Naujas tyrimas rodo, kad viena pa\u017eangiausi\u0173 tinko gamybos technologij\u0173, ilg\u0105 laik\u0105 sieta su Senov\u0117s Roma, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo naudojama ma\u017edaug prie\u0161 9 000 met\u0173. Tai rei\u0161kia, kad metodas atsirado apie 8 000 met\u0173 anks\u010diau, nei manyta iki \u0161iol.<\/p>\n
Mokslininkai analizavo Neolito laikotarpio gyvenviet\u0117s Motzos apylink\u0117se, netoli Jeruzal\u0117s, radinius. Ten aptikta daugiau nei 100 tinkuot\u0173 grind\u0173, dalis j\u0173 gerai i\u0161silaikiusios ir dengtos raudonu pigmentu.<\/p>\n
Did\u017eiausia staigmena \u2013 \u012frodymai, kad vietos gyventojai gamino dolomitu paremt\u0105 tink\u0105, kuris paprastai d\u017ei\u016bsta greitai, b\u016bna tvirtesnis ir atsparesnis vandeniui nei \u012fprastas kalkinis tinkas. Tokia med\u017eiaga v\u0117liau siejama su rom\u0117n\u0173 statyb\u0173 kokybe ir ilgaam\u017ei\u0161kumu.<\/p>\n
Dolomitini\u0173 kalki\u0173 paruo\u0161imas laikomas techni\u0161kai sud\u0117tingu, nes reikia tiksliai valdyti \u017ealiavos kaitinim\u0105, gesinim\u0105 ir mi\u0161inio paruo\u0161im\u0105. D\u0117l to archeologiniuose objektuose dolomitini\u0173 kalki\u0173 p\u0117dsakai aptinkami retai.<\/p>\n
Motzoje rasti atskiri degimo \u012frenginiai, skirti skirtingoms \u017ealiavoms, rodo, kad \u017emon\u0117s i\u0161man\u0117, jog klinties ir dolomito apdirbimui reikia nevienod\u0173 s\u0105lyg\u0173. Toks specializavimas leid\u017eia manyti, kad tai buvo ne atsitiktinis bandymas, o kryptinga technologin\u0117 praktika.<\/p>\n
Ankstyviausi ra\u0161ytiniai u\u017euomin\u0173 apie tokio tipo kalki\u0173 paruo\u0161im\u0105 p\u0117dsakai siejami su rom\u0117n\u0173 architektu ir in\u017einieriumi Vitruvijumi, ra\u0161iusiu pirmajame am\u017eiuje prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. Nors jis dolomito tiesiogiai ne\u012fvardijo, tyr\u0117jai pa\u017eymi pana\u0161umus apra\u0161ant kalki\u0173 gamyb\u0105.<\/p>\n
Iki \u0161iol manyta, kad prie\u0161 rom\u0117nus tinkas da\u017eniausiai buvo gaminamas i\u0161 kalcito ar gipso, tod\u0117l dolomitu paremtas variantas atrod\u0117 v\u0117lyvas ir i\u0161skirtinis. Nauji duomenys \u0161\u012f pasakojim\u0105 koreguoja ir parodo, kad dalis technologini\u0173 \u017eini\u0173 gal\u0117jo atsirasti daug anks\u010diau.<\/p>\n
Tyr\u0117jai svarsto dvi galimybes: technologija gal\u0117jo i\u0161likti ir b\u016bti perduodama t\u016bkstantme\u010diais, ta\u010diau tam tr\u016bksta tarpini\u0173 archeologini\u0173 \u012frodym\u0173. Kita versija \u2013 rom\u0117nai \u0161\u012f metod\u0105 v\u0117liau atrado nepriklausomai, o ankstesnis jo panaudojimas tiesiog buvo pamir\u0161tas.<\/p>\n
Tyrime taip pat atkreipiamas d\u0117mesys \u012f netik\u0117t\u0105 mineralogin\u012f rezultat\u0105: galimai pavyko suformuoti dolomitin\u012f tink\u0105, kuriame dolomitas pilnai persikristalizavo kartu su kalcitu. Autori\u0173 teigimu, toks rezultatas ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomas prakti\u0161kai ne\u012fmanomu.<\/p>\n
\u0160ie radiniai papildo platesn\u012f vaizd\u0105 apie Neolito bendruomenes, kurios ne tik stat\u0117 dideles gyvenvietes, bet ir geb\u0117jo valdyti sud\u0117tingus procesus, susijusius su \u017ealiav\u0173 apdirbimu. Tai kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f \u012f ankstyv\u0173j\u0173 statybini\u0173 technologij\u0173 raid\u0105 ir rodo, kad kai kurios inovacijos gal\u0117jo atsirasti gerokai anks\u010diau nei v\u0117lesni\u0173 civilizacij\u0173 klest\u0117jimo laikais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas atskleid\u0117, kad rom\u0117nams priskirta dolomitinio tinko technologija naudota dar Neolite, ma\u017edaug 8 000 met\u0173 anks\u010diau nei manyta.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":25062,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,17360,6284,3029,17362,17359,17361],"miestas":[],"class_list":["post-25061","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-motza","tag-neolitas","tag-senoves-roma","tag-statybu-technologijos","tag-tinkas","tag-vitruvijus"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25061","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=25061"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25061\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/25062"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=25061"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=25061"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=25061"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=25061"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}