Europos S\u0105jungoje skurdo ar socialin\u0117s atskirties rizika 2025 metais paliet\u0117 92,7 mln. \u017emoni\u0173, arba 20,9 proc. vis\u0173 gyventoj\u0173. Tai rei\u0161kia, kad su \u0161ia rizika susid\u016br\u0117 beveik kas penktas ES gyventojas, rodo Eurostato duomenys.<\/p>\n
Nors vie\u0161ojoje erdv\u0117je da\u017eniau lyginamos valstyb\u0117s, statistika atskleid\u017eia dar ry\u0161kesn\u012f vaizd\u0105 region\u0173 ir sostini\u0173 lygiu. Net toje pa\u010dioje \u0161alyje atotr\u016bkis tarp turtingesni\u0173 ir pa\u017eeid\u017eiam\u0173 teritorij\u0173 gali siekti keliasde\u0161imt procentini\u0173 punkt\u0173.<\/p>\n
Pagal 2025 met\u0173 AROPE rodikl\u012f did\u017eiausi\u0105 skurdo ar socialin\u0117s atskirties rizik\u0105 ES fiksavo Bulgarija, kur ji siek\u0117 29,0 proc. Antroje vietoje buvo Graikija su 27,5 proc., tre\u010dioje \u2013 Rumunija su 27,4 proc.<\/p>\n
Ma\u017eiausi rodikliai u\u017efiksuoti \u010cekijoje, kur skurdo ar socialin\u0117s atskirties rizika siek\u0117 11,5 proc. Toliau rikiavosi Lenkija su 15,0 proc. ir Slov\u0117nija su 15,5 proc., rodo Eurostato skai\u010diai.<\/p>\n
Tarp did\u017ei\u0173j\u0173 ES ekonomik\u0173 i\u0161siskyr\u0117 Ispanija, kur 2025 metais AROPE siek\u0117 25,7 proc. Vokietijoje rodiklis buvo 21,2 proc., Italijoje \u2013 22,6 proc., o Pranc\u016bzijoje \u2013 20,8 proc., t. y. beveik ties ES vidurkiu.<\/p>\n
Sostini\u0173 statistika parodo, kad nacionalinis vidurkis ne visada atspindi realyb\u0119 did\u017eiausiuose miestuose. I\u0161 24 sostini\u0173, kurioms pateikiami palyginami duomenys, rodikliai svyruoja nuo 2,9 proc. Bratislavoje iki 33,6 proc. Briuselyje.<\/p>\n
\u012e auk\u0161\u010diausi\u0173 rodikli\u0173 grup\u0119 pateko ir Viena, kur skurdo ar socialin\u0117s atskirties rizika siek\u0117 29,4 proc., bei Berlynas su 24,4 proc. Daugiau nei penktadalis gyventoj\u0173 rizik\u0105 patyr\u0117 At\u0117nuose, Pary\u017eiuje ir Romoje.<\/p>\n
Tuo metu dalis Vidurio ir Ryt\u0173 Europos sostini\u0173 rod\u0117 gerokai ma\u017eesnius skai\u010dius. \u0160alia Bratislavos i\u0161siskyr\u0117 Var\u0161uva su 7,1 proc. ir Praha su 9,1 proc., o Budape\u0161tas, Zagrebas, Liubliana ir Bukare\u0161tas nevir\u0161ijo 15 proc.<\/p>\n
Ypa\u010d didelis kontrastas matomas Belgijoje, kur Briuselio rodiklis 33,6 proc. gerokai vir\u0161ijo \u0161alies vidurk\u012f 16,5 proc. Skirtumas siek\u0117 17,1 procentinio punkto, tod\u0117l sostin\u0117 tapo ry\u0161kiausia i\u0161imtimi visame palyginime.<\/p>\n
Prie\u0161inga situacija fiksuota Slovakijoje ir Rumunijoje: Bratislava ir Bukare\u0161tas buvo gerokai \u017eemiau nacionalini\u0173 vidurki\u0173. Tai rodo, kad kai kur sostin\u0117 tampa ekonominiu traukos centru, o skurdo rizika labiau koncentruojasi kituose regionuose.<\/p>\n
Vertinant visus regionus, vidiniai skirtumai i\u0161ry\u0161k\u0117ja dar labiau. Italijoje atotr\u016bkis tarp region\u0173 siek\u0117 39,7 procentinio punkto: Kalabrijoje AROPE buvo 45,3 proc., o Val d\u2019Aostoje \u2013 5,6 proc.<\/p>\n
Ispanijoje skirtumas taip pat didelis: tarp Seutos ir Melilijos bei Bask\u0173 kra\u0161to fiksuotas 29 procentini\u0173 punkt\u0173 atotr\u016bkis. Tai iliustruoja, kad net \u0161alims, kuri\u0173 vidurkis auk\u0161tas, skurdo rizika pasiskirs\u010diusi netolygiai.<\/p>\n
Ma\u017eiausias region\u0173 skirtumas buvo Suomijoje \u2013 vos 3 procentiniai punktai tarp Helsinkio ir \u016asimos regiono bei Vakar\u0173 Suomijos. Palyginti nedideli vidiniai svyravimai fiksuoti ir Portugalijoje, Slov\u0117nijoje bei Danijoje.<\/p>\n
Eurostato duomenimis, 2025 metais Europoje buvo 20 region\u0173, kuriuose ma\u017eiausiai tre\u010ddalis gyventoj\u0173 patyr\u0117 skurdo ar socialin\u0117s atskirties rizik\u0105. \u0160ie regionai daugiausia koncentravosi Italijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje.<\/p>\n
\u012e \u0161i\u0105 grup\u0119 pateko ir kai kurios Vakar\u0173 Europos urbanizuotos teritorijos, pavyzd\u017eiui, Briuselio sostin\u0117s regionas bei Br\u0117menas Vokietijoje. Tai rodo, kad vien auk\u0161tas BVP vienam gyventojui savaime negarantuoja ma\u017eos socialin\u0117s atskirties didmies\u010diuose.<\/p>\n
AROPE rodiklis apima tris situacijas: pajamas \u017eemiau skurdo rizikos ribos, didel\u012f materialin\u012f ir socialin\u012f nepritekli\u0173 bei gyvenim\u0105 nam\u0173 \u016bkyje, kuriame labai ma\u017eas darbo intensyvumas. Skurdo rizikos riba Eurostate apibr\u0117\u017eiama kaip 60 proc. nacionalini\u0173 disponuojam\u0173 pajam\u0173 medianos po socialini\u0173 pervedim\u0173.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad didmies\u010diuose rodiklius gali didinti b\u016bsto kainos ir nuomos brangimas, didesn\u0117 pajam\u0173 nelygyb\u0117 bei didesn\u0117 pa\u017eeid\u017eiam\u0173 grupi\u0173 koncentracija. Regionuose svarb\u016bs veiksniai da\u017enai yra darbo rinkos strukt\u016bra, demografija ir vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 prieinamumas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Eurostato duomenys rodo, kad skurdo ar socialin\u0117s atskirties rizika ES 2025 metais paliet\u0117 92,7 mln. \u017emoni\u0173, o skirtumai tarp sostini\u0173 ir region\u0173 \u2013 mil\u017eini\u0161ki.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":25231,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[17528,442,2513,17529,5283,7836],"miestas":[],"class_list":["post-25230","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas","tag-arope","tag-europos-sajunga","tag-eurostatas","tag-regionu-nelygybe","tag-skurdo-rizika","tag-socialine-atskirtis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25230","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=25230"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25230\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/25231"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=25230"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=25230"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=25230"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=25230"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}