Piet\u0173 Kor\u0117jos mokslininkai suk\u016br\u0117 eksperimentinius kontaktinius l\u0119\u0161ius su mikroskopiniais elektrodais, kurie silpnais elektriniais impulsais veikia tinklain\u0119 ir taip gali pasiekti nuotaik\u0105 reguliuojan\u010dius smegen\u0173 tinklus. Tyrimas su pel\u0117mis parod\u0117, kad toks poveikis susilpnino depresijai b\u016bding\u0105 elges\u012f, ta\u010diau iki taikymo \u017emon\u0117ms dar labai toli.<\/p>\n
Akis jau seniai laikoma patogia prieiga medicinos technologijoms, nes tinklain\u0117 \u0161vies\u0105 paver\u010dia elektriniais signalais, kurie regos nervu keliauja \u012f smegenis. D\u0117l to kuriami i\u0161manieji l\u0119\u0161iai, skirti steb\u0117ti akisp\u016bd\u012f sergant glaukoma, vertinti vyzd\u017eio reakcijas ar ie\u0161koti biomarkeri\u0173 a\u0161ar\u0173 skystyje.<\/p>\n
Naujausiame darbe pasirinktas kitas tikslas: ne steb\u0117ti, o stimuliuoti. L\u0119\u0161iuose integruoti elektrodai generuoja dvi pana\u0161ias, bet \u0161iek tiek besiskirian\u010dias da\u017enio sroves, o j\u0173 persidengimas leid\u017eia koncentruoti poveik\u012f giliau esan\u010diuose audiniuose ir tiksliau nukreipti signal\u0105 \u012f tam tikrus nervinius kelius.<\/p>\n
\u201eId\u0117ja patraukli, bet \u0161iuo metu tai tik ankstyvas bandymas su pel\u0117mis, o ne paruo\u0161tas gydymo metodas \u017emon\u0117ms\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrim\u0105 komentav\u0119 mokslininkai.<\/p>\n
Eksperimentuose depresij\u0105 primenantys po\u017eymiai buvo sukelti laboratorin\u0117ms pel\u0117ms, pasitelkiant streso hormon\u0173 model\u012f. Patys tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad toks modelis neatspindi viso \u017emoni\u0173 depresijos sud\u0117tingumo, nes \u0161i b\u016bkl\u0117 gali tur\u0117ti skirtingas prie\u017eastis, simptomus ir eig\u0105.<\/p>\n
Dar vienas svarbus ribojimas yra tai, kad l\u0119\u0161iai buvo u\u017ed\u0117ti pel\u0117ms su pa\u017eeistais fotoreceptoriais, tai yra sutrikusia rega. To reik\u0117jo tod\u0117l, kad \u012fprasta regos veikla gali \u201eu\u017ego\u017eti\u201c ar i\u0161kraipyti stimuliacijos signalus, tod\u0117l dabartin\u0117 metodika, kaip ji i\u0161bandyta, netikt\u0173 gyv\u016bnams ar \u017emon\u0117ms su sveika tinklaine.<\/p>\n
Specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f biomechaninius skirtumus: \u017emogaus akis nuolat fokusuoja vaizd\u0105 keisdama l\u0119\u0161iuko form\u0105, o toks jud\u0117jimas gali trukdyti stabiliai perduoti impulsus per ant ragenos esant\u012f kontaktin\u012f l\u0119\u0161\u012f. Be to, realiame gyvenime reik\u0117t\u0173 u\u017etikrinti patikim\u0105 pritaikym\u0105, sterilum\u0105 ir infekcij\u0173 prevencij\u0105.<\/p>\n
Praktini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 kelia ir gamyba: i\u0161manieji l\u0119\u0161iai turi b\u016bti itin tiksliai pagaminti, biologi\u0161kai suderinami, atspar\u016bs dr\u0117gmei ir mechaniniam d\u0117v\u0117jimuisi, o integruota elektronika turi veikti saugiai. Tyr\u0117jai nurodo, kad kol kas tokia technologija b\u016bt\u0173 brangi ir nepasirengusi masinei komercinei gamybai.<\/p>\n
Neinvazin\u0117 smegen\u0173 stimuliacija medicinoje tiriama ir taikoma jau seniai, ta\u010diau kontaktiniai l\u0119\u0161iai kaip \u201ekelias\u201c \u012f smegenis b\u016bt\u0173 visi\u0161kai nauja kryptis. \u0160is darbas papildo paie\u0161kas, kaip sukurti tikslesnius ir patogesnius metodus, bet kol kas tai veikiau koncepcijos \u012frodymas, o ne artimiausio meto gydymo alternatyva.<\/p>\n
Artimiausi \u017eingsniai, kuri\u0173 tikisi mokslininkai, b\u016bt\u0173 bandymai su kitais, \u012f \u017emones labiau pana\u0161iais modeliais, saugumo vertinimas ir sprendimai, kaip stimuliacij\u0105 suderinti su normalia regos veikla. Tik tada b\u016bt\u0173 galima kalb\u0117ti apie klinikini\u0173 tyrim\u0173 perspektyvas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Piet\u0173 Kor\u0117joje sukurti kontaktiniai l\u0119\u0161iai su elektrodais pel\u0117ms suma\u017eino depresijos po\u017eymius, ta\u010diau \u017emon\u0117ms tai dar neparengta technologija.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":26896,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[5151,11975,19012,3506,9687,15929],"miestas":[],"class_list":["post-26895","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-depresija","tag-kontaktiniai-lesiai","tag-neinvazine-medicina","tag-pietu-koreja","tag-smegenu-stimuliacija","tag-tinklaine"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26895","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=26895"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26895\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/26896"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=26895"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=26895"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=26895"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=26895"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}