Antarktidos La\u0161lio kalnuose aptikta 380 milijon\u0173 met\u0173 senumo \u017euvies fosilija ver\u010dia mokslininkus i\u0161 naujo vertinti, kaip ir kada stuburiniai prad\u0117jo \u017eengti pirmuosius \u017eingsnius i\u0161 vandens \u012f sausum\u0105. Kalbama apie i\u0161nykusi\u0105 r\u016b\u0161\u012f Koharalepis jarviki, kuri, tyr\u0117j\u0173 teigimu, gal\u0117jo b\u016bti ar\u010diau \u0161io l\u016b\u017eio ta\u0161ko, nei manyta iki \u0161iol.<\/p>\n
Nors \u017einomas tik vienas \u0161ios r\u016b\u0161ies suakmen\u0117j\u0119s egzempliorius, jo b\u016bkl\u0117 i\u0161skirtinai gera. Ypa\u010d gerai i\u0161liko kaukol\u0117, leid\u017eianti tyr\u0117jams analizuoti vidines kaul\u0173 strukt\u016bras, kurios da\u017eniausiai fosilijose b\u016bna pa\u017eeistos arba visai nei\u0161silaiko.<\/p>\n
K\u0105 parod\u0117 kaukol\u0117s vidus<\/p>\n
Naujame Flinderso universiteto mokslinink\u0173 darbe did\u017eiausias d\u0117mesys skirtas b\u016btent vidiniams kaukol\u0117s kaulams ir smegenin\u0117s sandarai. \u0160i informacija svarbi tod\u0117l, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvenusi\u0173 \u017euv\u0173 neuroanatomija gali i\u0161duoti, kokie jutimai ir elgsena buvo prana\u0161umas aplinkoje, kur vanduo ir oras konkuruoja d\u0117l vienos vietos.<\/p>\n
Tyrime kaukol\u0117 skenuota neutronais, kad b\u016bt\u0173 gautas itin detalus anatominis vaizdas nepa\u017eeid\u017eiant fosilijos. Tokie metodai pastaraisiais metais tampa vis reik\u0161mingesni paleontologijoje, nes leid\u017eia pamatyti strukt\u016bras, kuri\u0173 anks\u010diau neb\u016bdavo \u012fmanoma i\u0161tirti neatliekant destruktyvi\u0173 pj\u016bvi\u0173.<\/p>\n
Rezultatai rodo, kad Koharalepis jarviki smegen\u0173 ir kaukol\u0117s po\u017eymiai pana\u0161\u016bs \u012f \u017euv\u0173, kurios laikomos esan\u010diomis ties riba tarp vandens ir sausumos evoliucijos etap\u0173. Tyr\u0117jai taip pat \u012f\u017evelg\u0117 prisitaikym\u0173 prie gyvenimo arti vandens pavir\u0161iaus, kur deguonies ir \u0161viesos s\u0105lygos smarkiai skiriasi nuo gilesni\u0173 vanden\u0173.<\/p>\n
\u201ePasirinkome Koharalepis, nes tai vienintelis visoje \u0161ioje \u0161eimoje \u017einomas fosilinis pavyzdys, kuriame i\u0161lik\u0119 vidiniai kaukol\u0117s kaulai, suteikiantys vertingos informacijos apie smegenin\u0119 ir neuroanatomij\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 pagrindin\u0117 tyrimo autor\u0117 Corinne Mansforth.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu gyv\u016bn\u0173 kilmei<\/p>\n
Mokslininkai pastebi ir po\u017eymi\u0173, kurie gal\u0117jo pad\u0117ti gyv\u016bnui veiksmingiau orientuotis pavir\u0161iuje: minimos angos kaukol\u0117s vir\u0161uje, gal\u0117jusios palengvinti oro patekim\u0105, bei su \u0161viesos ir paros ritmo suvokimu siejamas organas. Tokie bruo\u017eai dera su hipoteze, kad svarb\u016bs evoliuciniai poky\u010diai vyko aplinkose, kur periodi\u0161kai reik\u0117davo susidurti ir su oru, ir su seklumos kli\u016btimis.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad \u0161i \u017euvis gal\u0117jo u\u017eaugti iki ma\u017edaug 1 metro ilgio ir b\u016bti pl\u0117\u0161r\u016bn\u0117, tykodavusi grobio. Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad palyginti ma\u017eos akys gali reik\u0161ti didesn\u0119 priklausomyb\u0119 nuo kit\u0173 jutim\u0173, o tai b\u016bdinga ir kai kurioms \u0161iuolaikin\u0117ms r\u016b\u0161ims, med\u017eiojan\u010dioms prastesnio matomumo s\u0105lygomis.<\/p>\n
Dar vienas kontekstas, kuris kei\u010dia bendr\u0105 vaizd\u0105: vis daugiau tyrim\u0173 leid\u017eia manyti, kad per\u0117jimas nuo vandens prie sausumos gal\u0117jo vykti ne vien\u0105 kart\u0105. Tai reik\u0161t\u0173, kad \u201epirm\u0173j\u0173 sausumos u\u017ekariautoj\u0173\u201c istorija buvo ne vienas tiesus kelias, o keli paralel\u016bs bandymai skirtingose gimin\u0117se, kuri\u0173 dalis aklaviet\u0117se ir i\u0161nyko.<\/p>\n
Antarktida \u2013 svarbus langas \u012f Devon\u0105<\/p>\n
Fosilija rasta Antarktidoje, ta\u010diau prie\u0161 380 milijon\u0173 met\u0173 \u0161is regionas buvo visai kitame pasaulio \u017eem\u0117lapyje. Devono laikotarpiu \u0161i teritorija priklaus\u0117 Gondvanos superkontinentui, o tuometin\u0117s ekosistemos, tik\u0117tina, sudar\u0117 palankias s\u0105lygas seklum\u0173 ir pakran\u010di\u0173 gyv\u016bn\u0173 \u012fvairovei.<\/p>\n
D\u0117l \u0161ios prie\u017easties Antarktidos radiniai mokslininkams yra ypa\u010d vertingi: jie padeda u\u017epildyti spragas ten, kur kit\u0173 \u017eemyn\u0173 fosilij\u0173 \u012fra\u0161as n\u0117ra toks nuoseklus. Vienas gerai i\u0161silaik\u0119s egzempliorius, i\u0161analizuotas moderniais skenavimo metodais, kartais gali suteikti daugiau informacijos nei de\u0161imtys fragmenti\u0161k\u0173 radini\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Antarktidoje rastos 380 mln. met\u0173 \u017euvies fosilijos analiz\u0117 rodo bruo\u017e\u0173, kurie gal\u0117jo b\u016bti svarb\u016bs stuburiniams pereinant i\u0161 vandens \u012f sausum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[4540,18076,101,4740,1525,1529,18077],"miestas":[],"class_list":["post-25754","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-antarktida","tag-devoninis-laikotarpis","tag-ekologija","tag-evolucija","tag-fosilijos","tag-paleontologija","tag-stuburiniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25754","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=25754"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25754\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=25754"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=25754"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=25754"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=25754"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}