Pasaulin\u0117 chemijos pramon\u0117, gaminanti vaistus, tr\u0105\u0161as ir plastik\u0105, vis dar smarkiai priklauso nuo i\u0161kastinio kuro. Tod\u0117l mokslininkai ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip gamybai reikaling\u0105 energij\u0105 ir anglies \u017ealiavas gauti ne i\u0161 naftos ar duj\u0173, o i\u0161 atsinaujinan\u010di\u0173 \u0161altini\u0173.<\/p>\n
Kembrid\u017eo universiteto tyr\u0117jai prane\u0161a suk\u016br\u0119 ma\u017e\u0105, lapo dyd\u017eio \u012frengin\u012f, kuris veikia vien saul\u0117s \u0161viesa. Jis paima anglies dioksid\u0105 ir paver\u010dia j\u012f chemine \u017ealiava, kuri gali b\u016bti naudojama kaip \u0161varaus kuro pagrindas.<\/p>\n
\u012erenginys priskiriamas pusiau dirbtini\u0173 lap\u0173 technologijoms, kurios m\u0117gina atkartoti fotosintez\u0117s logik\u0105, bet naudoja laboratorijoje parinktas med\u017eiagas. \u0160io sprendimo esm\u0117 yra biohibridas: \u0161vies\u0105 sugerianti dalis sujungiama su biokatalizatoriais, kurie atlieka tikslines chemines reakcijas.<\/p>\n
Kembrid\u017eo komanda pasirinko organinius puslaidininkius, o chemin\u012f darb\u0105 patik\u0117jo fermentams, susijusiems su sulfatus redukuojan\u010diomis bakterijomis. Saul\u0117s energija \u012fjungiama reakcij\u0173 grandin\u0117, o galutinis produktas yra formiatas \u2013 skystas junginys, kur\u012f galima panaudoti tolesnei sintezei.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, tai svarbu d\u0117l med\u017eiag\u0173 saugumo ir praktinio pritaikomumo: ankstesni \u201edirbtini\u0173 lap\u0173\u201c prototipai da\u017enai r\u0117m\u0117si neorganiniais puslaidininkiais ar toksi\u0161kais elementais. Organiniai puslaidininkiai, j\u0173 teigimu, leid\u017eia i\u0161vengti pavojing\u0173 komponent\u0173 ir gali b\u016bti pritaikomi pagal pageidaujamas savybes.<\/p>\n
Vien efektyvumo nepakanka: jei \u012frenginys greitai suyra, jis netinka realioms s\u0105lygoms. Dirbtini\u0173 lap\u0173 srityje da\u017ena problema yra biokatalizatori\u0173 \u201egyvybingumas\u201c, kuriam palaikyti \u012fprastai reikia pried\u0173, o \u0161ie laikui b\u0117gant prastina sistemos veikim\u0105.<\/p>\n
Kembrid\u017eo mokslininkai stabilum\u0105 gerino papildomu fermentu, vadinamu anglies anhidraze, kur\u012f integravo \u012f por\u0117t\u0105 titano dioksido strukt\u016br\u0105. D\u0117l to sistema gal\u0117jo veikti paprastame bikarbonato tirpale, o laboratoriniuose bandymuose i\u0161laik\u0117 darb\u0105 ilgiau nei 24 valandas.<\/p>\n
\u201eOrganiniai puslaidininkiai gali b\u016bti pritaikomi ir n\u0117ra toksi\u0161ki, o biokatalizatoriai yra labai selektyv\u016bs ir efektyv\u016bs\u201c, \u2013 sak\u0117 bendraautor\u0117 Celine Yeung.<\/p>\n
Vien pagaminti formiat\u0105 neu\u017etenka \u2013 svarbu parodyti, kad jis gali tapti naudinga \u017ealiava. Tyr\u0117jai pademonstravo, kad j\u0173 \u201elapo\u201c pagamintas formiatas gali b\u016bti \u012ftrauktas \u012f nuosekli\u0105 reakcij\u0173 grandin\u0119 ir panaudotas junginiui, reikalingam farmacijos sintez\u0117je.<\/p>\n
Tokia schema rodo platesn\u0119 krypt\u012f: saul\u0117s energija ir CO2 gali tapti ne tik elektros gamybos, bet ir chemini\u0173 produkt\u0173 \u201eanglies \u0161altiniu\u201c. Tai aktualu, nes chemijos pramon\u0117 naudoja i\u0161kastin\u012f kur\u0105 ne vien energijai, bet ir kaip \u017ealiav\u0105 molekul\u0117ms kurti.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad dabartinis \u012frenginys dar yra platforma, o ne galutinis produktas pramonei. Toliau ketinama ilginti veikimo trukm\u0119, didinti na\u0161um\u0105 ir pritaikyti sistem\u0105 platesniam chemini\u0173 produkt\u0173 spektrui, kad tokie sprendimai gal\u0117t\u0173 veikti u\u017e laboratorijos rib\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kembrid\u017eo mokslininkai suk\u016br\u0117 dirbtin\u012f \u201elap\u0105\u201c, kuris vien saul\u0117s \u0161viesa paver\u010dia CO2 \u012f formiat\u0105 \u2013 \u0161vari\u0105 \u017ealiav\u0105 kurui ir chemijai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":25848,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[92],"tags":[3957,18187,102,18184,18185,5870,18186],"miestas":[],"class_list":["post-25847","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-energetika","tag-anglies-dioksidas","tag-biokatalizatoriai","tag-dirbtinis-intelektas","tag-dirbtinis-lapas","tag-formiatas","tag-kembridzo-universitetas","tag-organiniai-puslaidininkiai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25847","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=25847"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25847\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/25848"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=25847"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=25847"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=25847"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=25847"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}