Sen\u0117jim\u0105 da\u017enai \u012fsivaizduojame kaip l\u0117t\u0105 ir tolyg\u0173 proces\u0105, ta\u010diau naujausi tyrimai rodo kitok\u012f vaizd\u0105. \u017dmogaus organizme gali b\u016bti du ai\u0161k\u016bs laikotarpiai, kai biologiniai poky\u010diai \u012fvyksta gerokai staigiau nei \u012fprastai.<\/p>\n
2024 metais publikuotame tyrime mokslininkai nustat\u0117, kad ry\u0161kiausi molekuliniai poslinkiai vidutini\u0161kai fiksuojami apie 44 ir apie 60 met\u0173 am\u017ei\u0173. Tai nerei\u0161kia, kad visi \u017emon\u0117s sensta vienodai, ta\u010diau bendra tendencija i\u0161ry\u0161k\u0117jo analizuojant daugyb\u0119 biologini\u0173 rodikli\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai kelerius metus steb\u0117jo 108 suaugusius \u017emones, kurie reguliariai kas kelis m\u0117nesius teik\u0117 biologinius m\u0117ginius. I\u0161 j\u0173 buvo analizuojami \u012fvair\u016bs biomolekuliniai sluoksniai: RNR, baltymai, lipidai, taip pat mikrobiomos poky\u010diai \u017earnyne, odoje, nosies ir burnos srityse.<\/p>\n
I\u0161 viso tyrime apdorota daugiau kaip 135 000 biologini\u0173 po\u017eymi\u0173, o duomen\u0173 apimtis siek\u0117 \u0161imtus milijard\u0173 matavim\u0173. Analiz\u0117 parod\u0117, kad apie 81 proc. tirt\u0173 molekuli\u0173 reik\u0161mingai kito vienu arba abiem min\u0117tais laikotarpiais.<\/p>\n
Pirmasis pikas, siejamas su viduriniais 40-aisiais, labiausiai i\u0161siskyr\u0117 lipid\u0173 apykaitos ir su \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 rizika susijusi\u0173 rodikli\u0173 poky\u010diais. Taip pat ry\u0161k\u0117jo su oda ir raumen\u0173 funkcija siejami molekuliniai signalai.<\/p>\n
Tyrimo autoriai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad moter\u0173 perimenopauz\u0117 ar menopauz\u0117 gali prisid\u0117ti prie dalies poky\u010di\u0173, ta\u010diau to nepakanka paai\u0161kinti visam rei\u0161kiniui. Pana\u0161\u016bs poslinkiai buvo matomi ir vyrams, tod\u0117l tik\u0117tina, kad veikia platesni biologiniai mechanizmai.<\/p>\n
Antrasis pikas, siejamas su ankstyvaisiais 60-aisiais, labiau susij\u0119s su angliavandeni\u0173 apykaita, imunin\u0117s sistemos reguliacija ir inkst\u0173 funkcijos rodikliais. Taip pat ir \u0161iame etape kartojosi poky\u010diai, susij\u0119 su \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 sistema, oda ir raumenimis.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, \u0161ie \u201e\u0161uoliai\u201c gali pad\u0117ti geriau suprasti, kod\u0117l kai kuri\u0173 lig\u0173, pavyzd\u017eiui, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sutrikim\u0173 ar neurodegeneracini\u0173 b\u016bkli\u0173, rizika tam tikrame am\u017eiuje did\u0117ja ne liniji\u0161kai, o staigiau.<\/p>\n
Vis d\u0117lto patys autoriai pabr\u0117\u017eia ribotumus: tiriam\u0173j\u0173 imtis nebuvo didel\u0117, o am\u017eiaus intervalas ap\u0117m\u0117 \u017emones ma\u017edaug nuo 25 iki 70 met\u0173. Ateities tyrimai tur\u0117t\u0173 patikrinti, ar tokie pat l\u016b\u017eiai matomi skirtingose populiacijose, gyvenimo b\u016bdo grup\u0117se ir platesniame am\u017eiaus diapazone.<\/p>\n
Praktiniu po\u017ei\u016briu tai dar nerei\u0161kia, kad sulaukus konkretaus gimtadienio sen\u0117jimas \u201e\u012fsijungia\u201c automati\u0161kai. Ta\u010diau tyrimas stiprina id\u0117j\u0105, kad prevencin\u0117s priemon\u0117s, mitybos, fizinio aktyvumo ir metabolin\u0117s sveikatos steb\u0117sena gali b\u016bti ypa\u010d svarbios b\u016btent viduriniame am\u017eiuje ir art\u0117jant prie 60 met\u0173 ribos.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201eNature Aging\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad \u017emogaus organizmas gali senti \u0161uoliais: ry\u0161k\u016bs molekuliniai poky\u010diai da\u017eniausiai fiksuojami apie 44 ir apie 60 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":25579,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[3550,7263,4102,5872,1744,17939],"miestas":[],"class_list":["post-25578","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-biologinis-amzius","tag-metabolizmas","tag-mikrobioma","tag-nature-aging","tag-senejimas","tag-stanford-university"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25578","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=25578"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25578\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/25579"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=25578"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=25578"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=25578"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=25578"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}