Po daugiau nei septyni\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 santykin\u0117s ramyb\u0117s vienas galingiausi\u0173 \u017dem\u0117s vulkanini\u0173 kompleks\u0173 v\u0117l rodo aktyvumo \u017eenklus. Mokslininkai nustat\u0117, kad did\u017eiul\u0117 Kikai kaldera Japonijoje ima i\u0161 naujo pildytis magma. \u0160is procesas gali reik\u0161ti naujo ciklo prad\u017ei\u0105, kuris ilgainiui gal\u0117t\u0173 baigtis dar vienu itin dideliu i\u0161siver\u017eimu.<\/p>\n
Kikai kaldera, esanti \u012f pietus nuo Japonijos Ki\u016b\u0161i\u016b salos, praeityje buvo vienos did\u017eiausi\u0173 holoceno epochos erupcij\u0173 vieta. Ma\u017edaug prie\u0161 7300 met\u0173 \u010dia \u012fvyko katastrofi\u0161kas \u012fvykis, vadinamas Akahojos erupcija. Tuomet \u012f atmosfer\u0105 buvo i\u0161mesti mil\u017eini\u0161ki magmos ir pelen\u0173 kiekiai, kurie pakeit\u0117 regiono kra\u0161tovaizd\u012f ir tur\u0117jo \u012ftakos klimatui.<\/p>\n
Naujausi tyrimai rodo, kad magmin\u0117 sistema po kaldera n\u0117ra \u201emirusi\u201c. Prie\u0161ingai \u2013 ji pama\u017eu atsistato. Taikydami pa\u017eangius seisminius metodus, tyr\u0117jai aptiko did\u017eiul\u012f magmos telkin\u012f, esant\u012f keli\u0173 kilometr\u0173 gylyje po kalderos dugnu. Svarbu tai, kad jame jau yra dalinai i\u0161silyd\u017eiusios med\u017eiagos, tod\u0117l galima teigti, jog kalderos pildymosi procesas i\u0161 ties\u0173 vyksta.<\/p>\n
Mokslininkai \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f apib\u016bdina kaip pakartotin\u012f magmos \u201emaitinim\u0105\u201c. Po mil\u017eini\u0161ko i\u0161siver\u017eimo prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 beveik visa magma buvo i\u0161mesta \u012f pavir\u0161i\u0173, o magmos kamera smarkiai i\u0161tu\u0161t\u0117jo. Dabar nauja magma kyla i\u0161 gilesni\u0173 \u017dem\u0117s sluoksni\u0173 ir palaipsniui u\u017epildo t\u0105 pa\u010di\u0105 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Skai\u010diavimai leid\u017eia manyti, kad procesas vyksta gana spar\u010diai \u2013 magma \u012f sistem\u0105 patenka grei\u010diau, nei manyta anks\u010diau. Tai rei\u0161kia santykinai greitesn\u012f rezervuaro atsik\u016brim\u0105, \u017einoma, geologiniu masteliu: vis dar kalbama apie t\u016bkstan\u010dius met\u0173, o ne de\u0161imtme\u010dius ar \u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
Vis d\u0117lto ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad dabartin\u0117 situacija nerei\u0161kia tiesiogin\u0117s art\u0117jan\u010dios erupcijos gr\u0117sm\u0117s. Po kaldera vykstantys procesai yra l\u0117ti, o \u0161iuo etapu n\u0117ra po\u017eymi\u0173, rodan\u010di\u0173 nei\u0161vengiam\u0105 katastrof\u0105. Tokios apimties magmin\u0117s sistemos atsigavimas yra sud\u0117tingas ir ilgas ciklas, kuris gali trukti labai ilgai, kol pasieks b\u016bsen\u0105, galin\u010di\u0105 sukelti dar vien\u0105 itin didel\u012f i\u0161siver\u017eim\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau pats atradimas mokslui yra itin reik\u0161mingas. Jis parodo, kad net po pa\u010di\u0173 destruktyviausi\u0173 \u017dem\u0117s istorijoje erupcij\u0173 vulkanin\u0117s sistemos gali atsinaujinti ir v\u0117l kaupti energij\u0105. Tai kei\u010dia supratim\u0105 apie supervulkan\u0173 \u201egyvavimo ciklus\u201c ir j\u0173 galim\u0105 gr\u0117sm\u0119 ateityje.<\/p>\n
Kikai kalderos tyrimai yra dalis platesni\u0173 pastang\u0173 steb\u0117ti vulkanin\u012f aktyvum\u0105 Japonijoje \u2013 viename seismi\u0161kai aktyviausi\u0173 pasaulio region\u0173. Geresnis toki\u0173 proces\u0173 supratimas ateityje gali pad\u0117ti tiksliau prognozuoti i\u0161siver\u017eimus ir ma\u017einti j\u0173 padarinius. Faktas, kad toks mil\u017eini\u0161kas vulkaninis kompleksas v\u0117l ima pildytis magma, primena, kokie dinami\u0161ki yra m\u016bs\u0173 planet\u0105 valdantys procesai.<\/p>\n
\u0160altiniai: \u201eCommunications Earth & Environment\u201c, \u201eKobe University\u201c.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Po daugiau nei septyni\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 santykin\u0117s ramyb\u0117s vienas galingiausi\u0173 \u017dem\u0117s vulkanini\u0173 kompleks\u0173 v\u0117l rodo aktyvumo \u017eenklus. Mokslininkai nustat\u0117, kad did\u017eiul\u0117 Kikai kaldera Japonijoje ima i\u0161 naujo pildytis magma. \u0160is procesas gali reik\u0161ti naujo ciklo prad\u017ei\u0105, kuris ilgainiui gal\u0117t\u0173 baigtis dar vienu itin dideliu i\u0161siver\u017eimu. Kikai kaldera, esanti \u012f pietus nuo Japonijos Ki\u016b\u0161i\u016b salos, praeityje […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2472,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2471","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2471","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2471"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2471\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2472"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2471"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2471"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2471"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2471"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}