Mokslininkai prane\u0161a aptik\u0119 daugiau nei 1 700 iki \u0161iol nepasteb\u0117t\u0173 baltym\u0173 tipo molekuli\u0173 \u017emogaus l\u0105stel\u0117se. Jos aptiktos tose genomo vietose, kurios ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomos nekoduojan\u010diomis arba menkai reik\u0161mingomis, tod\u0117l atradimas papildo supratim\u0105, kiek informacijos i\u0161 ties\u0173 yra panaudojama l\u0105stel\u0117se.<\/p>\n
\u0160ios molekul\u0117s n\u0117ra klasikiniai dideli baltymai, kuriuos \u012fprastai apra\u0161o gen\u0173 anotacijos. Dalis j\u0173 labai ma\u017eos arba ne\u012fprastos sandaros, tod\u0117l tyr\u0117jai jas i\u0161skyr\u0117 \u012f atskir\u0105 kategorij\u0105 ir si\u016blo termin\u0105 peptidein, pabr\u0117\u017edami, kad tai tarpin\u0117 grandis tarp peptid\u0173 ir tradicini\u0173 baltym\u0173.<\/p>\n
Daug met\u0173 biologijoje dominavo po\u017ei\u016bris, kad tik nedidel\u0117 DNR dalis koduoja baltymus, o likusi dalis t\u0117ra vadinamoji \u0161iuk\u0161lin\u0117 DNR. Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais \u0161is \u012fsitikinimas spar\u010diai kei\u010diasi, nes vis daugiau nekoduojan\u010di\u0173 sri\u010di\u0173 siejama su gen\u0173 reguliacija, l\u0105steli\u0173 veiklos valdymu ir lig\u0173 rizika.<\/p>\n
Naujausias darbas \u0161i\u0105 krypt\u012f sustiprina: \u201etamsiojo\u201c genomo sritys, pasirodo, gali ne tik reguliuoti kitus genus, bet ir pa\u010dios duoti prad\u017ei\u0105 naujai molekuli\u0173 klasei. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai ple\u010dia \u017einom\u0105 proteom\u0105 ir gali pakeisti, kaip ie\u0161koma lig\u0173 mechanizm\u0173.<\/p>\n
Atradimas paremtas plataus masto skai\u010diavimais ir daugyb\u0117s eksperiment\u0173 duomenimis, kai buvo tikrinama, ar i\u0161 vadinam\u0173j\u0173 nekonvencini\u0173 atvir\u0173 skaitymo r\u0117m\u0173 susidaro aptinkamos molekul\u0117s. I\u0161 t\u016bkstan\u010di\u0173 kandidatini\u0173 sri\u010di\u0173 identifikuota 1 785 mikrobaltym\u0173 tipo jungini\u0173, kuriuos pavyko patvirtinti kaip realiai susidaran\u010dius l\u0105stel\u0117se.<\/p>\n
Vienas i\u0161 labiausiai d\u0117mes\u012f patraukusi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 siejamas su genu, anks\u010diau laikytu nekoduojan\u010diu: laboratoriniuose bandymuose i\u0161jungus su juo susijusi\u0105 molekul\u0119, v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s augo pras\u010diau. Tai dar nerei\u0161kia, kad artimiausiu metu atsiras naujas vaistas, ta\u010diau rodo, jog dalis peptidein gali tur\u0117ti konkre\u010dias biologines funkcijas.<\/p>\n
Did\u017eioji dalis naujai aptikt\u0173 molekuli\u0173 funkcij\u0173 dar neai\u0161ki, tod\u0117l artimiausiais metais laukia daug papildom\u0173 tyrim\u0173, \u012fskaitant j\u0173 rai\u0161k\u0105 skirtinguose audiniuose ir s\u0105sajas su ligomis. Jei paai\u0161k\u0117s, kad dalis peptidein yra b\u016btini tam tikroms v\u0117\u017eio ar kit\u0173 lig\u0173 l\u0105steli\u0173 grandin\u0117ms, jie gal\u0117t\u0173 tapti naujais diagnostikos \u017eymenimis ar gydymo taikiniais.<\/p>\n
\u201eMes tik pradedame suprasti, k\u0105 gali pasi\u016blyti \u0161is tamsusis proteomas\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 tyr\u0117j\u0173, pabr\u0117\u017edamas, kad \u0161i kryptis gali atverti nauj\u0173 galimybi\u0173 ie\u0161kant lig\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ir kuriant terapijas.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNature\u201c, o autoriai pabr\u0117\u017eia, kad atradimas labiausiai kei\u010dia pat\u012f \u017eem\u0117lap\u012f: kas laikyta tylia genomo zona, gali b\u016bti aktyvi ir biologi\u0161kai reik\u0161minga. Tai dar vienas signalas, kad \u017emogaus genetin\u0117 informacija veikia sud\u0117tingiau, nei buvo manyta anks\u010diau.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai aptiko daugiau nei 1 700 \u201etamsi\u0173\u201c mikrobaltym\u0173 \u017emogaus l\u0105stel\u0117se \u2013 tai gali atverti nauj\u0173 keli\u0173 v\u0117\u017eio ir kit\u0173 lig\u0173 tyrimams.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":25576,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[17932,17935,17934,17936,10098,17933,2066],"miestas":[],"class_list":["post-25575","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-genomas","tag-genu-reguliacija","tag-mikrobaltymai","tag-molekuline-biologija","tag-nature","tag-proteomas","tag-vezys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25575","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=25575"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25575\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/25576"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=25575"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=25575"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=25575"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=25575"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}