Mokslininkai vis da\u017eniau kalba apie \u201egeologin\u012f\u201c vandenil\u012f kaip potencialiai pigesn\u012f ir \u0161varesn\u012f \u0161altin\u012f.<\/p>\n
Tarptautin\u0117 tyr\u0117j\u0173 komanda naujame darbe teigia, kad Europos kaln\u0173 juostose, ypa\u010d Alp\u0117se ir Pir\u0117nuose, gali b\u016bti s\u0105lyg\u0173 kauptis nat\u016braliam vandeniliui. Tokie telkiniai, jei b\u016bt\u0173 patvirtinti gr\u0119\u017einiais, gal\u0117t\u0173 papildyti Europos pastangas ma\u017einti i\u0161kastinio kuro naudojim\u0105.<\/p>\n
Kaip vandenilis susidaro po kalnais<\/p>\n
Tyrimas remiasi geologiniu mechanizmu, kai \u012f pavir\u0161i\u0173 ar\u010diau priart\u0117ja gele\u017eies turtingos mantijos uolienos. Joms kontaktuojant su vandeniu ir esant tinkamai temperat\u016brai vyksta serpentin\u0117jimas, kurio metu i\u0161siskiria vandenilis.<\/p>\n
\u0160is vandenilis gali migruoti ir kauptis poringose uolienose, jei susiklosto \u201enaftos sistemos\u201c analog\u0105 primenan\u010dios s\u0105lygos. Reikia ne tik \u0161altinio, bet ir talpyklos, sandarinan\u010di\u0173 sluoksni\u0173 bei tinkamo laiko, kad dujos nesp\u0117t\u0173 i\u0161sisklaidyti.<\/p>\n
Erozija gali ir pad\u0117ti, ir pakenkti<\/p>\n
Autoriai pabr\u0117\u017eia erozijos vaidmen\u012f: vidutin\u0117 erozija gali pad\u0117ti atidengti ir pakelti mantijos uolienas, sudarydama palankesnes s\u0105lygas vandenilio gamybai. Ta\u010diau pernelyg intensyvus uolien\u0173 ardymas gali sugriauti \u201ekolektorius\u201c ir pakeisti temperat\u016brines s\u0105lygas, d\u0117l ko potencialus kaupimasis silpn\u0117ja.<\/p>\n
Modeliavimas rodo, kad skirtinguose kalnynuose rezultatai gali skirtis ne tik d\u0117l dabartini\u0173 proces\u0173, bet ir d\u0117l senesn\u0117s tektonin\u0117s istorijos. Pavyzd\u017eiui, kiek truko plok\u0161\u010di\u0173 tempimo faz\u0117s dar iki kaln\u0173 formavimosi, gali lemti, kiek mantijos uolien\u0173 pasiekiama ir kokiomis s\u0105lygomis jos reaguoja su vandeniu.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu energetikai<\/p>\n
Nat\u016bralus vandenilis da\u017enai minimas kaip galimyb\u0117 suma\u017einti s\u0105naudas ir tar\u0161\u0105, susijusi\u0105 su dabar pla\u010diausiai aptariama vandenilio gamyba i\u0161 gamtini\u0173 duj\u0173 ar elektroliz\u0117s b\u016bdu. Jei dujos b\u016bt\u0173 i\u0161gaunamos i\u0161 po\u017eemini\u0173 sankaup\u0173, teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 ma\u017e\u0117ti energijos s\u0105naudos visai grandinei.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai akcentuoja, kad iki praktinio pritaikymo dar toli: reikalinga \u017evalgyba, gr\u0119\u017einiai, duj\u0173 sud\u0117ties ir sraut\u0173 matavimai, taip pat ai\u0161kus reguliavimas ir aplinkosauginiai kriterijai. Be to, vandenilio nuot\u0117kio rizika ir poveikis aplinkai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinami taip pat rimtai kaip ir tradicini\u0173 angliavandenili\u0173 \u017evalgyboje.<\/p>\n
Vandenilio i\u0161tekliai \u017dem\u0117je n\u0117ra teorija: kai kuriose \u0161alyse jau fiksuoti nat\u016bral\u016bs vandenilio srautai ir ribota vietin\u0117 gavyba. Naujas tyrimas si\u016blo, kad Europos kaln\u0173 juostos gali b\u016bti viena perspektyviausi\u0173 kryp\u010di\u0173, kur ie\u0161koti didesnio masto telkini\u0173.<\/p>\n
\u201e\u017dinome, kad \u017dem\u0117 gamina didelius vandenilio kiekius, ta\u010diau esminis klausimas yra, ar pavyks aptikti didelius telkinius, nes tam turi sutapti labai specifin\u0117s s\u0105lygos\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 tyrimo autori\u0173 Frankas Zwaanas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas rodo, kad Alp\u0117s ir Pir\u0117nai gali b\u016bti palankios nat\u016bralaus vandenilio sankaupoms, ta\u010diau reali\u0105 perspektyv\u0105 patvirtins tik \u017evalgyba.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[6290,101,874,15405,12830,18609,5276],"miestas":[],"class_list":["post-26441","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-alpes","tag-ekologija","tag-geologija","tag-naturalus-vandenilis","tag-pirenai","tag-serpentinejimas","tag-vandenilis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26441","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=26441"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26441\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=26441"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=26441"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=26441"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=26441"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}