Kod\u0117l vien\u0173 \u017emoni\u0173 atmintis senstant i\u0161lieka a\u0161tresn\u0117, o kit\u0173 pradeda silpti? Naujas Kanadoje atliktas tyrimas rodo, kad \u010dia gali susidurti ne vienas veiksnys: kalb\u0173 mok\u0117jimas, \u017eodin\u0117 atmintis ir lytiniai hormonai.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad visuomen\u0117 spar\u010diai sensta, tod\u0117l auga ir pa\u017einimo sutrikim\u0173 na\u0161ta. 2021 metais Kanadoje kas a\u0161tuntas gyventojas buvo 70 met\u0173 ar vyresnis, o 1 700 000 \u017emoni\u0173 buvo sulauk\u0119 80 met\u0173 ir daugiau.<\/p>\n
Tyrime analizuoti 505 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 duomenys: 335 dalyviams buvo nustatytas lengvas pa\u017einimo sutrikimas, o 170 sirgo Alzheimerio liga. Duomenys paimti i\u0161 COMPASS-ND kohortos, kuri priklauso Kanados neurodegeneracijos ir sen\u0117jimo konsorciumui.<\/p>\n
Naudodami \u0161i\u0105 baz\u0119 mokslininkai vertino, kaip kartu veikia trys dalykai: dvikalbyst\u0117, \u017eodin\u0117 atmintis ir lytini\u0173 hormon\u0173 lygiai. Buvo stebimi ne tik kognityviniai testai, bet ir smegen\u0173 strukt\u016bros rodikliai bei kraujo \u017eymenys, siejami su Alzheimerio liga.<\/p>\n
Tyr\u0117jai kiekvienam dalyviui sudar\u0117 atsparumo indeks\u0105, \u012f j\u012f \u012ftraukdami dvikalbyst\u0117s lyg\u012f, \u017eodin\u0117s atminties rezultatus, lytinius hormonus, am\u017ei\u0173, i\u0161silavinim\u0105 ir migracijos patirt\u012f. Kiekvienas indekso did\u0117jimas buvo siejamas su ma\u017eesniais demencijai b\u016bdingos patologijos \u0161ansais.<\/p>\n
\u012eprastai manoma, kad dvikalbyst\u0117 gali b\u016bti vienas i\u0161 pa\u017einim\u0105 saugan\u010di\u0173 veiksni\u0173, nes kasdienis perjungimas tarp kalb\u0173 treniruoja vykdom\u0105sias funkcijas ir d\u0117mesio kontrol\u0119. Ta\u010diau tyrime matyti, kad poveikis gali priklausyti ir nuo biologini\u0173 veiksni\u0173.<\/p>\n
Paai\u0161k\u0117jo, kad moterys vidutini\u0161kai demonstravo geresn\u0119 \u017eodin\u0119 atmint\u012f, o tai sutampa su ankstesniais moksliniais steb\u0117jimais. Vis d\u0117lto labiausiai nustebino tai, kad didesnis apsauginis dvikalbyst\u0117s efektas ry\u0161kiau pasimat\u0117 vyrams, o ne moterims.<\/p>\n
\u201eTik\u0117jom\u0117s, kad dvi kalbas mokan\u010dios moterys tur\u0117s did\u017eiausi\u0105 apsaug\u0105, ta\u010diau rezultatai parod\u0117 didesn\u012f atsparum\u0105 vyrams\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo autoriai, apibendrindami pagrindin\u0119 i\u0161vad\u0105.<\/p>\n
Viena i\u0161 svarstom\u0173 hipotezi\u0173 sieja rezultat\u0105 su aromatizacija, kai testosteronas organizme ver\u010diamas estradioliu. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u017emon\u0117ms, turintiems lengv\u0105 pa\u017einimo sutrikim\u0105, tam tikri estradiolio lygiai kartu su dvikalbyst\u0117s patirtimi gal\u0117jo veikti sinergi\u0161kai ir pad\u0117ti geriau i\u0161laikyti \u017eodin\u0119 atmint\u012f.<\/p>\n
\u0160ie rezultatai nerei\u0161kia, kad dvikalbyst\u0117 garantuoja apsaug\u0105 nuo demencijos ar kad hormonai yra vienintelis atsakymas. Ta\u010diau jie sustiprina mint\u012f, jog demencijos rizika ir atsparumas n\u0117ra paai\u0161kinami vien socialiniais arba vien biologiniais veiksniais, o j\u0173 s\u0105veika gali b\u016bti lemiama.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f diagnostikos niuansus: \u017eodin\u0117 atmintis klinikoje da\u017enai naudojama kaip bendros kognityvin\u0117s b\u016bkl\u0117s atspindys, tod\u0117l ly\u010di\u0173 skirtumai gali tur\u0117ti \u012ftakos tam, kaip anksti pastebimi poky\u010diai. D\u0117l to raginama taikyti platesnius vertinimo metodus ir gilinti tyrimus apie hormon\u0173 vaidmen\u012f senstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 smegen\u0173 sveikatai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kanados tyrimas rodo, kad dvikalbyst\u0117, \u017eodin\u0117 atmintis ir lytiniai hormonai gali kartu keisti demencijos rizik\u0105, ypa\u010d vyrams.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":24212,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[3158,2193,16404,16406,4698,16405],"miestas":[],"class_list":["post-24211","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-alzheimerio-liga","tag-demencija","tag-dvikalbyste","tag-lytiniai-hormonai","tag-smegenu-sveikata","tag-zodine-atmintis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24211","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24211"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24211\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24212"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24211"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24211"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24211"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=24211"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}