Kolcolapis vakarinis yra dygliuotas kr\u016bmas, priklausantis pupini\u0173 (ank\u0161tini\u0173) augal\u0173 grupei. Nat\u016braliai jis paplit\u0119s Vakar\u0173 Europoje ir \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 Afrikoje, ta\u010diau per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius \u017emogaus veikla pad\u0117jo jam i\u0161plisti \u012f kitus \u017eemynus.<\/p>\n
\u0160is augalas aptinkamas ir \u0160iaur\u0117s Amerikoje, Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje, kur kai kuriose teritorijose laikomas itin invaziniu. Tokiose \u0161alyse jis gali greitai sudaryti tankius s\u0105\u017ealynus, kurie kei\u010dia buveines ir apsunkina vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 atsigavim\u0105.<\/p>\n
Lenkijoje kolcolapis vakarinis laikomas retu, o jo telkiniai da\u017eniau minimi Vakar\u0173 Pomeranijoje ir centrin\u0117je \u0161alies dalyje. Jam palankios sausos, sm\u0117lingos vietov\u0117s, \u012fskaitant pu\u0161yn\u0173 pakra\u0161\u010dius ir vadinam\u0105sias sm\u0117lyn\u0173 pievas.<\/p>\n
\u0160is kr\u016bmas kartais auginamas botaniniuose soduose ar arboretumuose, tod\u0117l dalis radavie\u010di\u0173 gali b\u016bti susijusios su \u017eeldinimu. Nors kai kur jis dar neplinta staigiai, specialistai pabr\u0117\u017eia prevencijos svarb\u0105, nes invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pl\u0117tra da\u017enai prasideda nuo pavieni\u0173 \u017eidini\u0173.<\/p>\n
Kolcolapis vakarinis u\u017eauga iki ma\u017edaug 3 metr\u0173 auk\u0161\u010dio. Vienas ry\u0161kiausi\u0173 po\u017eymi\u0173 yra labai a\u0161tr\u016bs, yl\u0105 primenantys lapai, kurie virsta dygliais ir gali siekti apie 3 centimetrus.<\/p>\n
Augalo \u0161akel\u0117se formuojasi ir trumpi \u016bgliai, pasibaigiantys dygliuotomis ataugomis, tod\u0117l kr\u016bmas gali sukelti mechanini\u0173 odos ar gleivini\u0173 su\u017ealojim\u0173. Pavasar\u012f jis \u017eydi ry\u0161kiai geltonais, drugelio formos \u017eiedais, o v\u0117liau subrandina plaukuotas, tamsiai rudas ank\u0161tis su s\u0117klomis.<\/p>\n
Invazin\u0117mis svetim\u017eem\u0117mis r\u016b\u0161imis vadinami augalai, gyv\u016bnai ar patogenai, kurie n\u0117ra nat\u016bral\u016bs konkre\u010diai ekosistemai ir gali daryti \u017eal\u0105 aplinkai, \u016bkiui ar net \u017emoni\u0173 sveikatai. Tokios r\u016b\u0161ys laikomos vienu did\u017eiausi\u0173 biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykimo veiksni\u0173, nes gali i\u0161stumti vietines r\u016b\u0161is ir keisti buveini\u0173 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Kolcolapio vakarinio atveju did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 siejama su jo geb\u0117jimu sudaryti tankius s\u0105\u017ealynus, kurie riboja \u0161vies\u0105 ir maisto med\u017eiagas kitiems augalams. D\u0117l to skursta vietin\u0117s bendrijos, o jautresn\u0117se buvein\u0117se gali ma\u017e\u0117ti ret\u0173, sm\u0117lingoms ar paj\u016brio teritorijoms b\u016bding\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
\u0160iltesnio klimato regionuose papildomai akcentuojamas ir gaisr\u0173 pavojus: tank\u016bs kr\u016bmynai bei augalo sud\u0117tyje esantys eteriniai junginiai sausromis gali didinti u\u017esiliepsnojimo rizik\u0105. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u012fvairiose \u0161alyse taikomos kontrol\u0117s priemon\u0117s, o svarbiausia praktin\u0117 rekomendacija visuomenei yra laiku atpa\u017einti augal\u0105 ir apie radavietes informuoti atsakingas institucijas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Invaziniu laikomas kolcolapis vakarinis Lenkijoje dar retas, ta\u010diau gali sudaryti tankius s\u0105\u017ealynus ir keisti buveines \u2013 svarbu mok\u0117ti j\u012f atpa\u017einti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":24832,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[685,7358,3686,7745,465,17081],"miestas":[],"class_list":["post-24831","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-biologine-ivairove","tag-gamtos-apsauga","tag-invazines-rusys","tag-krumai","tag-lenkija","tag-svetimzemiai-augalai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24831","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24831"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24831\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24832"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24831"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24831"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24831"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=24831"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}