Naujas tyrimas parod\u0117, kad And\u0173 auk\u0161tum\u0173 vietiniai gyventojai per t\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u012fgijo i\u0161skirtin\u012f geb\u0117jim\u0105 efektyviau skaidyti krakmol\u0105. Mokslininkai sieja \u0161\u012f pokyt\u012f su bulv\u0117mis, kurios \u0161iame regione ilgai buvo vienas svarbiausi\u0173 kasdien\u0117s mitybos pagrind\u0173.<\/p>\n
Tyrime, kur\u012f atliko Kalifornijos universiteto Los And\u017eele ir Bafalo universiteto mokslininkai, daug d\u0117mesio skirta genui AMY1. \u0160is genas atsakingas u\u017e seili\u0173 amilaz\u0117s gamyb\u0105, o b\u016btent \u0161is fermentas pradeda krakmolo skaidym\u0105 dar burnoje.<\/p>\n
Remiantis publikacija \u017eurnale \u201eNature Communications\u201c, And\u0173 regiono gyventojai turi itin daug AMY1 geno kopij\u0173. Vidutini\u0161kai j\u0173 aptikta apie 10, kai daugelyje pasaulio populiacij\u0173 da\u017eniausiai pasitaiko 6\u20138 kopijos.<\/p>\n
Mokslininkai analizavo genetinius duomenis i\u0161 daugiau nei 3 700 \u017emoni\u0173, atstovaujan\u010di\u0173 85 populiacijoms skirtinguose pasaulio regionuose. Tyr\u0117jai nurodo, kad n\u0117 viena kita grup\u0117 nepasiek\u0117 pana\u0161aus AMY1 kopij\u0173 lygio.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, \u0161ios adaptacijos \u0161aknys gali siekti laikotarp\u012f prie\u0161 ma\u017edaug 6 000\u201310 000 met\u0173, kai Anduose spar\u010diai plito bulvi\u0173 auginimas. Auk\u0161tikaln\u0117se bulv\u0117s tapo patikimu kalorij\u0173 \u0161altiniu, tod\u0117l geriau krakmol\u0105 skaidantys \u017emon\u0117s tur\u0117jo prana\u0161um\u0105 i\u0161gyventi ir susilaukti palikuoni\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad neatsirado viena staigi lemiama mutacija, o veikiau nat\u016brali atranka i\u0161ry\u0161kino jau egzistavusius skirtumus. Tyrimo autoriai skai\u010diuoja, kad \u017emon\u0117s, tur\u0117j\u0119 apie 10 AMY1 kopij\u0173, kiekvienoje kartoje gal\u0117jo tur\u0117ti ma\u017edaug 1,24 proc. didesn\u0119 tikimyb\u0119 i\u0161gyventi arba palikti palikuoni\u0173.<\/p>\n
\u0160is atvejis da\u017enai lyginamas su kitu gerai \u017einomu \u017emogaus evoliucijos pavyzd\u017eiu, kai daliai populiacij\u0173 i\u0161sivyst\u0117 laktoz\u0117s tolerancija paplitus gyvulininkystei ir pieno vartojimui. Nauji duomenys papildo \u012frodym\u0173 baz\u0119, kad kult\u016bra ir mityba gali tiesiogiai formuoti genetinius poky\u010dius.<\/p>\n
Didesn\u0117 amilaz\u0117s gamyba gali tur\u0117ti reik\u0161m\u0117s ne tik krakmolo vir\u0161kinimui, bet ir platesniam metabolizmui, taip pat \u017earnyno mikrobiomui. Tai gali lemti, kaip skirtingos populiacijos reaguoja \u012f \u0161iuolaikin\u0119, krakmolo ir itin perdirbt\u0173 produkt\u0173 gausi\u0105 mityb\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f metodologin\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f: reik\u0117jo atskirti nat\u016bralios atrankos signal\u0105 nuo galim\u0173 genetini\u0173 poky\u010di\u0173, kuriuos gal\u0117jo sukelti Europos kolonizacijos laikotarpio demografin\u0117 katastrofa Piet\u0173 Amerikoje. Analiz\u0117 leid\u017eia manyti, kad AMY1 kopij\u0173 gaus\u0117jimas prasid\u0117jo gerokai anks\u010diau nei europie\u010di\u0173 atvykimas.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, tokie atradimai svarb\u016bs ir istorijai, ir medicinai, nes padeda geriau suprasti, kod\u0117l skirting\u0173 region\u0173 \u017emon\u0117s gali nevienodai toleruoti tuos pa\u010dius maisto produktus. Kartu tai primena, kad \u017emogaus evoliucija n\u0117ra vien tolima praeitis, o procesas, kur\u012f mityba ir gyvenimo b\u016bdas gali veikti net ir gana neseniai, istorini\u0173 laikotarpi\u0173 masteliu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad And\u0173 auk\u0161tum\u0173 gyventojai i\u0161siugd\u0117 i\u0161skirtin\u012f krakmolo vir\u0161kinim\u0105: j\u0173 genome aptikta rekordi\u0161kai daug AMY1 kopij\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":24721,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[16955,16954,16953,317,3211,2239,3710],"miestas":[],"class_list":["post-24720","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-amilaze","tag-amy1","tag-andai","tag-bulves","tag-evoliucija","tag-genetika","tag-peru"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24720","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24720"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24720\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24721"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24720"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24720"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24720"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=24720"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}