Po 50 met\u0173 organizme nat\u016braliai ma\u017e\u0117ja raumen\u0173 mas\u0117 ir kei\u010diasi hormon\u0173 pusiausvyra, tod\u0117l energija da\u017eniau kaupiama riebal\u0173 pavidalu. D\u0117l to tas pats mitybos re\u017eimas, kuris anks\u010diau \u201eveik\u0117\u201c, v\u0117liau gali lemti augant\u012f svor\u012f ir didesn\u012f nuovarg\u012f.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad raumenys yra aktyvus audinys, kuris net ramyb\u0117s b\u016bsenoje padeda sudeginti daugiau kalorij\u0173. Kai j\u0173 ma\u017e\u0117ja, l\u0117t\u0117ja bazin\u0117 med\u017eiag\u0173 apykaita, o pilvo srityje riebalai link\u0119 kauptis grei\u010diau.<\/p>\n
Viena da\u017eniausi\u0173 klaid\u0173 po 50-ies yra pusry\u010diai, sudaryti beveik vien i\u0161 greit\u0173j\u0173 angliavandeni\u0173: sald\u016bs dribsniai, bandel\u0117, skrudinta duona su uogiene ar greita ko\u0161\u0117 su daug saldikli\u0173. Toks pasirinkimas da\u017enai sukelia staig\u0173 gliukoz\u0117s \u0161uol\u012f, po kurio seka ry\u0161kus kritimas ir ankstyvas alkis.<\/p>\n
Tuomet kasa i\u0161skiria daugiau insulino, o energijos \u201eduob\u0117\u201c po 1\u20133 valand\u0173 skatina u\u017ekand\u017eiauti ir v\u0117l rinktis greit\u0105 energij\u0105. Ilgainiui \u0161is ritmas didina atsparumo insulinui rizik\u0105, o riebalai ypa\u010d noriai kaupiami pilvo srityje.<\/p>\n
\u201ePusry\u010diai vien i\u0161 angliavandeni\u0173 daugeliui \u017emoni\u0173 rei\u0161kia cukraus karusel\u0119 visai dienai: \u0161uolis, kritimas ir nuolatinis alkis\u201c, \u2013 sako endokrinologai, pabr\u0117\u017edami stabilaus ryto svarb\u0105.<\/p>\n
Ryte organizmas ypa\u010d jautriai reaguoja \u012f maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 sud\u0117t\u012f, tod\u0117l baltym\u0173 stoka gali apsunkinti sotum\u0105 ir ilgainiui prisid\u0117ti prie raumen\u0173 nykimo. Tai ypa\u010d aktualu vyresniame am\u017eiuje, kai raumen\u0173 i\u0161laikymas tampa vienu svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, padedan\u010di\u0173 kontroliuoti svor\u012f.<\/p>\n
Praktikoje da\u017enai rekomenduojama siekti, kad kiekviename pagrindiniame valgyme b\u016bt\u0173 ma\u017edaug 20\u201330 gram\u0173 baltym\u0173. Toks kiekis paprastai padeda ilgiau i\u0161likti sotiems, stabilizuoja gliukoz\u0117s svyravimus ir palaiko raumen\u0173 baltym\u0173 sintez\u0119.<\/p>\n
Vietoje sald\u017ei\u0173 pusry\u010di\u0173 da\u017eniau pasirenkami kiau\u0161iniai, var\u0161k\u0117, nat\u016bralus jogurtas ar \u201eskyr\u201c, taip pat ank\u0161tiniai ar liesa m\u0117sa, jei tai dera su mitybos \u012fpro\u010diais. Net nedidelis pokytis, pavyzd\u017eiui, prie \u012fprasto sumu\u0161tinio prid\u0117ti kiau\u0161in\u012f ar sald\u017eius dribsnius keisti \u012f baltymingesn\u012f variant\u0105, gali suma\u017einti u\u017ekand\u017eiavimo poreik\u012f dien\u0105.<\/p>\n
Specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad med\u017eiag\u0173 apykaitai svarbi ne tik ryto l\u0117k\u0161t\u0117, bet ir bendras dienos re\u017eimas. Da\u017ena schema, kai ryte valgoma ma\u017eai, per pietus kukliai, o vakare suvalgoma did\u017eiausia porcija, gali apsunkinti svorio kontrol\u0119 ir miego kokyb\u0119.<\/p>\n
Taip pat pabr\u0117\u017eiama jud\u0117jimo ir j\u0117gos pratim\u0173 reik\u0161m\u0117: raumen\u0173 i\u0161laikymas ar j\u0173 auginimas yra vienas efektyviausi\u0173 b\u016bd\u0173 palaikyti energijos s\u0105naudas. Kartu svarb\u016bs miegas ir streso valdymas, nes jie gali veikti apetit\u0105 bei hormonin\u0119 reguliacij\u0105.<\/p>\n
Jei svoris did\u0117ja nepaisant pastang\u0173, o vargina nuolatinis nuovargis, tro\u0161kulys ar ry\u0161k\u016bs alkio priepuoliai, verta pasitarti su \u0161eimos gydytoju. Tokie simptomai kartais susij\u0119 su gliukoz\u0117s apykaitos sutrikimais, skydliauk\u0117s problemomis ar kitais sveikatos poky\u010diais, kuriuos svarbu \u012fvertinti laiku.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po 50-ies med\u017eiag\u0173 apykaita l\u0117t\u0117ja, o sald\u016bs pusry\u010diai gali \u012fsukti cukraus \u0161uoli\u0173 rat\u0105: paai\u0161kiname, k\u0105 keisti ryte, kad b\u016bt\u0173 lengviau kontroliuoti svor\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":24973,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[1836,245,15339,12808,313,285],"miestas":[],"class_list":["post-24972","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-atsparumas-insulinui","tag-baltymai","tag-endokrinologija","tag-medziagu-apykaita","tag-pusryciai","tag-svorio-kontrole"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24972","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24972"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24972\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24973"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24972"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24972"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24972"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=24972"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}