Atlantida, d\u017eiungli\u0173 prarytos gyvenviet\u0117s, sm\u0117lyje paskend\u0119 imperij\u0173 miestai \u2013 daugel\u012f met\u0173 \u201eprarastos civilizacijos\u201c gyvavo pirmiausia kaip kult\u016brinis motyvas, balansuojantis tarp mito, literat\u016bros ir sensacij\u0173. Ta\u010diau archeologijai ir antropologijai tai \u0161iandien tampa vienu nepatogiausi\u0173, bet kartu ir fundamentaliausi\u0173 klausim\u0173: kiek i\u0161 ties\u0173 nepilnos yra m\u016bs\u0173 \u017einios apie \u017emonijos praeit\u012f?<\/p>\n
Prarast\u0173 civilizacij\u0173 id\u0117ja sena, ta\u010diau jos prasm\u0117 keit\u0117si kartu su mokslo raida. Antikoje tokios istorijos da\u017enai buvo moralin\u0117s ar filosofin\u0117s pamokos dalis. Platono Atlantida veikiau tur\u0117jo \u012fsp\u0117ti apie puikyb\u0119, o ne b\u016bti lauko tyrim\u0173 ataskaita. V\u0117lesniais am\u017eiais pana\u0161\u016bs pasakojimai da\u017eniausiai laikyti legendomis, daugiau pasakan\u010diomis apie autori\u0173 vaizduot\u0119 nei apie reali\u0105 praeit\u012f.<\/p>\n
Situacija prad\u0117jo keistis XIX am\u017eiuje, kai archeologija \u0117m\u0117 formuotis kaip mokslo disciplina. Trojos atradimas, v\u0117liau \u2013 minoj\u0173 civilizacijos Kretoje ar maj\u0173 miest\u0173 Mezoamerikoje tyrimai suabejojo paprastu skirstymu \u012f \u201emit\u0105\u201c ir \u201eistorij\u0105\u201c. Paai\u0161k\u0117jo, kad sud\u0117tingos visuomen\u0117s gali ilgam i\u0161nykti i\u0161 akira\u010dio \u2013 \u0161imtams ar net t\u016bkstan\u010diams met\u0173 \u2013 jeigu j\u0173 materialius p\u0117dsakus u\u017ekloja \u017eem\u0117, augmenija arba vanduo.<\/p>\n
Nuo tada klausimas apie prarastas civilizacijas nustojo b\u016bti vien fantazija. Jis tapo klausimu apie \u0161altini\u0173, metod\u0173 ir interpretacij\u0173 ribas.<\/p>\n
Kasdien\u0117je kalboje tai da\u017enai suprantama kaip kult\u016bra, po kurios neliko nieko. Moksle viskas gerokai subtiliau. Prarasta civilizacija \u2013 tai tokia, kurios egzistavimas anks\u010diau nebuvo atpa\u017eintas, arba tokia, kurios mastas, sud\u0117tingumas ir veikimo b\u016bdas ilg\u0105 laik\u0105 buvo sistemingai ne\u012fvertinti.<\/p>\n
Archeologai vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eia: \u012frodym\u0173 nebuvimas n\u0117ra \u012frodymas, kad ka\u017eko nebuvo. Did\u017eioji dalis \u017emonijos istorijoje gyvenusi\u0173 visuomeni\u0173 nestat\u0117 monumentalini\u0173 akmenini\u0173 miest\u0173. Naudotos med\u017eiagos buvo trapios \u2013 medis, d\u017eiovintas molis, nendr\u0117s. Ra\u0161tas, jeigu apskritai egzistavo, neretai b\u016bdavo fiksuojamas ant organini\u0173 med\u017eiag\u0173. Tokiose s\u0105lygose pakanka keli\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173, kad beveik viskas i\u0161nykt\u0173.<\/p>\n
Tai rei\u0161kia, kad civilizacij\u0173 \u201e\u017eem\u0117lapis\u201c, kur\u012f matome vadov\u0117liuose, didele dalimi yra \u017eem\u0117lapis to, kas tur\u0117jo s\u0117km\u0117s i\u0161likti.<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117 archeologija vis atviriau kalba apie savo ribotumus: tiriame tai, kas pasiekiama, o ne b\u016btinai tai, kas buvo svarbiausia. Akmuo ir keramika dominuoja archeologiniame \u012fra\u0161e ne tod\u0117l, kad buvo da\u017eniausiai naudojami, o tod\u0117l, kad jie patvar\u016bs.<\/p>\n
Davidas Graeberis ir Davidas Wengrow savo knygoje \u201eNarodzinach wszystkiego\u201c teigia, kad de\u0161imtme\u010dius \u017emonijos istorij\u0105 rekonstruodavome pernelyg supaprastintai. Da\u017enai buvo daroma prielaida apie linijin\u0119 raid\u0105 \u2013 nuo ma\u017e\u0173, lygiaver\u010di\u0173 grupi\u0173 iki dideli\u0173, hierarchini\u0173 valstybi\u0173. Ta\u010diau archeologiniai duomenys, \u017evelgiant \u012f juos pla\u010diau, rodo, kad visuomen\u0117s eksperimentavo su \u012fvairiomis organizacijos formomis: gal\u0117jo b\u016bti sud\u0117tingos ir be ilgalaik\u0117s hierarchijos, miestieti\u0161kos \u2013 be centralizuotos vald\u017eios, o kartais net s\u0105moningai atsisakydavo sprendim\u0173, kuriuos \u0161iandien vadintume \u201epa\u017eanga\u201c.<\/p>\n
Jeigu tokios visuomen\u0117s nepaliko monumentali\u0173 griuv\u0117si\u0173, jas buvo lengva nepasteb\u0117ti.<\/p>\n
Tikroji revoliucija at\u0117jo kartu su nuotoliniais tyrim\u0173 metodais. Lidar, grunt\u0105 skverbiantis radaras ir palydovini\u0173 nuotrauk\u0173 analiz\u0117 leido \u012f kra\u0161tovaizd\u012f pa\u017evelgti visi\u0161kai kitaip. Centrin\u0117je Amerikoje lazerinis skenavimas atskleid\u0117 tank\u0173 maj\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 tinkl\u0105, sujungt\u0105 keliais, kanalais ir \u017eemdirbyst\u0117s terasomis. Tyrimai, publikuoti \u017eurnale \u201eScience\u201c<\/em>, parod\u0117, kad \u0161i\u0173 region\u0173 populiacija gal\u0117jo b\u016bti kelis kartus didesn\u0117, nei manyta dar prie\u0161 keliolika met\u0173.<\/p>\n Pana\u0161iai ir Amazon\u0117je. De\u0161imtme\u010dius vyravo po\u017ei\u016bris, kad dr\u0117gnasis atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161kas negal\u0117jo i\u0161laikyti dideli\u0173, sud\u0117ting\u0173 visuomeni\u0173. Ta\u010diau Michaelio Heckenbergerio vadovaujami tyr\u0117jai aptiko pla\u010dius gyvenvie\u010di\u0173 kompleksus, \u017eem\u0117s pylim\u0173 sistemas, kelius ir \u017emogaus pakeistas dirvas. Tai nebuvo atsitiktin\u0117s gyvenviet\u0117s \u2013 veikiau kult\u016briniai kra\u0161tovaizd\u017eiai, \u0161imtme\u010dius formuoti \u017emoni\u0173.<\/p>\n \u0160ie atradimai nepatvirtina sensacing\u0173 pasakojim\u0173 apie \u201eprarastas superimperijas\u201c. Ta\u010diau jie atskleid\u017eia kai k\u0105 labiau neraminan\u010dio: kaip lengvai gamta gali pasl\u0117pti civilizacijos p\u0117dsakus, kai \u0161i i\u0161nyksta.<\/p>\n Prie\u0161ingai populiarioms istorijoms, daugelis civilizacij\u0173 ne\u017elugo per vien\u0105 \u012fsp\u016bding\u0105 kataklizm\u0105. Da\u017eniau tai buvo ilgai trunkantys procesai. Klimato poky\u010diai, kuriuos \u0161iandien atkuriame analizuodami ledyn\u0173 gr\u0119\u017einius ir nuos\u0117das, gal\u0117jo lemti laipsni\u0161k\u0105 region\u0173 saus\u0117jim\u0105, derliaus kritim\u0105 ir \u017emoni\u0173 migracij\u0105. Indo sl\u0117nio civilizacija \u2013 viena paslaptingiausi\u0173 \u2013 nyko be ai\u0161ki\u0173 karo ar miest\u0173 sunaikinimo \u017eenkl\u0173. Vis daugiau duomen\u0173 rodo, kad svarb\u0173 vaidmen\u012f gal\u0117jo suvaidinti upi\u0173 sistem\u0173 poky\u010diai ir muson\u0173 re\u017eimo kaita.<\/p>\n Pana\u0161iai v\u0117lyvojo bronzos am\u017eiaus kriz\u0117 Vidur\u017eemio j\u016bros baseine \u0161iandien da\u017enai ai\u0161kinama keli\u0173 veiksni\u0173 s\u0105veika: sausromis, \u017eem\u0117s dreb\u0117jimais, prekybos \u017elugimu ir politiniu nestabilumu. Tokiais atvejais civilizacijos ne tiek \u201edingsta\u201c, kiek suyra \u012f ma\u017eesnes, ma\u017eiau matomas strukt\u016bras. Archeologui tai vienas sunkiausi\u0173 scenarij\u0173, nes n\u0117ra vieno ai\u0161kaus katastrofos momento, paliekan\u010dio ry\u0161k\u0173 p\u0117dsak\u0105 \u017eem\u0117je.<\/p>\n Vienas dramati\u0161kiausi\u0173, ilgai nuvertint\u0173 civilizacij\u0173 nykimo veiksni\u0173 buvo ligos. Amerikose kontaktas su europie\u010diais suk\u0117l\u0117 sunkiai \u012fsivaizduojamo masto demografin\u012f l\u016b\u017e\u012f. Raupai, tymai ir gripas i\u0161retino gyventojus dar iki plataus masto karini\u0173 konflikt\u0173.<\/p>\n Daugelyje region\u0173 tai rei\u0161k\u0117 staig\u0173 miest\u0173, lauk\u0173 ir dr\u0117kinimo sistem\u0173 apleidim\u0105. Per kelis de\u0161imtme\u010dius d\u017eiungl\u0117s ir mi\u0161kai atsi\u0117m\u0117 teritorijas, kurios anks\u010diau buvo intensyviai naudojamos. Kai po keli\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173 ten atvyko tyr\u0117jai, jie mat\u0117 \u201enepaliest\u0105 gamt\u0105\u201c, o ne sud\u0117ting\u0173 visuomeni\u0173 p\u0117dsakus.<\/p>\n Tod\u0117l s\u0105voka \u201eprarasta civilizacija\u201c \u0161iandien neretai vartojama atsargiai: da\u017enai kalbama ne apie paslaptingas kult\u016bras i\u0161 ne\u012fsivaizduojamos senov\u0117s, o apie visuomenes, kuri\u0173 atmintis buvo brutaliai nutraukta.<\/p>\n Kalbant apie prarastas civilizacijas, nei\u0161vengiama pseudomokslo tema. Id\u0117jos apie pasaulin\u0119, techni\u0161kai itin pa\u017eangi\u0105 civilizacij\u0105, egzistavusi\u0105 dar prie\u0161 ledynmet\u012f, nuolat sugr\u012f\u017eta knygose ir serialuose. Problema ta, kad tokie teiginiai neturi atramos geologiniuose, archeologiniuose ar genetiniuose duomenyse.<\/p>\n Mokslininkai neneigia, kad gali egzistuoti dar neatrast\u0173 visuomeni\u0173. Ta\u010diau jie nepritaria interpretaciniams \u0161uoliams, ignoruojantiems pramon\u0117s p\u0117dsak\u0173 nebuvim\u0105, technologinio t\u0119stinumo stok\u0105 ir ai\u0161ki\u0173 artefakt\u0173 tr\u016bkum\u0105. Susidom\u0117jimas \u017eini\u0173 spragomis n\u0117ra pateisinimas bet kokioms i\u0161vadoms.<\/p>\n Tai vienas sud\u0117tingiausi\u0173 klausim\u0173. Kartais lieka monumental\u016bs griuv\u0117siai. Kartais \u2013 pakitusi dirvo\u017eemio strukt\u016bra, kaip Amazon\u0117je aptinkama terra preta. Kartais \u2013 subtil\u016bs kra\u0161tovaizd\u017eio ra\u0161tai, kurie matomi tik i\u0161 oro. O kartais \u2013 beveik nieko.<\/p>\n Prarastos civilizacijos neegzistuoja romantini\u0173 legend\u0173 apie superimperijas prasme. Ta\u010diau jos egzistuoja kaip reali tyrim\u0173 problema, kylanti d\u0117l med\u017eiag\u0173 trapumo, \u012fra\u0161o nepertraukiamumo ir m\u016bs\u0173 metod\u0173 ribotumo. Kiekvienas naujas atradimas \u2013 nuo maj\u0173 iki Amazon\u0117s \u2013 rodo, kad \u017emonijos istorija buvo sud\u0117tingesn\u0117, \u012fvairesn\u0117 ir ma\u017eiau linijin\u0117, nei nor\u0117tume tik\u0117ti.<\/p>\n Galb\u016bt svarbiausia \u0161i\u0173 tyrim\u0173 pamoka paprasta ir nepatogi: civilizacija n\u0117ra savaime patvari b\u016bsena. Ji gali i\u0161nykti grei\u010diau, nei sp\u0117jame j\u0105 apra\u0161yti. O tai, k\u0105 \u0161iandien laikome akivaizd\u017eiais \u017eini\u0173 pamatais, rytoj gali pasirodyti tik fragmentas gerokai didesnio, vis dar pasl\u0117pto pasakojimo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Atlantida, d\u017eiungli\u0173 prarytos gyvenviet\u0117s, sm\u0117lyje paskend\u0119 imperij\u0173 miestai \u2013 daugel\u012f met\u0173 \u201eprarastos civilizacijos\u201c gyvavo pirmiausia kaip kult\u016brinis motyvas, balansuojantis tarp mito, literat\u016bros ir sensacij\u0173. Ta\u010diau archeologijai ir antropologijai tai \u0161iandien tampa vienu nepatogiausi\u0173, bet kartu ir fundamentaliausi\u0173 klausim\u0173: kiek i\u0161 ties\u0173 nepilnos yra m\u016bs\u0173 \u017einios apie \u017emonijos praeit\u012f? Prarast\u0173 civilizacij\u0173 id\u0117ja sena, ta\u010diau jos prasm\u0117 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2478,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2477","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2477","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2477"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2477\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2478"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2477"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2477"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2477"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2477"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\u017dlugimas be katastrofos<\/h2>\n
Pseudomokslas ir sp\u0117lioni\u0173 ribos<\/h2>\n
Kas lieka po civilizacijos?<\/h2>\n