Gausus nikelio kiekis kadaise vandens apsemtame Marso regione suteikia dar vien\u0105 u\u017euomin\u0105, kad Raudonoji planeta praeityje gal\u0117jo tur\u0117ti gyvybei tinkamas s\u0105lygas.<\/p>\n
Neretva Vallis \u2013 senoviniame kanale, kuris kadaise ne\u0161\u0117 vanden\u012f \u012f Jezero kraterio delt\u0105, \u2013 tyr\u0117jai aptiko nikelio koncentracijas, didesnes nei iki \u0161iol kada nors fiksuotas Marso uolienose. Vertinant \u0161\u012f radin\u012f platesniame geologiniame kontekste, metalas padeda atkurti vietov\u0117s chemin\u0119 istorij\u0105 ir papildo d\u0117lion\u0119 apie planetos praeities tinkamum\u0105 gyvybei.<\/p>\n
\u201eNors nikelis Marse buvo aptiktas ir anks\u010diau, tai yra stipriausias m\u016bs\u0173 iki \u0161iol gautas signalas, neskai\u010diuojant gele\u017eies\u2013nikelio meteorit\u0173, randam\u0173 Marso pavir\u0161iuje\u201c, \u2013 teig\u0117 Purdue universiteto planetologas Henry Manelski.<\/p>\n
\u201ePaprastai nikelis tiek \u017dem\u0117je, tiek Marse yra tik mikroelementas, nes did\u017eioji jo dalis planetoms formuojantis nus\u0117da j\u0173 branduoliuose. Toks didelis kiekis pavir\u0161iuje leid\u017eia daryti svarbias i\u0161vadas apie tai, kaip \u0161ios uolienos susidar\u0117 ir kaip v\u0117liau buvo pakitusios\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis.<\/p>\n
Nikelio Marse netr\u016bksta, ta\u010diau da\u017eniausiai jis aptinkamas meteorit\u0173 fragmentuose, i\u0161sibars\u010diusiuose pavir\u0161iuje.<\/p>\n
2024 m. NASA marsaeigiui \u201ePerseverance\u201c judant per seniai i\u0161d\u017ei\u016bvus\u012f Neretva Vallis, buvo aptikta ne\u012fprast\u0173 uolien\u0173. Tarp j\u0173 \u2013 ypa\u010d \u0161viesi atidengtos uolienos atkarpa, kuri\u0105 mokslininkai pavadino Bright Angel.<\/p>\n
Bright Angel vietov\u0117je nustatyta po\u017eymi\u0173, kurie \u017dem\u0117je neretai siejami su mikrobine veikla: gele\u017eies sulfido mineral\u0173, pana\u0161i\u0173 \u012f pirit\u0105, taip pat organini\u0173 jungini\u0173. \u0160iuos duomenis tyr\u0117jai vertina kaip svarbius aplinkos, kurioje gal\u0117jo vykti sud\u0117tingesni cheminiai procesai, indikatorius.<\/p>\n
Vykdydamas misij\u0105 \u201ePerseverance\u201c rinko daugelio Neretva Vallis uolien\u0173 sud\u0117ties duomenis. Analizuodami \u0161i\u0105 informacij\u0105, H. Manelski ir jo kolegos ie\u0161kojo u\u017euomin\u0173 apie uolien\u0173 susidarym\u0105. B\u016btent tuomet ir i\u0161ry\u0161k\u0117jo ne\u012fprastai stiprus nikelio signalas.<\/p>\n
I\u0161 126 nuos\u0117dini\u0173 uolien\u0173 ir a\u0161tuoni\u0173 uolien\u0173 pavir\u0161i\u0173 m\u0117gini\u0173 tyr\u0117jai rado 32 atvejus, kai nikelio koncentracija siek\u0117 iki 1,1 proc. mas\u0117s. Ta\u010diau svarbu ne tik pats nikelis, bet ir tai, su kokiais kitais mineralais jis aptiktas.<\/p>\n
\u201eNikelio gausus gele\u017eies sulfidas \u017dem\u0117je aptinkamas senovin\u0117se nuos\u0117din\u0117se uolienose. Gele\u017eies sulfidas lengvai irti deguonies turtingoje aplinkoje, tod\u0117l jo buvimas senose \u017dem\u0117s uolienose laikomas vienu i\u0161 \u012frodym\u0173, kad ankstyvoji atmosfera buvo labai skurdi deguonies\u201c, \u2013 paai\u0161kino H. Manelski.<\/p>\n
\u201eTai ry\u0161kiai skiriasi nuo kitos aplinkos, kurioje \u017dem\u0117je da\u017enai aptinkamas nikelis \u2013 laterit\u0173, t. y. labai i\u0161d\u016bl\u0117jusi\u0173 senovini\u0173 dirvo\u017eemi\u0173. Nikelio aptikimas gele\u017eies sulfide leid\u017eia manyti, kad \u0161ios uolienos grei\u010diausiai formavosi redukcin\u0117je, arba deguonies stokojan\u010dioje, aplinkoje\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
\u0160i\u0173 mineral\u0173 buvimas taip pat rodo dinami\u0161k\u0105 vandening\u0105 aplink\u0105. Neretva Vallis uolienos, sprend\u017eiant i\u0161 surinkt\u0173 duomen\u0173, gal\u0117jo b\u016bti formuojamos vandens sraut\u0173, kurie jud\u0117jo per nuos\u0117das ir laikui b\u0117gant skatino chemines reakcijas.<\/p>\n
Mokslininkai mano, kad nikelis gal\u0117jo b\u016bti atne\u0161tas meteoritu, v\u0117liau i\u0161tirpintas ir vandens perskirstytas. \u010cia atsiranda dar viena reik\u0161minga detal\u0117: \u017dem\u0117je nikelis yra svarbus elementas daugeliui organizm\u0173, ypa\u010d mikroorganizmams.<\/p>\n
Nustatytos nikelio koncentracijos leid\u017eia svarstyti, kad \u0161is elementas gal\u0117jo b\u016bti biologi\u0161kai prieinamas \u2013 nors tyr\u0117jai nepateikia teigini\u0173, jog tuo metu ten tikrai egzistavo gyvyb\u0117.<\/p>\n
\u201ePerseverance\u201c tirtose uolienose taip pat aptikta organini\u0173 jungini\u0173 \u2013 anglies turin\u010di\u0173 molekuli\u0173. Anglis gali susidaryti ir ne biologiniais b\u016bdais, ta\u010diau, kaip ir vanduo, ji yra b\u016btina gyvybei, koki\u0105 j\u0105 pa\u017e\u012fstame \u017dem\u0117je.<\/p>\n
\u201eIe\u0161kant gyvyb\u0117s \u012frodym\u0173 senoviniame Marse, naudinga lyginti su senovine \u017deme. Ma\u017edaug prie\u0161 3,5\u20134 mlrd. met\u0173 \u2013 tai pana\u0161us laikotarpis, kokio am\u017eiaus yra Jezero krateris, \u2013 gyvyb\u0119 \u017dem\u0117je daugiausia sudar\u0117 anaerobiniai mikroorganizmai\u201c, \u2013 sak\u0117 H. Manelski.<\/p>\n
\u201eDideli nikelio kiekiai, aptikti greta pirm\u0173j\u0173 organin\u0117s anglies po\u017eymi\u0173 ir makroskopini\u0173 redukuotos sieros zon\u0173, leid\u017eia manyti, kad nikelis buvo biologi\u0161kai prieinamas. Tai dar labiau sustiprina id\u0117j\u0105, kad senoviniame Marse buvo gyvybei reikaling\u0173 ingredient\u0173\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n
\u0160ie rezultatai kelia klausim\u0173 ir apie tai, kada tokios s\u0105lygos gal\u0117jo egzistuoti. Neretva Vallis uolienos gali b\u016bti jaunesn\u0117s nei kitos Jezero kraterio dalys, tod\u0117l tik\u0117tina, kad potencialiai gyvybei tinkamos aplinkos Marse neapsiribojo vien pa\u010dia ankstyviausia planetos istorija.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 radinys, rodantis galimai tinkam\u0105 aplink\u0105 senov\u0117s mikrobinei gyvybei, leid\u017eia manyti, kad per daug susitelkti \u012f vis senesni\u0173 uolien\u0173 paie\u0161kas gali b\u016bti klaidinga kryptis. Turime i\u0161likti atviri netik\u0117tiems atradimams, kad ir kur keliaut\u0173 m\u016bs\u0173 marsaeigiai\u201c, \u2013 sak\u0117 H. Manelski.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale Nature Communications<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Gausus nikelio kiekis kadaise vandens apsemtame Marso regione suteikia dar vien\u0105 u\u017euomin\u0105, kad Raudonoji planeta praeityje gal\u0117jo tur\u0117ti gyvybei tinkamas s\u0105lygas. Neretva Vallis \u2013 senoviniame kanale, kuris kadaise ne\u0161\u0117 vanden\u012f \u012f Jezero kraterio delt\u0105, \u2013 tyr\u0117jai aptiko nikelio koncentracijas, didesnes nei iki \u0161iol kada nors fiksuotas Marso uolienose. Vertinant \u0161\u012f radin\u012f platesniame geologiniame kontekste, metalas […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2494,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2493","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2493","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2493"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2493\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2494"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2493"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2493"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2493"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2493"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}