V\u0117jo ir saul\u0117s elektrin\u0117s elektr\u0105 gamina nepastoviai: vienomis valandomis jos per daug, kitomis jos tr\u016bksta. Trumpalaikiams svyravimams tinka baterijos ar hidroakumuliacin\u0117s elektrin\u0117s, ta\u010diau savait\u0117ms ar m\u0117nesiams reikalingas kitoks sprendimas.<\/p>\n
D\u0117l to daug\u0117ja projekt\u0173, vadinam\u0173 power-to-gas, kai elektra paver\u010diama cheminiu kuru. Toks kelias leid\u017eia energij\u0105 ne tik sukaupti, bet ir transportuoti esama duj\u0173 infrastrukt\u016bra, o tai aktualu did\u0117jant atsinaujinan\u010dios energetikos daliai.<\/p>\n
Pensilvanijos valstijos universiteto (Penn State) komanda si\u016blo sprendim\u0105, kuriame atsinaujinan\u010dios energijos perteklius paver\u010diamas sintetiniu metanu. Procesas prasideda vandens skaidymu elektra, kai pagaminamas vandenilis.<\/p>\n
Toliau \u012f darb\u0105 \u012fsijungia metanogenais vadinami mikroorganizmai, kurie vandenil\u012f panaudoja CO2 paversti metanu. Tokiu b\u016bdu elektros energija \u201esupakuojama\u201c \u012f dujas, kurias papras\u010diau laikyti dideliais kiekiais.<\/p>\n
\u201eJei kalbame apie sezonin\u012f kaupim\u0105, energij\u0105 reikia paversti chemine forma\u201c, \u2013 sak\u0117 prof. Bruce\u2019as Loganas.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, svarbus \u0161io metodo privalumas yra praktinis pritaikomumas: metan\u0105 teori\u0161kai galima tiekti \u012f dujotiekius, laikyti saugyklose ir naudoti dujin\u0117se elektrin\u0117se, kai elektros sistemoje v\u0117l atsiranda deficitas.<\/p>\n
Pana\u0161\u016bs sprendimai jau seniau buvo bandomi, ta\u010diau kli\u016btimi da\u017enai tapdavo mastelio didinimas: didesniuose reaktoriuose krisdavo efektyvumas, atsirasdavo duj\u0173 ir skys\u010di\u0173 sraut\u0173, var\u017eos ar mikroorganizm\u0173 stabilumo problem\u0173.<\/p>\n
Penn State komanda perprojektavo reaktori\u0173 ir pritaik\u0117 vadinam\u0105j\u0105 nulinio tarpo (zero-gap) konstrukcij\u0105, kai elektrodus skiria tik plona membrana. Tai ma\u017eina elektrin\u0119 var\u017e\u0105 ir padeda grei\u010diau perne\u0161ti protonus bei dujas reaktoriaus viduje.<\/p>\n
Laboratoriniuose bandymuose \u012frenginys pasiek\u0117 apie 45 proc. energetin\u012f naudingum\u0105, o tai rei\u0161kia, kad reik\u0161minga dalis \u012f sistem\u0105 paduotos elektros virto metane sukaupta chemine energija. Taip pat fiksuota daugiau nei 95 proc. kulonin\u0117 i\u0161eiga, rodanti, kad dauguma elektron\u0173 panaudoti b\u016btent metanui gaminti, o ne \u0161alutiniams produktams.<\/p>\n
\u201eImame elektronus ir CO2, o tada paver\u010diame juos metanu ma\u017edaug 45\u201347 proc. efektyvumu. Tai tikrai geras rezultatas\u201c, \u2013 sak\u0117 prof. Bruce\u2019as Loganas.<\/p>\n
Technologija turi ir ai\u0161ki\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Metanas yra stiprus \u0161iltnamio efekt\u0105 sukeliantis duj\u0173 mi\u0161inys, tod\u0117l net nedideli nuot\u0117kiai gamybos, transportavimo ar saugojimo metu gal\u0117t\u0173 suma\u017einti klimatin\u0119 naud\u0105.<\/p>\n
Kitas veiksnys yra ekonomika: sprendimo patrauklumas tiesiogiai priklauso nuo labai pigios atsinaujinan\u010dios elektros prieinamumo. Taip pat reik\u0117s tolesni\u0173 darb\u0173 su elektrod\u0173 med\u017eiagomis, katalizatoriais ir reaktori\u0173 ilgaam\u017ei\u0161kumu, kad sistema b\u016bt\u0173 patikima pramoniniu mastu.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tokie projektai atspindi platesn\u0119 krypt\u012f Europoje ir JAV: did\u0117jant v\u0117jo ir saul\u0117s generacijai, auga poreikis sezoniniam energijos kaupimui. Duj\u0173 pavidalo kaupimas gali tapti vienu i\u0161 keli\u0173 sprendim\u0173 greta baterij\u0173, tinklo pl\u0117tros ir vandenilio technologij\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai si\u016blo atsinaujinan\u010dios energijos pertekli\u0173 paversti metanu: technologija \u017eada sezonin\u012f kaupim\u0105, bet kelia nuot\u0117ki\u0173 ir kainos klausim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":24731,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[516,16968,2762,5987,9883,16967,5276],"miestas":[],"class_list":["post-24730","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-atsinaujinanti-energetika","tag-co2-mazinimas","tag-energijos-kaupimas","tag-metanas","tag-penn-state","tag-power-to-gas","tag-vandenilis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24730","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24730"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24730\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24731"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24730"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24730"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24730"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=24730"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}