{"id":26964,"date":"2026-05-20T22:56:09","date_gmt":"2026-05-20T22:56:09","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/20\/mokslininkai-rado-kuo-pakeisti-kalkakmeni-cementas-is-bazalto-gali-smarkiai-mazinti-co2\/"},"modified":"2026-05-20T22:56:09","modified_gmt":"2026-05-20T22:56:09","slug":"mokslininkai-rado-kuo-pakeisti-kalkakmeni-cementas-is-bazalto-gali-smarkiai-mazinti-co2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/20\/mokslininkai-rado-kuo-pakeisti-kalkakmeni-cementas-is-bazalto-gali-smarkiai-mazinti-co2\/","title":{"rendered":"Mokslininkai rado, kuo pakeisti kalkakmen\u012f: cementas i\u0161 bazalto gali smarkiai ma\u017einti CO2"},"content":{"rendered":"<p>Mokslininkai si\u016blo \u012fprast\u0105 kalkakmen\u012f cemento gamyboje keisti vulkanin\u0117mis silikatin\u0117mis uolienomis, tokiomis kaip bazaltas ar gabras. University of California, Santa Barbara komanda skelbia, kad toks pokytis gal\u0117t\u0173 reik\u0161mingai suma\u017einti energijos poreik\u012f ir anglies dioksido emisijas.<\/p>\n<p>Tyrimas publikuotas \u017eurnale Communications Sustainability ir orientuotas \u012f portlandcement\u012f \u2013 pla\u010diausiai pasaulyje naudojam\u0105 cemento r\u016b\u0161\u012f. B\u016btent jo gamyba laikoma viena did\u017eiausi\u0173 pramonini\u0173 emisij\u0173 \u0161altini\u0173, nes CO2 i\u0161siskiria ne tik d\u0117l kuro, bet ir d\u0117l pa\u010dios \u017ealiavos chemin\u0117s reakcijos.<\/p>\n<h2>Cementas ir klimato kaina<\/h2>\n<p>Tradiciniame procese kalkakmenis kaitinamas iki daugiau nei 1 500 laipsni\u0173, kad b\u016bt\u0173 gautos kalk\u0117s \u2013 pagrindin\u0117 ri\u0161amoji med\u017eiaga. Kaitinant i\u0161 karbonat\u0173 i\u0161siskiria anglies dioksidas, tod\u0117l dalis emisij\u0173 yra nei\u0161vengiama net ir naudojant \u0161varesn\u0119 energij\u0105.<\/p>\n<p>\u201eCementas retai \u012fvardijamas kaip vienas svarbiausi\u0173 klimato kaitos veiksni\u0173, ta\u010diau jo gamybos emisijos yra palyginamos su vis\u0173 lengv\u0173j\u0173 automobili\u0173 emisijomis pasaulyje\u201c, \u2013 sak\u0117 geologas Jeffas Prancevicas.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai skai\u010diuoja, kad vien d\u0117l cheminio skilimo ir proceso specifikos emisijos gali siekti \u0161imtus kilogram\u0173 CO2 vienai cemento tonai, o papildomai prisideda energijos gamybos p\u0117dsakas. Tod\u0117l alternatyvos, leid\u017eian\u010dios i\u0161vengti karbonat\u0173 skaidymo, laikomos ypa\u010d perspektyviomis.<\/p>\n<h2>K\u0105 \u017eada bazaltas<\/h2>\n<p>Si\u016blomas kelias remiasi kalciu turtingomis silikatin\u0117mis uolienomis, kuriose kalcis yra suri\u0161tas kitaip nei kalkakmenyje. Tyrimo rezultatai rodo, kad teori\u0161kai minimalus energijos poreikis gaminant cement\u0105 i\u0161 bazalto gal\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eesnis nei 60 proc. to, kurio reikia kalkakmeniui apdoroti.<\/p>\n<p>Modeliuojant scenarijus, kai energijos \u0161altinis yra gamtin\u0117s dujos, minimalios emisijos vienai cemento tonai gal\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti nuo 609 kilogram\u0173 iki ma\u017edaug 50 kilogram\u0173, priklausomai nuo naudojamos uolienos. Net ir be proceso optimizavimo, naudojant vidutin\u012f elektros tinklo intensyvum\u0105, emisijos gal\u0117t\u0173 ma\u017e\u0117ti daugiau nei 25 proc., palyginti su \u012fprastu metodu.<\/p>\n<p>Kita svarbi tyr\u0117j\u0173 i\u0161vada \u2013 pasaulyje silikatini\u0173 uolien\u0173 i\u0161tekliai yra mil\u017eini\u0161ki. Pasitelk\u0119 geologinius \u017eem\u0117lapius autoriai teigia, kad bazalto ir gabro kiekio pakakt\u0173 dabartiniams cemento gamybos mastams i\u0161laikyti \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173.<\/p>\n<h2>Did\u017eiausia kli\u016btis \u2013 in\u017einerija ir kaina<\/h2>\n<p>Nepaisant potencialo, mokslininkai pabr\u0117\u017eia praktinius barjerus: kalcio i\u0161gavimas i\u0161 silikat\u0173 yra gerokai sud\u0117tingesnis in\u017einerinis u\u017edavinys nei i\u0161 kalkakmenio, kuris nat\u016braliai turi daug lengviau panaudojamo kalcio. Be to, dabartin\u0117 portlandcemen\u010dio gamyba buvo tobulinama daugiau nei \u0161imtmet\u012f, o pramon\u0117 remiasi i\u0161grynintomis tiekimo grandin\u0117mis.<\/p>\n<p>Dar viena \u012ftampa \u2013 ekonomika: cementas yra palyginti pigi masin\u0117 prek\u0117, tod\u0117l bet kokia nauja technologija turi ai\u0161kiai \u012frodyti, kad ji ne tik ma\u017eina emisijas, bet ir gali konkuruoti ka\u0161tais bei stabilumu. Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 pagerinti ekonomik\u0105 b\u016bt\u0173 \u0161alutini\u0173 produkt\u0173 panaudojimas, nes silikatin\u0117se uolienose da\u017enai yra verting\u0173 metal\u0173.<\/p>\n<p>Tyrime akcentuojama, kad bazalte galima rasti gele\u017eies ir aliuminio jungini\u0173, kuriuos teori\u0161kai b\u016bt\u0173 galima atgauti kaip papildomus produktus. Tokia keli\u0173 produkt\u0173 i\u0161 vienos \u017ealiavos logika ma\u017eint\u0173 atliekas ir energijos nuostolius, ta\u010diau reikalaut\u0173 nauj\u0173 technologini\u0173 sprendim\u0173 ir investicij\u0173.<\/p>\n<p>Cemento pramon\u0117s dekarbonizacija pastaraisiais metais spart\u0117ja ir kitomis kryptimis, \u012fskaitant klinkerio kiekio ma\u017einim\u0105 mi\u0161iniuose, alternatyvius ri\u0161iklius ir anglies dioksido surinkim\u0105. Bazaltu paremtas metodas i\u0161siskiria tuo, kad siekia suma\u017einti pa\u010dias proceso prigimtines emisijas, ta\u010diau jo s\u0117km\u0119 lems tai, ar laboratorin\u0117s \u012f\u017evalgos bus patikimai perkeltos \u012f didelio masto gamyb\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Mokslininkai si\u016blo cement\u0105 gaminti i\u0161 bazalto: tai gal\u0117t\u0173 suma\u017einti energijos poreik\u012f ir CO2 emisijas, ta\u010diau reik\u0117s prover\u017eio pramon\u0117je.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":26965,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[3957,19071,19069,1149,19070,19072],"miestas":[],"class_list":["post-26964","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas","tag-anglies-dioksidas","tag-bazaltas","tag-cementas","tag-dekarbonizacija","tag-portlandcementis","tag-university-of-california-santa-barbara"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26964","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=26964"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26964\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/26965"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=26964"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=26964"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=26964"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=26964"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}