026-05-14T18:42:30","modified_gmt":"2026-05-14T18:42:30","slug":"pinigu-medzio-lapuose-aptiko-voronojaus-diagrama-mokslininkai-paaiskino-kaip-susidaro-gyslos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/14\/pinigu-medzio-lapuose-aptiko-voronojaus-diagrama-mokslininkai-paaiskino-kaip-susidaro-gyslos\/","title":{"rendered":"Pinig\u0173 med\u017eio lapuose aptiko Voronojaus diagram\u0105: mokslininkai paai\u0161kino, kaip susidaro gyslos"},"content":{"rendered":"<p>Niujorko valstijoje veikian\u010dios Cold Spring Harbor Laboratory mokslininkai prane\u0161\u0117 atrad\u0119 ai\u0161k\u0173 Voronojaus diagramos p\u0117dsak\u0105 populiaraus kambarinio augalo, vadinamo pinig\u0173 med\u017eiu, lapuose. Tyr\u0117jai i\u0161nagrin\u0117jo, kaip aplink lap\u0173 poras susiformuoja kilpinis gysl\u0173 tinklas, ir padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad augalas tarsi \u201etaiko\u201c paprast\u0105 geometrin\u0119 taisykl\u0119.<\/p>\n<p>Voronojaus diagrama matematikoje apib\u016bdina erdv\u0117s padalijim\u0105 \u012f sritis taip, kad kiekvienas ta\u0161kas priklausyt\u0173 artimiausiam \u201ecentrui\u201c. Tokie principai gamtoje pasitaiko \u012fvairiai, pavyzd\u017eiui, vabzd\u017ei\u0173 sparn\u0173 strukt\u016brose ar kai kuriuose ra\u0161tuose, ta\u010diau \u0161iame tyrime i\u0161skirtin\u0117 detal\u0117 ta, kad lapuose galima atsekti ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etus centrus ir ribas aplink poras.<\/p>\n<h2>Kas yra Voronojaus diagrama<\/h2>\n<p>Paprastai tariant, jei tur\u0117tume daug ta\u0161k\u0173 plok\u0161tumoje, Voronojaus diagrama nubr\u0117\u017et\u0173 ribas taip, kad kiekvienas plok\u0161tumos plotelis b\u016bt\u0173 ar\u010diausiai vieno konkretaus ta\u0161ko. B\u016btent d\u0117l \u0161ios \u201eartimiausio centro\u201c logikos tokios diagramos pla\u010diai naudojamos ir technologijose, pavyzd\u017eiui, optimizuojant mar\u0161rutus, ry\u0161io tinklus ar teritorij\u0173 padalijim\u0105.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad biologijoje tokie modeliai padeda paai\u0161kinti, kaip gyvi organizmai formuoja efektyvias strukt\u016bras be s\u0105moningo \u201eplanavimo\u201c. Lap\u0173 audiniuose augimas ir med\u017eiag\u0173 perna\u0161a turi vykti taupiai, tod\u0117l gysl\u0173 tinklo architekt\u016bra gali b\u016bti ne atsitiktin\u0117, o i\u0161auganti i\u0161 paprast\u0173 fizini\u0173 ir biologini\u0173 apribojim\u0173.<\/p>\n<h2>K\u0105 parod\u0117 pinig\u0173 med\u017eio lapai<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai analizavo lap\u0173 poras ir jas supan\u010dias gyslas, ypa\u010d vietas, kur matyti kilpin\u0117s, tinkl\u0105 sudaran\u010dios linijos. J\u0173 teigimu, b\u016btent por\u0173 i\u0161sid\u0117stymas ir aplink jas susiformuojantys \u201eu\u017edari\u201c gysl\u0173 kont\u016brai leid\u017eia atkurti Voronojaus princip\u0105: aplink kiekvien\u0105 por\u0105 tarsi susidaro jai \u201epriklausanti\u201c teritorija.<\/p>\n<p>Paai\u0161kinimui galima \u012fsivaizduoti vazon\u0105, kuriame auga daug lap\u0173, ir kiekvienas lapas \u201epasiimt\u0173\u201c ar\u010diausiai esan\u010dius i\u0161teklius. Tokiu atveju vazono pavir\u0161ius nat\u016braliai pasidalyt\u0173 \u012f zonas, o ribos tarp j\u0173 b\u016bt\u0173 analogi\u0161kos Voronojaus diagramos linijoms.<\/p>\n<h2>Prie algoritmo prisid\u0117jo lenk\u0173 mokslininkas<\/h2>\n<p>Komanda \u012f darb\u0105 \u012ftrauk\u0117 ir augal\u0173 form\u0173 modeliavimo srityje \u017einom\u0105 mokslinink\u0105 Przemys\u0142aw\u0105 Prusinkiewiczi\u0173, prisid\u0117jus\u012f prie modelio, ai\u0161kinan\u010dio gysl\u0173 tinklo susidarym\u0105. Tyr\u0117j\u0173 tikslas buvo ne tik apra\u0161yti form\u0105, bet ir pasi\u016blyti mechanizm\u0105, kuris gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti, kod\u0117l lapai \u201erenkasi\u201c b\u016btent toki\u0105 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n<p>\u201eAlgoritmus gamtoje vertiname kaip b\u016bd\u0105 paai\u0161kinti organizm\u0173 elgsen\u0105 ir geriau suprasti pasaul\u012f. \u0160is pavyzdys gra\u017eiai sujungia klasikin\u0119 geometrij\u0105, \u0161iuolaikin\u0119 augal\u0173 biologij\u0105 ir informatik\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n<p>\u201eStebina, kiek matematikos slypi dar viename augal\u0173 form\u0173 aspekte. Ilg\u0105 laik\u0105 klausimas, kaip tiksliai formuojasi gyslos, buvo atviras, o dabar turime \u012ftikinam\u0105 paai\u0161kinim\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 Przemys\u0142awas Prusinkiewiczius.<\/p>\n<p>Mokslininkai tikisi, kad toks modeliavimas pad\u0117s geriau suprasti, kaip augalai paskirsto vandens ir maisto med\u017eiag\u0173 tiekim\u0105 audiniuose, o ilgainiui gali b\u016bti pritaikomas ir biomed\u017eiag\u0173 k\u016brime ar efektyvi\u0173 tinkl\u0173 projektavime. Tokie tyrimai taip pat stiprina bendr\u0105 krypt\u012f biologijoje: sud\u0117tingos strukt\u016bros da\u017enai atsiranda i\u0161 paprast\u0173 taisykli\u0173, kurias galima apra\u0161yti matematika.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Mokslininkai pinig\u0173 med\u017eio lapuose aptiko Voronojaus diagramos princip\u0105 ir paai\u0161kino, kaip aplink poras formuojasi gysl\u0173 tinklas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":23601,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[15878,15880,15879,15877,15881,15882,15876],"miestas":[],"class_list":["post-23600","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-augalu-biologija","tag-cold-spring-harbor-laboratory","tag-geometrija","tag-pinigu-medis","tag-przemyslaw-prusinkiewicz","tag-skaiciuojamoji-biologija","tag-voronojaus-diagrama"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23600","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23600"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23600\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23601"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23600"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23600"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23600"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=23600"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}