{"id":24751,"date":"2026-05-16T20:47:09","date_gmt":"2026-05-16T20:47:09","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/16\/tyrimas-jausmu-ivardijimas-gali-mazinti-nerima-del-neapibreztumo-ypac-turint-autistisku-bruozu\/"},"modified":"2026-05-16T20:47:09","modified_gmt":"2026-05-16T20:47:09","slug":"tyrimas-jausmu-ivardijimas-gali-mazinti-nerima-del-neapibreztumo-ypac-turint-autistisku-bruozu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/16\/tyrimas-jausmu-ivardijimas-gali-mazinti-nerima-del-neapibreztumo-ypac-turint-autistisku-bruozu\/","title":{"rendered":"Tyrimas: jausm\u0173 \u012fvardijimas gali ma\u017einti nerim\u0105 d\u0117l neapibr\u0117\u017etumo, ypa\u010d turint autisti\u0161k\u0173 bruo\u017e\u0173"},"content":{"rendered":"

K\u0105 parod\u0117 Japonijos tyrimas<\/h2>\n

Naujas Nagojaus universiteto (Japonija) mokslinink\u0173 tyrimas rodo, kad emocij\u0173 atpa\u017einimas ir \u012fvardijimas gali b\u016bti svarbi strategija, padedanti lengviau suvaldyti nerim\u0105, ypa\u010d tada, kai situacija neapibr\u0117\u017eta.<\/p>\n

Daugiausia naudos, pasak autori\u0173, gali patirti \u017emon\u0117s, kuriems b\u016bdingi ry\u0161kesni autisti\u0161ki bruo\u017eai, nes jie da\u017eniau patiria vadinam\u0105j\u012f neapibr\u0117\u017etumo netoleravim\u0105.<\/p>\n

Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eScientific Reports\u201c. Jame analizuota, kaip suaugusieji tvarkosi su nemaloniais jausmais, kai tr\u016bksta ai\u0161kumo, plano ar nusp\u0117jamumo.<\/p>\n

Mokslininkai apklaus\u0117 505 Japonijos gyventojus, kuri\u0173 am\u017eius buvo nuo 20 iki 39 met\u0173, ir vertino autisti\u0161k\u0173 bruo\u017e\u0173 rai\u0161k\u0105, nerim\u0105 d\u0117l neapibr\u0117\u017etumo bei polink\u012f \u012fvardyti emocijas.<\/p>\n

Kod\u0117l svarbu \u012fvardyti emocijas?<\/h2>\n

Autisti\u0161ki bruo\u017eai apima socialin\u0117s komunikacijos ypatumus ir didesn\u012f poreik\u012f rutinai, strukt\u016brai bei nusp\u0117jamumui. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ie bruo\u017eai egzistuoja spektre ir skirtingu laipsniu pasirei\u0161kia visoje populiacijoje.<\/p>\n

Tyrimo duomenys parod\u0117, kad ry\u0161kesni autisti\u0161ki bruo\u017eai siejosi ir su didesniu nerimu neprognozuojamose situacijose, ir su didesniu polinkiu emocijas i\u0161reik\u0161ti \u017eod\u017eiais.<\/p>\n

Mokslinink\u0173 ai\u0161kinimu, emocij\u0173 \u012fvardijimas gali veikti kaip savireguliacijos mechanizmas: kai \u017emogus tiksliau nusako, k\u0105 jau\u010dia, patirtis tampa ai\u0161kesn\u0117, lengviau pasirenkamas kitas \u017eingsnis, ma\u017e\u0117ja vidinis chaosas.<\/p>\n

Psichologijoje \u0161is principas da\u017enai siejamas su emocij\u0173 \u017eym\u0117jimu ir s\u0105moningu \u012fsis\u0105moninimu, kai jausmas i\u0161 miglotos \u012ftampos virsta konkre\u010diu apibr\u0117\u017eimu, pavyzd\u017eiui, nerimu, susierzinimu ar bej\u0117gi\u0161kumu.<\/p>\n

K\u0105 tai gali reik\u0161ti praktikoje<\/h2>\n

Tyrimo autoriai kelia prielaid\u0105, kad tai gali b\u016bti pritaikoma mokyklose, terapijoje ir \u0161eimos aplinkoje. Pavyzd\u017eiui, \u017emogui gali pad\u0117ti paprastas, tikslus si\u016blymas \u012fvardyti b\u016bsen\u0105: ar tai nerimas, ar perkrova, ar \u012ftampa.<\/p>\n

Tokios u\u017euominos ypa\u010d svarbios tada, kai \u017emogui sunku pa\u010diam ai\u0161kiai pasakyti, kas vyksta viduje, ir d\u0117l to emocinis diskomfortas dar labiau sustipr\u0117ja.<\/p>\n

Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad i\u0161vad\u0173 nereik\u0117t\u0173 perkelti tiesiogiai visiems autisti\u0161kiems \u017emon\u0117ms. Tyrimo dalyviai netur\u0117jo klinikin\u0117s autizmo spektro sutrikimo diagnoz\u0117s, tod\u0117l rezultatai labiau atspindi bruo\u017e\u0173 variacijas bendroje populiacijoje.<\/p>\n

Komanda prane\u0161a t\u0119sianti darb\u0105 su diagnozuotais suaugusiaisiais, kad patikrint\u0173, ar tie patys ry\u0161iai i\u0161lieka ir klinikin\u0117se grup\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Japonijos mokslininkai nustat\u0117, kad emocij\u0173 \u012fvardijimas gali pad\u0117ti ma\u017einti nerim\u0105 d\u0117l neapibr\u0117\u017etumo, ypa\u010d turint ry\u0161kesni\u0173 autisti\u0161k\u0173 bruo\u017e\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":24752,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[9701,2572,16986,5690,1259,1963],"miestas":[],"class_list":["post-24751","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-autizmas","tag-emocijos","tag-neapibreztumo-netoleravimas","tag-nerimas","tag-psichikos-sveikata","tag-psichologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24751","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24751"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24751\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24752"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24751"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24751"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24751"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=24751"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}