Jungtin\u0117s Tautos (JT) suma\u017eino 2026 met\u0173 pasaulio ekonomikos augimo prognoz\u0119, nurodydamos, kad Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 kriz\u0117 didina energijos kainas ir temdo verslo bei vartotoj\u0173 l\u016bkes\u010dius. Kartu pakoreguotos ir infliacijos projekcijos, nes brangstanti energija persiduoda beveik visoms preki\u0173 ir paslaug\u0173 grandin\u0117ms.<\/p>\n
Pagal atnaujint\u0105 JT vertinim\u0105, pasaulio bendrasis vidaus produktas 2026 metais tur\u0117t\u0173 augti apie 2,5 proc., kai met\u0173 prad\u017eioje buvo prognozuota 2,7 proc. JT ekonomistai persp\u0117ja, kad nepalankesniu scenarijumi augimas gal\u0117t\u0173 sul\u0117t\u0117ti iki ma\u017edaug 2,1 proc.<\/p>\n
JT skai\u010diuoja, kad pasaulin\u0117 infliacija 2026 metais gali pasiekti apie 3,9 proc., tai yra 0,8 proc. punkto daugiau, nei buvo prognozuota anks\u010diau. Pagrindinis veiksnys \u2013 energijos ir perdirbt\u0173 naftos produkt\u0173 brangimas, kuris didina pramon\u0117s gamybos bei komercinio transporto s\u0105naudas.<\/p>\n
Skirtingose \u0161alyse poveikis nevienodas. I\u0161sivys\u010diusiose ekonomikose infliacija, JT vertinimu, gali kilti nuo 2,6 proc. 2025 metais iki 2,9 proc. 2026 metais, o besivystan\u010diose \u2013 nuo 4,2 proc. iki 5,2 proc., nes brangesn\u0117 energija ir importas labiau spaud\u017eia realias pajamas.<\/p>\n
JT pa\u017eymi, kad Europa yra labiau veikiama d\u0117l didesn\u0117s priklausomyb\u0117s nuo importuojamos energijos, tod\u0117l brangimas stipriau atsiliepia ir nam\u0173 \u016bkiams, ir \u012fmon\u0117ms. Prognozuojama, kad Europos S\u0105jungos ekonomikos augimas 2026 metais gali sul\u0117t\u0117ti iki 1,1 proc., kai 2025 metais siek\u0117 1,5 proc.<\/p>\n
Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s augimo perspektyva taip pat prastesn\u0117: JT vertinimu, augimas gali smukti nuo 1,4 proc. 2025 metais iki 0,7 proc. 2026 metais. Toks tempas reik\u0161t\u0173 didesn\u012f jautrum\u0105 bet kokiems papildomiems energijos tiekimo, transporto ar prekybos trikd\u017eiams.<\/p>\n
Did\u017eiausi nuostoliai, JT teigimu, koncentruojasi Vakar\u0173 Azijoje, kur poveik\u012f didina ne tik energijos \u0161okas, bet ir tiesiogin\u0117 infrastrukt\u016bros \u017eala bei sutrikusi naftos gavyba, prekyba ir turizmas. Regiono augimas, JT skai\u010diavimu, gali kristi nuo 3,6 proc. 2025 metais iki 1,4 proc. 2026 metais.<\/p>\n
Afrikoje vidutinis augimas tur\u0117t\u0173 ma\u017e\u0117ti ne\u017eymiai \u2013 nuo 4,2 proc. iki 3,9 proc., o Lotyn\u0173 Amerikoje ir Karib\u0173 regione \u2013 nuo 2,5 proc. iki 2,3 proc. Tuo metu JAV ekonomika, JT vertinimu, i\u0161lieka palyginti atspari \u2013 prognozuojamas apie 2,0 proc. augimas, pana\u0161us \u012f 2025 met\u0173 lyg\u012f.<\/p>\n
Azijoje situacija diferencijuota: Kinijos augimas gali sul\u0117t\u0117ti nuo 5,0 proc. 2025 metais iki 4,6 proc. 2026 metais, o Indija i\u0161likt\u0173 viena spar\u010diausiai augan\u010di\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 ekonomik\u0173, nors tempas, JT prognoz\u0117mis, ma\u017e\u0117t\u0173 nuo 7,5 proc. iki 6,4 proc.<\/p>\n
\u201eIki recesijos dar toli, ta\u010diau milijardams \u017emoni\u0173 gyvenimas gali tapti sunkesnis, o daliai \u0161ali\u0173 neatmetamas ir ekonomikos susitraukimas\u201c, \u2013 sak\u0117 JT Ekonomin\u0117s ir socialin\u0117s pa\u017eangos departamento ekonomin\u0117s analiz\u0117s vadovas Shantanu Mukherjee.<\/p>\n
JT ekonomistai pabr\u0117\u017eia, kad esminis klausimas \u2013 kiek ilgai t\u0119sis konfliktas ir kiek u\u017esit\u0119s jo poveikis energijos, prekybos ir logistikos grandin\u0117ms. Net ir \u0161alys, turin\u010dios rezerv\u0173 ar labiau diversifikuot\u0105 energijos strukt\u016br\u0105, ilgainiui susiduria su ribomis, tod\u0117l rizikos pasaulio augimui i\u0161lieka padid\u0117jusios.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
JT suma\u017eino 2026 met\u0173 pasaulio augimo prognoz\u0119 ir pak\u0117l\u0117 infliacijos \u012fvert\u012f: energijos \u0161okas labiausiai smogia Europai ir Vakar\u0173 Azijai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":26514,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[2447,442,135,3056,6455,648,18694],"miestas":[],"class_list":["post-26513","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas","tag-artimieji-rytai","tag-europos-sajunga","tag-infliacija","tag-jungtine-karalyste","tag-jungtines-tautos","tag-naftos-kainos","tag-pasaulio-ekonomika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26513","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=26513"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26513\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/26514"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=26513"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=26513"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=26513"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=26513"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}