{"id":266,"date":"2026-03-21T20:56:10","date_gmt":"2026-03-21T20:56:10","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/21\/mokslininkai-uzfiksavo-neitiketina-signala-juoduju-skyliu-susidurima-lydejo-sviesos-blyksnis\/"},"modified":"2026-03-21T20:56:10","modified_gmt":"2026-03-21T20:56:10","slug":"mokslininkai-uzfiksavo-neitiketina-signala-juoduju-skyliu-susidurima-lydejo-sviesos-blyksnis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/21\/mokslininkai-uzfiksavo-neitiketina-signala-juoduju-skyliu-susidurima-lydejo-sviesos-blyksnis\/","title":{"rendered":"Mokslininkai u\u017efiksavo ne\u012ftik\u0117tin\u0105 signal\u0105: juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 susid\u016brim\u0105 lyd\u0117jo \u0161viesos blyksnis"},"content":{"rendered":"<p>Trumpas gama ir rentgeno spinduli\u0173 blyksnis, 2024 m. lapkrit\u012f u\u017efiksuotas \u017dem\u0117s teleskopais, gal\u0117jo kilti i\u0161 visai netik\u0117to \u0161altinio.<\/p>\n<p>Vos keliomis sekund\u0117mis anks\u010diau i\u0161 to paties ma\u017eo dangaus regiono detektori\u0173 tinklas \u201eLIGO-Virgo-KAGRA\u201c u\u017eregistravo b\u016bding\u0105 gravitacini\u0173 bang\u0173 signal\u0105, rodant\u012f dviej\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 susid\u016brim\u0105. Tokie \u012fvykiai laikomi vienais ekstremaliausi\u0173 Visatoje, ta\u010diau paprastai nesitikima, kad jie sukels aptinkamos \u0161viesos pli\u016bpsn\u012f.<\/p>\n<p>Astronomo Shu-Rui Zhango vadovaujama komanda i\u0161 Kinijos Mokslo ir technologijos universiteto \u0161\u012f ne\u012fprast\u0105 sutapim\u0105 sieja su dar ne\u012fprastesn\u0117mis aplinkyb\u0117mis. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, susid\u016brimas gal\u0117jo \u012fvykti mil\u017eini\u0161kame, \u012fkaitusiame dulki\u0173 ir duj\u0173 diske, supan\u010diame tre\u010di\u0105 \u2013 supermasyvi\u0105 \u2013 juod\u0105j\u0105 skyl\u0119, esan\u010di\u0105 galaktikos aktyviajame branduolyje (AGN).<\/p>\n<p>Nors i\u0161 daugiau nei 4,2 mlrd. \u0161viesme\u010di\u0173 atstumo tai patvirtinti sud\u0117tinga, abu aptikimai leid\u017eia manyti, kad tam tikromis s\u0105lygomis juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 susiliejim\u0105 gali lyd\u0117ti ir \u0161viesos blyksnis.<\/p>\n<p>\u201eM\u016bs\u0173 modelis turi prognozuojam\u0105j\u0105 gali\u0105. Pabr\u0117\u017eiame, kaip svarbu tiksliau nustatyti susijungimo orbitos ekscentricitet\u0105 ir atlikti giliuosius priiman\u010diosios galaktikos steb\u0117jimus, kad b\u016bt\u0173 galima patikrinti m\u016bs\u0173 paai\u0161kinim\u0105\u201c, \u2013 ra\u0161o tyr\u0117jai.<\/p>\n<p>Nuo pirmojo gravitacini\u0173 bang\u0173 steb\u0117jimo 2015 m. toki\u0173 signal\u0173 katalogas i\u0161augo iki \u0161imt\u0173. Nors ne visi aptikti \u012fvykiai iki galo i\u0161analizuoti ar patvirtinti, manoma, kad did\u017eioji j\u0173 dalis kyla b\u016btent i\u0161 dviej\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 susid\u016brim\u0173 \u2013 pa\u010di\u0173 tankiausi\u0173 \u017einom\u0173 objekt\u0173 Visatoje.<\/p>\n<p>Daugelis \u0161i\u0173 susid\u016brim\u0173 buvo visi\u0161kai \u201etams\u016bs\u201c. Mokslininkai ne kart\u0105 band\u0117 rasti \u0161viesin\u012f atitikmen\u012f, ta\u010diau turimi duomenys rodo, kad susijungus ma\u017eesn\u0117ms juodosioms skyl\u0117ms ir susiformavus didesnei, bet kokie \u201efejerverkai\u201c, jei ir vyksta, grei\u010diausiai lieka u\u017e \u012fvyki\u0173 horizonto.<\/p>\n<p>2024 m. lapkri\u010dio 25 d. gravitacini\u0173 bang\u0173 \u012fvykis, pavadintas S241125n, i\u0161siskyr\u0117. Signalas buvo u\u017efiksuotas visame pasaulyje i\u0161sid\u0117s\u010diusiais \u201eLIGO-Virgo-KAGRA\u201c detektoriais ir nurod\u0117 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 susiliejim\u0105 ma\u017edaug u\u017e 4,2 mlrd. \u0161viesme\u010di\u0173. Skai\u010diavimai rodo, kad susiformav\u0119s objektas siek\u0117 apie 150 Saul\u0117s masi\u0173.<\/p>\n<p>Pra\u0117jus ma\u017edaug 11 sekund\u017ei\u0173, keli rentgeno observatorij\u0173 prietaisai u\u017efiksavo rentgeno spinduli\u0173 blyksn\u012f, o taip pat ir gama spinduli\u0173 \u017eybsn\u012f i\u0161 tos pa\u010dios dangaus srities, kur buvo aptiktos gravitacin\u0117s bangos. Tyr\u0117jai \u012fvertino, kad atsitiktinio, nesusijusio sutapimo tikimyb\u0117 yra ma\u017ea \u2013 ma\u017edaug vienas toks atvejis per 30 met\u0173 steb\u0117jim\u0173.<\/p>\n<p>Kadangi gravitacija ir \u0161viesa sklinda tuo pa\u010diu grei\u010diu, steb\u0117jim\u0173 seka leido daryti i\u0161vad\u0105, jog pirmiausia \u012fvyko juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 susijungimas, o tuomet pasirod\u0117 ry\u0161kus \u0161viesos pli\u016bpsnis.<\/p>\n<p>Juodosios skyl\u0117s pa\u010dios savaime neskleid\u017eia aptinkamos \u0161viesos, o did\u017eioji dalis j\u0173 susijungim\u0173 vyksta be jokio \u0161viesinio signalo. D\u0117l to mokslininkai nusprend\u0117, kad \u0161iuo atveju tur\u0117jo veikti papildomas mechanizmas.<\/p>\n<p>Yra viena situacija, kai juodosios skyl\u0117s gali tapti itin ry\u0161kios: kai jos ryja aplinkin\u0119 med\u017eiag\u0105, vykstant akrecijai. Jei juod\u0105j\u0105 skyl\u0119 supa dujos ir dulk\u0117s, jos gali suformuoti disk\u0105, kuris d\u0117l gravitacijos ir trinties \u012fkaista, med\u017eiagai spirale art\u0117jant prie objekto \u2013 pana\u0161iai kaip vandeniui sukantis link nutek\u0117jimo angos.<\/p>\n<p>Toks akrecijos diskas yra vienas \u0161viesos \u0161altini\u0173. Kitas \u2013 astrofizin\u0117s \u010diurk\u0161l\u0117s, kurios, mokslinink\u0173 manymu, formuojasi, kai dalis med\u017eiagos netoli \u012fvyki\u0173 horizonto nukreipiama ir pagreitinama magnetini\u0173 lauk\u0173 linijomis, o v\u0117liau i\u0161metama i\u0161 poliarini\u0173 sri\u010di\u0173 mil\u017eini\u0161ku grei\u010diu.<\/p>\n<p>Po S241125n aptiktas gama spinduli\u0173 \u017eybsnis tur\u0117jo po\u017eymi\u0173, kurie kiek skyr\u0117si nuo \u012fprast\u0173 gama pli\u016bpsni\u0173, susijusi\u0173 su \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 branduoli\u0173 kolapsu supernovose ar neutronini\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 susijungimais.<\/p>\n<p>Zhangas ir kolegos svarst\u0117, kad tai gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti greitos akrecijos epizodas. Ta\u010diau tam, kad naujai susiformavusi juodoji skyl\u0117 staiga imt\u0173 intensyviai \u201emaitintis\u201c, susid\u016brimas tur\u0117t\u0173 vykti aplinkoje, kurioje jau yra pakankamai med\u017eiagos.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai sumodeliavo scenarij\u0173, kai dvi \u017evaig\u017edin\u0117s mas\u0117s juodosios skyl\u0117s susiduria daug masyvesn\u0117s \u2013 supermasyvios \u2013 juodosios skyl\u0117s akrecijos diske. Tokie kosminiai \u201emil\u017einai\u201c, milijonus ar net milijardus kart\u0173 masyvesni u\u017e Saul\u0119, aktyviai ryja med\u017eiag\u0105 pa\u010diuose galaktik\u0173 centruose.<\/p>\n<p>Kai susiduria nevienodos mas\u0117s juodosios skyl\u0117s, d\u0117l netolygaus mas\u0117s pasiskirstymo susijungimo metu naujai susiformavusi juodoji skyl\u0117 gali patirti vadinam\u0105j\u012f \u201egimimo sm\u016bg\u012f\u201c ir b\u016bti tarsi \u201ei\u0161spirta\u201c \u012f \u0161al\u012f.<\/p>\n<p>Pagal komandos simuliacijas, toks \u201esm\u016bgis\u201c AGN akrecijos diske nublok\u0161t\u0173 nauj\u0105 juod\u0105j\u0105 skyl\u0119 \u012f tankias dulkes ir dujas. Tuomet prasid\u0117t\u0173 intensyvi akrecija ir gal\u0117t\u0173 susiformuoti \u010diurk\u0161l\u0117s, kuri\u0173 savyb\u0117s b\u016bt\u0173 pana\u0161ios \u012f steb\u0117to gama spinduli\u0173 pli\u016bpsnio po\u017eymius.<\/p>\n<p>Toks paai\u0161kinimas atrodo logi\u0161kas: galaktik\u0173 centrai yra itin dinami\u0161kos sritys, kuriose gali b\u016bti gausu \u012fvairi\u0173 objekt\u0173, \u012fskaitant ma\u017eesnes juod\u0105sias skyles bei juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 poras, palaipsniui migruojan\u010dias link centro.<\/p>\n<p>Nors hipotezei patvirtinti dar reikia papildom\u0173 \u012frodym\u0173, ji pateikia intriguojant\u012f scenarij\u0173, padedant\u012f geriau suprasti galaktik\u0173 centrus ir juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 susid\u016brimus, galin\u010dius vykti tokiose aplinkose.<\/p>\n<p>\u201eAteities S241125n ir pana\u0161i\u0173 \u012fvyki\u0173 tyrimai gal\u0117t\u0173 suteikti gilesni\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 apie juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 susijungim\u0173 fundamentin\u0119 fizik\u0105 ir j\u0173 vaidmen\u012f platesniame kosminiame kontekste, galb\u016bt atskleid\u017eiant naujus ry\u0161ius tarp gravitacini\u0173 bang\u0173, elektromagnetini\u0173 signal\u0173 ir \u0161i\u0173 ne\u012fprast\u0173 rei\u0161kini\u0173 aplinkos\u201c, \u2013 ra\u0161o mokslininkai.<\/p>\n<p>Tyrimas paskelbtas \u017eurnale <i>\u201eThe Astrophysical Journal Letters\u201c<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Trumpas gama ir rentgeno spinduli\u0173 blyksnis, 2024 m. lapkrit\u012f u\u017efiksuotas \u017dem\u0117s teleskopais, gal\u0117jo kilti i\u0161 visai netik\u0117to \u0161altinio. Vos keliomis sekund\u0117mis anks\u010diau i\u0161 to paties ma\u017eo dangaus regiono detektori\u0173 tinklas \u201eLIGO-Virgo-KAGRA\u201c u\u017eregistravo b\u016bding\u0105 gravitacini\u0173 bang\u0173 signal\u0105, rodant\u012f dviej\u0173 juod\u0173j\u0173 skyli\u0173 susid\u016brim\u0105. Tokie \u012fvykiai laikomi vienais ekstremaliausi\u0173 Visatoje, ta\u010diau paprastai nesitikima, kad jie sukels aptinkamos \u0161viesos [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":267,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-266","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/266","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=266"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/266\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/267"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=266"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=266"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=266"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=266"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}