Toli nuo \u017dem\u0117s, vieni\u0161ame Marso krateryje, kuriame \u201egyvena\u201c tik robotai, \u201eNASA\u201c marsaeigis \u201ePerseverance\u201c tyrin\u0117ja saus\u0105 kra\u0161tovaizd\u012f, kuris prie\u0161 milijardus met\u0173 buvo upi\u0173 ir s\u0105na\u0161\u0173 sistema.<\/p>\n
Nauji duomenys rodo, kad Jezero delta n\u0117ra vienintelis gausaus vandens, kadaise tek\u0117jusio Marso pavir\u0161iumi, p\u0117dsakas. Marsaeigio georadaro prietaisas \u201eRIMFAX\u201c pirm\u0105 kart\u0105 taip giliai \u201epa\u017evelg\u0117\u201c po Jezero krateriu ir atskleid\u0117 did\u017eiul\u0119, senesn\u0119 delt\u0105 po \u0161iandien matoma s\u0105na\u0161\u0173 strukt\u016bra. Tai rei\u0161kia, kad vanduo Marse gal\u0117jo tek\u0117ti gerokai ilgiau, nei leid\u017eia spr\u0119sti vien pavir\u0161iaus po\u017eymiai, o tai svarbu vertinant planetos tinkamum\u0105 gyvybei praeityje.<\/p>\n
\u201eApskritai \u201eRIMFAX\u201c atskleid\u017eia platesn\u0119 upin\u0119 sistem\u0105, nei buvo matyti i\u0161 orbitos, ir rodo ilgesn\u012f upini\u0173 s\u0105na\u0161\u0173 kaupimosi, vandens sukelt\u0173 pakitim\u0173 ir tinkam\u0173 gyvybei s\u0105lyg\u0173 laikotarp\u012f, nei anks\u010diau buvo manyta Jezero krateryje\u201c, \u2013 teig\u0117 Kalifornijos universiteto Los And\u017eele geomikrobiolog\u0117 Emily Cardarelli.<\/p>\n
\u201e\u201eRIMFAX\u201c atskleid\u0117 ankstesn\u0119 po\u017eemin\u0119 deltini\u0173 s\u0105na\u0161\u0173 aplink\u0105 po dabartine delta, taip dar labiau atitolindamas Jezero galimo tinkamumo gyvybei laikotarp\u012f \u012f praeit\u012f\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
Per daugel\u012f met\u0173 sukaupti duomenys vis ai\u0161kiau rodo, kad Marsas ne visada buvo sausas, r\u016bd\u017ei\u0173 spalvos dulki\u0173 pasaulis. \u012erodymai \u2013 \u012fvair\u016bs: nuo vandens suformuot\u0173 reljefo strukt\u016br\u0173 iki mineral\u0173, kurie gal\u0117jo susidaryti tik esant skystam vandeniui.<\/p>\n
Tai kelia ir kit\u0105 svarb\u0173 klausim\u0105: kiek ilgai skystas vanduo i\u0161liko Marso pavir\u0161iuje. Kuo ilgesnis \u0161is laikotarpis, tuo didesnis \u201elangas\u201c, per kur\u012f gal\u0117jo atsirasti mikrobin\u0117 gyvyb\u0117 \u2013 b\u016btent ji laikoma tik\u0117tiniausia gyvyb\u0117s forma, gal\u0117jusia egzistuoti Marse.<\/p>\n
Marso kra\u0161tovaizdis milijardus met\u0173 i\u0161liko palyginti gerai \u201eu\u017ekonservuotas\u201c, nes planeta nepatiria toki\u0173 tektonini\u0173 proces\u0173 ir oro s\u0105lyg\u0173 kaitos, kaip \u017dem\u0117. Manoma, kad Jezero delta, kuri\u0105 dabar tyrin\u0117ja \u201ePerseverance\u201c, yra ma\u017edaug 3,7 mlrd. met\u0173 senumo ir susiformavo v\u0117lyvuoju Nojaus laikotarpiu \u2013 ankstyvuoju Hesperio laikotarpiu.<\/p>\n
Ta\u010diau b\u016btent tuo metu Marsas, kaip \u017einoma, tur\u0117jo pavir\u0161inio vandens, o tekantis vanduo skatina intensyvesn\u0119 erozij\u0105 ir nuos\u0117d\u0173 kaupim\u0105si.<\/p>\n
Mokslininkus glumino kai kuri\u0173 Jezero krateryje esan\u010di\u0173 mineralini\u0173 sankaup\u0173 kilm\u0117 \u2013 ypa\u010d karbonatais ir olivinu turtingas sluoksnis, vadinamas pakra\u0161\u010dio zona (angl. Margin). Nor\u0117dami i\u0161siai\u0161kinti, kaip jis susiformavo, tyr\u0117jai pasitelk\u0117 \u201ePerseverance\u201c prietais\u0105 \u201eRIMFAX\u201c, kad ie\u0161kot\u0173 u\u017euomin\u0173 giliai po \u017eeme.<\/p>\n
Nuo 2023 m. rugs\u0117jo iki 2024 m. vasario per 78 va\u017eiavimus marsaeigis daug kart\u0173 atliko matavimus georadaru. Duomenys rinkti ma\u017edaug 6,1 km ilgio mar\u0161rute, o signalas skverb\u0117si giliau nei 35 m.<\/p>\n
Analizuojant informacij\u0105, i\u0161 \u201etamsos\u201c \u0117m\u0117 ry\u0161k\u0117ti pasl\u0117ptas deltinis kra\u0161tovaizdis.<\/p>\n
\u201eKai pamat\u0117me 909-os sols dienos radarogram\u0105, supratome, kad \u0161is sluoksnis radarui yra skaidresnis nei kiti anks\u010diau matyti. Va\u017eiuodami pakra\u0161\u010dio zona, gal\u0117jome vis giliau pa\u017evelgti \u012f po\u017eem\u012f \u2013 iki ma\u017edaug 35 metr\u0173\u201c, \u2013 pasakojo E. Cardarelli.<\/p>\n
\u201e1052-os sols dienos radarograma buvo ypa\u010d \u012fdomi, nes prad\u0117jome matyti sud\u0117tingas strukt\u016bras gylyje, kuri\u0173 anks\u010diau nebuvome pasteb\u0117j\u0119\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
Radaras atskleid\u0117 daugyb\u0119 uolien\u0173 sluoksni\u0173, besit\u0119sian\u010di\u0173 giliai po pavir\u0161iumi. Jie i\u0161sid\u0117st\u0119 nuo\u017eulniais ra\u0161tais, kurie \u017dem\u0117je b\u016bdingi nuos\u0117doms, nus\u0117dan\u010dioms vandeniui tekant \u012f platesn\u012f basein\u0105.<\/p>\n
Be to, tyr\u0117jai aptiko \u201elie\u017euvi\u0173\u201c ir kanal\u0173 strukt\u016br\u0173, atitinkan\u010di\u0173 tek\u0117jusio vandens suformuotus darinius, taip pat i\u0161grau\u017eas, u\u017ene\u0161tas formas ir palaidotus riedulius.<\/p>\n
\u201eTai \u012fprasti upi\u0173 sistem\u0173 bruo\u017eai, nors j\u0173 i\u0161saugojimas ne visada garantuotas, nes upi\u0173 sistemos yra dinami\u0161kos\u201c, \u2013 ai\u0161kino E. Cardarelli.<\/p>\n
Nors vienoje vietoje radaras gali i\u0161tirti tik kelias de\u0161imtis metr\u0173 gylio, sujungus matavimus per vis\u0105 \u201ePerseverance\u201c mar\u0161rut\u0105 mokslininkai gali atkurti daug storesn\u012f nuogul\u0173 paket\u0105.<\/p>\n
Sujungti duomenys leid\u017eia manyti, kad pakra\u0161\u010dio zonos nuogulos gal\u0117jo siekti iki 90 m storio. Tai rodo kelis nuos\u0117d\u0173 kaupimosi epizodus, tarp kuri\u0173 esama ir erozijos po\u017eymi\u0173. Remdamiesi Jezero kraterio geologiniu kontekstu, tyr\u0117jai \u012fvertino, kad \u0161i vietov\u0117 veikian\u010di\u0105 delt\u0105 gal\u0117jo tur\u0117ti dar Nojaus laikotarpiu \u2013 ma\u017edaug prie\u0161 4,2\u20133,7 mlrd. met\u0173.<\/p>\n
\u201eVertiname, kad pakra\u0161\u010dio zonos tikrasis storis, t. y. vertikalus i\u0161sipl\u0117timas, yra bent 85\u201390 metr\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 E. Cardarelli.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 apra\u0161ytos strukt\u016bros \u012fvairaus dyd\u017eio \u2013 nuo ma\u017eesni\u0173 nei metras iki keli\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 ilgio\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
Visa tai leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad vanduo Marse nebuvo tik trumpas epizodas: planeta gal\u0117jo patirti kelis tek\u0117jimo ir pavir\u0161iaus formavimo etapus. Ilgesn\u0117 vandens istorija rei\u0161kia ir didesnes galimybes, kad tam tikru laikotarpiu gal\u0117jo atsirasti gyvyb\u0117.<\/p>\n
\u201e\u0160is darbas taip pat gali b\u016bti svarbus vertinant galim\u0173 biosignat\u016br\u0173 i\u0161likim\u0105 ir tinkamum\u0105 gyvybei Jezero kraterio po\u017eemyje\u201c, \u2013 ra\u0161o tyr\u0117jai.<\/p>\n
\u201eSmulkios vidin\u0117s strukt\u016bros gal\u0117t\u0173 i\u0161saugoti mineralin\u0119 sud\u0117t\u012f ir geochemines s\u0105lygas, susijusias su praeities vandens \u012fvykiais, ir kadaise gal\u0117jo sudaryti tinkamas gyvybei s\u0105lygas\u201c, \u2013 teigiama publikacijoje.<\/p>\n
Tyrimas paskelbtas mokslo \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Toli nuo \u017dem\u0117s, vieni\u0161ame Marso krateryje, kuriame \u201egyvena\u201c tik robotai, \u201eNASA\u201c marsaeigis \u201ePerseverance\u201c tyrin\u0117ja saus\u0105 kra\u0161tovaizd\u012f, kuris prie\u0161 milijardus met\u0173 buvo upi\u0173 ir s\u0105na\u0161\u0173 sistema. Nauji duomenys rodo, kad Jezero delta n\u0117ra vienintelis gausaus vandens, kadaise tek\u0117jusio Marso pavir\u0161iumi, p\u0117dsakas. Marsaeigio georadaro prietaisas \u201eRIMFAX\u201c pirm\u0105 kart\u0105 taip giliai \u201epa\u017evelg\u0117\u201c po Jezero krateriu ir atskleid\u0117 did\u017eiul\u0119, […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":265,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-264","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/264","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=264"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/264\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/265"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=264"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=264"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=264"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=264"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}