Archeologija remiasi kietais \u012frodymais: kaulu, akmeniu, \u017eem\u0117s sluoksniu, lau\u017eaviet\u0117s p\u0117dsakais. Vis d\u0117lto kartais ji pati pakli\u016bva \u012f savo ambicij\u0173, i\u0161ankstini\u0173 nuostat\u0173 ir sensacij\u0173 vaikymosi sp\u0105stus. Tuomet \u012f istorij\u0105 patenka radiniai, kurie atrodo \u201eper geri, kad b\u016bt\u0173 tiesa\u201c, arba, prie\u0161ingai, atmetama tai, kas autenti\u0161ka, nes tiesiog netelpa \u012f to meto \u012fsivaizdavim\u0105 apie praeit\u012f. \u0160tai vieni garsiausi\u0173 archeologini\u0173 suklydim\u0173, kurie ilgam i\u0161kraip\u0117 m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie senov\u0119.<\/p>\n
1912 m. Did\u017eioji Britanija gavo tai, ko, regis, tro\u0161ko: \u201esavo\u201c pirmyk\u0161t\u012f \u017emog\u0173. Radinys i\u0161 Piltdauno (Saseksas) buvo pristatytas kaip tr\u016bkstamoji grandis tarp be\u017ed\u017eion\u0117s ir \u017emogaus. Istorija idealiai atitiko anuometines l\u016bkes\u010di\u0173 schemas: didel\u0117, \u201e\u017emogi\u0161ka\u201c kaukol\u0117 ir labiau \u201ebe\u017ed\u017eioni\u0161ka\u201c apatinio \u017eandikaulio dalis tarsi rod\u0117, kad smegenys padid\u0117jo anksti, o likusi anatomija \u201eprisivijo\u201c v\u0117liau. Ta\u010diau b\u016btent toks pasakojimas puikiai tiko imperini\u0173 ambicij\u0173 laikme\u010diui \u2013 ir tapo puikiu masalu moksliniam patiklumui.<\/p>\n
Klaida buvo ne tik tai, kad ka\u017ekas suklastojo kaulus. Problema buvo sistemin\u0117: de\u0161imtme\u010dius Piltdaunas dar\u0117 \u012ftak\u0105 kit\u0173 radini\u0173 interpretacijoms, l\u0117tino autenti\u0161k\u0173 hominin\u0173 fosilij\u0173 i\u0161 Afrikos ir Azijos pripa\u017einim\u0105, o \u201enetinkan\u010dius\u201c duomenis buvo patogu nura\u0161yti kaip i\u0161imt\u012f. Tik 1940\u20131950 m., prad\u0117jus taikyti fluoro testus ir modernesnius tyrimus, paai\u0161k\u0117jo, kad \u201erinkinio\u201c dalys yra skirtingos kilm\u0117s ir am\u017eiaus, o kai kurios j\u0173 s\u0105moningai nuda\u017eytos ir apdirbtos taip, kad atrodyt\u0173 senos.<\/p>\n
Japonijoje ilg\u0105 laik\u0105 augo \u012fsp\u016bding\u0173 radini\u0173 s\u0105ra\u0161as, vis stumiantis ankstyviausios gyvenviet\u0117s ir materialin\u0117s kult\u016bros prad\u017ei\u0105 \u012f vis tolimesn\u0119 praeit\u012f. D\u0117mesio centre atsid\u016br\u0117 m\u0117g\u0117jas atrad\u0117jas Shinichi Fujimura, beveik vadintas stebukladariu \u2013 kur tik pasirodydavo, ten i\u0161 \u017eem\u0117s \u201ei\u0161l\u012fsdavo\u201c prover\u017e\u012f \u017eadantys akmeniniai \u012frankiai. Tai k\u016br\u0117 ne tik jo karjer\u0105, bet ir patraukli\u0105 nacionalin\u0119 istorij\u0105 apie itin senas \u0161aknis.<\/p>\n
Skandalas sprogo 2000 m. lapkrit\u012f, kai Japonijos spauda paskelb\u0117 nuotraukas, kuriose Fujimura u\u017ekasa artefaktus, kuriuos v\u0117liau \u201eatranda\u201c. Jis prisipa\u017eino klastoj\u0119s, o kartu buvo suabejota daugelio vietovi\u0173 patikimumu ir i\u0161tisais pasakojimais apie seniausius \u017emogaus p\u0117dsakus archipelage. \u0160i istorija ypa\u010d skaudi, nes parodo, kaip lengvai mokslo bendruomen\u0117 ir institucijos, stokodamos skepti\u0161ko po\u017ei\u016brio \u012f \u201eper daug reguliarius stebuklus\u201c, gali \u012ftvirtinti mel\u0105 vadov\u0117liuose, muziej\u0173 ekspozicijose ir kolektyvin\u0117je vaizduot\u0117je.<\/p>\n
XX a. viduryje pasirod\u0119s vadinamasis Vinlandijos \u017eem\u0117lapis skamb\u0117jo tarsi istorik\u0173 svajon\u0117s i\u0161sipildymas: es\u0105 tai viduram\u017ei\u0173 dokumentas, rodantis \u017eemes \u012f vakarus nuo Grenlandijos, o tai reik\u0161t\u0173 galim\u0105 \u017einojim\u0105 apie Amerik\u0105 prie\u0161 Kolumb\u0105. Autenti\u0161kumo gin\u010das t\u0119s\u0117si ilgai, nes dalis po\u017eymi\u0173 atrod\u0117 \u012ftikinami, o dalis \u2013 \u012ftartinai modern\u016bs. Ir \u010dia slypi archeologini\u0173 klaid\u0173 esm\u0117: kartais klastot\u0117 b\u016bna \u201epakankamai gera\u201c, kad de\u0161imtme\u010dius i\u0161silaikyt\u0173 patikimumo paribyje.<\/p>\n
V\u0117liau atlikta \u012fvairi\u0173 tyrim\u0173, \u012fskaitant ra\u0161alo ir pigment\u0173 sud\u0117ties analizes, kuri\u0173 rezultatai neatitiko viduram\u017ei\u0173 ra\u0161tinink\u0173 praktikos. L\u016b\u017e\u012f atne\u0161\u0117 naujesni, platesni cheminiai tyrimai ir kriti\u0161kas darbas su pa\u010diu \u017eem\u0117lapiu \u2013 \u012fskaitant \u012ftarimus, kad u\u017era\u0161ai ir kai kurie elementai gal\u0117jo b\u016bti \u201epatobulinti\u201c, jog labiau primint\u0173 tos pa\u010dios epochos artefakt\u0105 kaip ir su juo siejamas rankra\u0161tis. 2021 m. Jeilio universiteto mokslininkai paskelb\u0117, kad surinkti \u012frodymai yra tvirti ir rodo klastot\u0119, o ne viduram\u017ei\u0173 original\u0105.<\/p>\n
Kri\u0161tolin\u0117 kaukol\u0117 \u2013 tarsi archeologinis mem\u0173 laik\u0173 pirmtakas: hipnotizuojantis, \u201eper gra\u017eus\u201c objektas, apipintas pasakojimais apie actekus, majus ir paslaptingas galias. Ta\u010diau med\u017eiaga ir gamybos technika yra patikrinamos. Kai tyr\u0117jai pa\u017evelg\u0117 \u012f pavir\u0161i\u0173 pro mikroskop\u0105, \u201emagija\u201c prad\u0117jo bl\u0117sti: atsiskleid\u0117 apdirbimo \u017eym\u0117s, b\u016bdingos modernioms technologijoms, o ne ikikolumbiniams akmens dirbiniams.<\/p>\n
Egzempliori\u0173, siejam\u0173 su dideliais muziejais (pavyzd\u017eiui, \u201eBritish Museum\u201c ar \u201eSmithsonian Institution\u201c), atveju buvo nurodoma, kad naudotos modernios \u0161lifavimo priemon\u0117s ir technologijos, kurios atsirado tik kartu su pramonine abrazyvini\u0173 med\u017eiag\u0173 gamyba. I\u0161vada buvo nemaloni: suabejota ne tik pa\u010di\u0173 objekt\u0173 autenti\u0161kumu, bet ir tuo, kaip lengvai institucijos, veikiamos sensacij\u0173, antikvarin\u0117s rinkos ir publikos l\u016bkes\u010di\u0173, gali tapti \u201egra\u017ei\u0173\u201c klasto\u010di\u0173 sklaidos kanalu.<\/p>\n
1869 m. Cardiffe (Niujorko valstija) buvo \u201eatrastas\u201c apie 3 metr\u0173 ilgio suakmen\u0117j\u0119s \u017emogus. \u017dmon\u0117s mok\u0117jo u\u017e galimyb\u0119 j\u012f pamatyti, spauda kaitino susidom\u0117jim\u0105, o religini\u0173 sensacij\u0173 atmosfera (\u012fskaitant pa\u017eodines kai kuri\u0173 biblini\u0173 pasakojim\u0173 interpretacijas) padar\u0117 savo. Tai klasikin\u0117 klaida: nereik\u0117jo \u012ftikinti vis\u0173 specialist\u0173 \u2013 pakako u\u017evaldyti masin\u0119 vaizduot\u0119 ir paversti radin\u012f pelningu reginiu.<\/p>\n
Istorija greitai virto \u201eklastot\u0117s klastot\u0117s\u201c farsu. P. T. Barnumas tur\u0117jo savo \u201emil\u017eino\u201c kopij\u0105, o gin\u010dai, kuris i\u0161 j\u0173 \u201etikras\u201c, tik dar labiau atskleid\u0117 viso sumanymo absurdi\u0161kum\u0105. Galiausiai autorius prisipa\u017eino suk\u016br\u0119s mistifikacij\u0105, ta\u010diau pamoka liko: archeologijoje (ir moksle apskritai) radinio populiarumas neretai b\u016bna atvirk\u0161\u010diai proporcingas jo patikimumui \u2013 ypa\u010d jei objektas idealiai atitinka laikme\u010dio l\u016bkes\u010dius.<\/p>\n
Kensingtono run\u0173 akmuo tur\u0117jo tapti \u012frodymu, kad skandinavai XIV a. pasiek\u0117 \u0160iaur\u0117s Amerikos \u017eemyno gilum\u0105. Vietos bendruomenei ir romanti\u0161kai \u201eviking\u0173 atrad\u0117j\u0173\u201c vizijai tai buvo tikra sensacija. Ta\u010diau problema ta, kad kalba ir \u012fra\u0161o forma atrodo \u012ftartinai modernios \u2013 ar\u010diau XIX a. \u0161ved\u0173 kalbos nei viduram\u017ei\u0173, o epigrafikoje tai da\u017enai tampa lemiamu argumentu.<\/p>\n
\u0160is atvejis \u012fdomus tuo, kad gyvuoja mokslo ir kult\u016brinio poreikio sand\u016broje. Net jei specialist\u0173 aplinkoje vyrauja skepticizmas, vie\u0161ojoje erdv\u0117je \u201egra\u017ei istorija\u201c gali i\u0161likti de\u0161imtme\u010dius, o kiekvienas naujas autenti\u0161kumo \u0161alininkas sukelia dar vien\u0105 vilties bang\u0105. Tai primena, kad archeologijoje \u012frodymas konkuruoja ne vien su kontrargumentu \u2013 jis konkuruoja ir su tapatybe, regioniniu mitu bei svajone apie \u201ediding\u0105 praeit\u012f\u201c.<\/p>\n
Glozel skandalas Pranc\u016bzijoje prasid\u0117jo XX a. 3-iajame de\u0161imtmetyje: molin\u0117s lentel\u0117s, \u017eenklai, artefaktai \u2013 tokia keista mi\u0161rain\u0117 vienus su\u017eav\u0117jo kaip ne\u017einomos civilizacijos p\u0117dsakas, o kitus papiktino kaip akivaizdi klastot\u0117. Gin\u010das \u012fkaito ir tod\u0117l, kad Glozel atrod\u0117 kaip atsakymas \u012f to meto poreik\u012f: \u201etr\u016bkstamoji grandis\u201c tarp epoch\u0173, gra\u017ei teorija, tarsi patvirtinta daiktais i\u0161 \u017eem\u0117s.<\/p>\n
V\u0117liau i\u0161ry\u0161k\u0117jo, kad istorija yra purvinesn\u0117 ir \u017emogi\u0161kesn\u0117 nei akademin\u0117s svajon\u0117s. \u0160iuolaikin\u0117s analiz\u0117s rod\u0117, kad nema\u017ea dalis radini\u0173 yra gerokai jaunesni (da\u017enai viduram\u017ei\u0161ki), o med\u017eiagoje matyti \u012fsiki\u0161imo ir tik\u0117tin\u0173 klastojim\u0173 p\u0117dsak\u0173. Taip subli\u016b\u0161ko \u201epilnos komplektacijos\u201c prie\u0161istor\u0117s vizija. Glozel iki \u0161iol minimas kaip pavyzdys, kaip autenti\u0161k\u0173 element\u0173, v\u0117lesni\u0173 padirbini\u0173 ir \u017einiasklaidos triuk\u0161mo mi\u0161inys gali nuodyti diskusij\u0105 i\u0161tisoms kartoms.<\/p>\n
1896 m. \u201eLuvras\u201c paskelb\u0117 \u012fsigij\u0119s auksin\u0119 tiar\u0105, es\u0105 priklausiusi\u0105 skit\u0173 karaliui Saitafarnesui. Ji buvo \u012fsp\u016bdinga, \u201emuziejin\u0117\u201c iki smulkmen\u0173 \u2013 ir kainavo mil\u017eini\u0161kus pinigus. Vis d\u0117lto beveik i\u0161 karto atsirado specialist\u0173, pajutusi\u0173 disonans\u0105: pernelyg eklekti\u0161kas stilius, pernelyg patogi kilm\u0117s istorija, ka\u017ekas, kas labiau primena ne senov\u0117s meistr\u0173 dirbtuves, o moderni\u0105 vaizduot\u0119 apie antik\u0105.<\/p>\n
Galiausiai paai\u0161k\u0117jo, kad tai falsifikatas, o jo autorius \u2013 auksakalys Israel Rouchomovsky. \u0160i klaida ypa\u010d pamokanti, nes parodo paradoks\u0105: kuo geresnis klastotojo meistri\u0161kumas, tuo labiau objektas \u201eatitinka\u201c muziejin\u012f ideal\u0105, t. y. tai, k\u0105 XIX a. ekspertai nor\u0117jo matyti senov\u0117je. Archeologija ir meno istorija ilgai mok\u0117si kuklumo po toki\u0173 nes\u0117kmi\u0173, ypa\u010d vertindamos antikvarin\u0119 rink\u0105 ir \u201eper gra\u017eius\u201c objektus be ai\u0161kios, patikrinamos kilm\u0117s.<\/p>\n
1866 m. Kalifornijoje pasirod\u0117 kaukol\u0117, kuri buvo pateikiama kaip \u012frodymas, kad \u017emogus \u0160iaur\u0117s Amerikoje gyveno jau pliocene \u2013 t. y. prie\u0161 milijonus met\u0173. Tai skamb\u0117jo kaip revoliucija, tod\u0117l dalis autoritet\u0173 radin\u012f pri\u0117m\u0117 rimtai ir net r\u0117m\u0117 juo savo hipotezes apie itin sen\u0105 \u017emogaus kilm\u0119 \u017eemyne.<\/p>\n
Ta\u010diau nuo prad\u017ei\u0173 ka\u017ekas neatitiko: kaukol\u0117s anatomija atrod\u0117 pernelyg \u201e\u0161iuolaiki\u0161ka\u201c, o pasakojimas apie geologinius sluoksnius labiau primin\u0117 legend\u0105 i\u0161 smukl\u0117s nei dokumentuot\u0105 stratigrafij\u0105. Ilgainiui vis stipriau \u012fsitvirtino versija, kad tai buvo kalnakasi\u0173 pok\u0161tas \u2013 kaukol\u0117 tiesiog \u201epaki\u0161ta\u201c, o mokslinis sensacijos alkis u\u017ebaig\u0117 darb\u0105. \u0160is atvejis primena, kod\u0117l archeologijoje radinio kontekstas neretai svarbesnis u\u017e pat\u012f radin\u012f: be kontroliuojamo kasin\u0117jimo, dokumentacijos ir patikimo kilm\u0117s grandin\u0117s net tikras kaulas gali tapti klaidinan\u010diu \u201e\u012frodymu\u201c.<\/p>\n
Did\u017eiausia archeologijos ironija \u2013 ne tik klastot\u0117s, bet ir momentai, kai mokslininkai atmeta autenti\u0161k\u0105 radin\u012f, nes nepaj\u0117gia patik\u0117ti sen\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 geb\u0117jimais. Taip nutiko su Altamiros ola Ispanijoje. Kai 1879 m. joje buvo aptikti stulbinantys pie\u0161iniai, daugeliui mokslinink\u0173 toks meninis lygis atrod\u0117 nesuderinamas su to meto \u012fsivaizdavimu apie \u201eprimityv\u0173\u201c paleolit\u0105. Atrad\u0117j\u0105 kaltino klastote ir \u201esukurta\u201c daile d\u0117l pelno ar \u0161lov\u0117s.<\/p>\n
V\u0117liau, atradus daugiau urv\u0173 meno pavyzd\u017ei\u0173 Europoje ir pasikeitus metodologijai, Altamira buvo pripa\u017einta autenti\u0161ku prie\u0161istor\u0117s \u0161edevru. Tai fundamentali klaida, nes ji kilo ne i\u0161 naivumo klastotojo at\u017evilgiu, o i\u0161 ribotos mokslin\u0117s vaizduot\u0117s. Archeologija \u010dia pralaim\u0117jo ne apgaulei, o savo m\u0105stymo schemai \u2013 \u012fsitikinimui, kad \u201eanuometiniai\u201c negal\u0117jo b\u016bti tokie \u012fgud\u0119, jautr\u016bs ir k\u016brybingi.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Archeologija remiasi kietais \u012frodymais: kaulu, akmeniu, \u017eem\u0117s sluoksniu, lau\u017eaviet\u0117s p\u0117dsakais. Vis d\u0117lto kartais ji pati pakli\u016bva \u012f savo ambicij\u0173, i\u0161ankstini\u0173 nuostat\u0173 ir sensacij\u0173 vaikymosi sp\u0105stus. Tuomet \u012f istorij\u0105 patenka radiniai, kurie atrodo \u201eper geri, kad b\u016bt\u0173 tiesa\u201c, arba, prie\u0161ingai, atmetama tai, kas autenti\u0161ka, nes tiesiog netelpa \u012f to meto \u012fsivaizdavim\u0105 apie praeit\u012f. \u0160tai vieni garsiausi\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2391,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2389","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2389","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2389"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2389\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2391"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2389"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2389"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2389"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2389"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}