T\u016bkstan\u010dius met\u0173 auk\u0161tai Argentinos Anduose gyvenantys \u017emon\u0117s vartojo geriam\u0105j\u012f vanden\u012f, kuris daugumai sukelt\u0173 mirtin\u0105 pavoj\u0173.<\/p>\n
\u0160iame regione vulkanin\u0117se uolienose nat\u016braliai esantis arsenas patenka \u012f po\u017eemin\u012f vanden\u012f ir u\u017eter\u0161ia vietos vandens \u0161altinius tokiais nuodingo metaloido kiekiais, kurie daugumai \u017emoni\u0173 sukelt\u0173 rimt\u0173 sveikatos sutrikim\u0173. Vis d\u0117lto viena \u0161iaur\u0117s Argentinos bendruomen\u0117, pana\u0161u, \u012fgijo ne\u012fprast\u0105 genetin\u012f prana\u0161um\u0105.<\/p>\n
Vakar\u0173 Piet\u0173 Amerikos gyventoj\u0173 DNR analiz\u0117 parod\u0117, kad Argentinos Anduose gyvenanti populiacija turi geno variant\u0105, kuris, tik\u0117tina, padeda saugiau metabolizuoti arsen\u0105.<\/p>\n
\u201eAdaptacija lemia genomo poky\u010dius, ta\u010diau konkre\u010di\u0173 \u017emogaus adaptacij\u0173 \u012frodymai teb\u0117ra riboti\u201c, \u2013 2015 m. moksliniame darbe ra\u0161\u0117 komanda, vadovaujama evoliucin\u0117s biologijos tyr\u0117j\u0173 Carinos Schlebusch ir Lucie Gattepaille i\u0161 \u201eUppsala University\u201c.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 duomenys rodo, kad prisitaikymas toleruoti aplinkos stresori\u0173 \u2013 arsen\u0105 \u2013 tikriausiai padidino apsaugini\u0173 AS3MT varianto form\u0173 da\u017en\u012f, ir tai yra pirmasis \u012frodymas, kad \u017emon\u0117s prisitaik\u0117 prie nuodingos chemin\u0117s med\u017eiagos\u201c, \u2013 teig\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n
Gyvyb\u0117, tur\u0117dama pakankamai laiko ir patirdama ne per staig\u0173 poveik\u012f, geba prisitaikyti prie pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 s\u0105lyg\u0173 \u2013 nuo ekstremalios kaitros iki deguonies stokos ar pavojingos radiacijos. Ta\u010diau apie tai, kaip \u017emoni\u0173 populiacijos prisitaiko prie toksini\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 savo aplinkoje, vis dar \u017einoma palyginti nedaug.<\/p>\n
Arsenas yra labai nuodingas: siejamas su v\u0117\u017eiu, odos pa\u017eeidimais, apsigimimais ir ankstyva mirtimi. Be to, kai kuriuose pasaulio regionuose jis nat\u016braliai aptinkamas didel\u0117mis koncentracijomis po\u017eeminiame vandenyje.<\/p>\n
Pasaulio sveikatos organizacijos nustatyta rekomenduojama arseno riba geriamajame vandenyje yra 10 mikrogram\u0173 litre. Ta\u010diau iki 2012 m., kol buvo \u012frengta filtravimo sistema, atokiame auk\u0161tikalni\u0173 miestelyje San Antonijuje de los Kobres (Puna de Atakamos plynauk\u0161t\u0117je) geriamajame vandenyje arseno b\u016bdavo apie 200 mikrogram\u0173 litre \u2013 ma\u017edaug 20 kart\u0173 daugiau nei rekomenduojama.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u0161is regionas gyvenamas t\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u2013 ma\u017eiausiai 7 t\u016bkst. met\u0173, o galb\u016bt ir iki 11 t\u016bkst. met\u0173. D\u0117l to mokslininkus ilg\u0105 laik\u0105 glumino, kaip vietos gyventojai sugeba pakelti tokias dideles arseno koncentracijas.<\/p>\n
Dar 1995 m. tyr\u0117jai pasteb\u0117jo, kad Argentinos And\u0173 moterys turi \u201eunikal\u0173\u201c geb\u0117jim\u0105 metabolizuoti arsen\u0105 \u2013 tai rod\u0117 j\u0173 \u0161lapime aptikti metabolitai.<\/p>\n
Patek\u0119s \u012f organizm\u0105 arsenas ferment\u0173 paver\u010diamas keliomis chemin\u0117mis formomis. Viena tarpini\u0173 form\u0173 \u2013 monometilintas arsenas (MMA) \u2013 yra ypa\u010d toksi\u0161ka. V\u0117lesn\u0117 forma, dimetilintas arsenas (DMA), organizmui yra palankesn\u0117, nes lengviau pa\u0161alinama su \u0161lapimu.<\/p>\n
San Antonijaus de los Kobres gyventojai, kaip nustatyta, paprastai pagamindavo ma\u017eiau toksi\u0161ko tarpinio junginio ir daugiau lengviau pa\u0161alinamos formos. Tai leido manyti, kad j\u0173 organizmas arseno apdorojim\u0105 atlieka ne\u012fprastai efektyviai.<\/p>\n
Susidom\u0117j\u0119 \u0161iuo rei\u0161kiniu, C. Schlebusch, L. Gattepaille ir kolegos siek\u0117 i\u0161siai\u0161kinti, ar tai galima paai\u0161kinti genetiniais skirtumais.<\/p>\n
Komanda surinko 124 San Antonijaus de los Kobres moter\u0173 DNR m\u0117ginius, paimtus tampon\u0117liais nuo skruosto gleivin\u0117s. J\u0173 \u0161lapimo m\u0117giniai rod\u0117 t\u0105 pat\u012f arseno metabolit\u0173 profil\u012f, kaip ir 1995 m. tyrime. V\u0117liau mokslininkai i\u0161analizavo milijonus genetini\u0173 \u017eymen\u0173 visame genome.<\/p>\n
Nor\u0117dami suprasti, ar aptiktas geno variantas yra b\u016bdingas b\u016btent Argentinos populiacijai, tyr\u0117jai palygino rezultatus su vie\u0161ai prieinamais Peru ir Kolumbijos genomo duomenimis i\u0161 tarptautinio projekto \u201e1000 Genomes Project\u201c.<\/p>\n
Ankstesni tyrimai rod\u0117, kad svarb\u0173 vaidmen\u012f arseno apykaitoje gali atlikti fermentas, vadinamas arseno (+3 oksidacijos b\u016bsenos) metiltransferaze (AS3MT). Tod\u0117l mokslininkai d\u0117mes\u012f sutelk\u0117 \u012f \u0161i\u0105 srit\u012f.<\/p>\n
Jie aptiko genetini\u0173 variant\u0173 grup\u0119 \u0161alia AS3MT geno, kuri stipriai veik\u0117 tai, kaip organizmas apdoroja arsen\u0105. \u0160ie variantai buvo gerokai da\u017enesni San Antonijaus de los Kobres gyventojams nei geneti\u0161kai pana\u0161iose Peru ir Kolumbijos populiacijose.<\/p>\n
Manoma, kad \u0161ie variantai padeda efektyviau paversti arsen\u0105 \u012f formas, kurias organizmas gali saugiai pa\u0161alinti su \u0161lapimu, ir ma\u017eina toksi\u0161kiausi\u0173 tarpini\u0173 jungini\u0173 kaupim\u0105si. Tai gerai dera su ankstesniais tyrimais, kuriuose analizuoti arseno metabolitai \u0161lapime.<\/p>\n
Nors arseno tar\u0161a pasaulyje n\u0117ra reta, labai ma\u017eai bendruomeni\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 patyr\u0117 tok\u012f didel\u012f poveik\u012f. San Antonijuje de los Kobres \u017emon\u0117s t\u016bkstan\u010dius met\u0173 gyveno su arsenu gruntiniame vandenyje \u2013 pakankamai ilgai, kad nat\u016brali atranka gal\u0117t\u0173 palankiai \u201eatrinkti\u201c savybes, ma\u017einan\u010dias arseno toksin\u012f poveik\u012f.<\/p>\n
V\u0117lesni darbai leid\u017eia manyti, kad pana\u0161\u016bs genetiniai signalai gali b\u016bti aptinkami ir kitose And\u0173 populiacijose, kurios kart\u0173 kartas buvo veikiamos arseno. Tai sustiprina i\u0161vad\u0105, kad ilgalaikis poveikis gali skatinti genetin\u0117s tolerancijos formavim\u0105si, ir leid\u017eia sp\u0117ti, jog toks prisitaikymas regione gali b\u016bti pla\u010diau paplit\u0119s.<\/p>\n
\u201eAtsi\u017evelgiant \u012f itin \u017ealing\u0105 arseno poveik\u012f vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 sveikatai, asmenys, turintys arseno tolerancij\u0105 lemian\u010di\u0105 haplotip\u0173 kombinacij\u0105, gali tur\u0117ti labai stipr\u0173 atrankos prana\u0161um\u0105 didelio arseno aplinkoje\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale Molecular Biology and Evolution<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
T\u016bkstan\u010dius met\u0173 auk\u0161tai Argentinos Anduose gyvenantys \u017emon\u0117s vartojo geriam\u0105j\u012f vanden\u012f, kuris daugumai sukelt\u0173 mirtin\u0105 pavoj\u0173. \u0160iame regione vulkanin\u0117se uolienose nat\u016braliai esantis arsenas patenka \u012f po\u017eemin\u012f vanden\u012f ir u\u017eter\u0161ia vietos vandens \u0161altinius tokiais nuodingo metaloido kiekiais, kurie daugumai \u017emoni\u0173 sukelt\u0173 rimt\u0173 sveikatos sutrikim\u0173. Vis d\u0117lto viena \u0161iaur\u0117s Argentinos bendruomen\u0117, pana\u0161u, \u012fgijo ne\u012fprast\u0105 genetin\u012f prana\u0161um\u0105. Vakar\u0173 Piet\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":271,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-270","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/270","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=270"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/270\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/271"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=270"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=270"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=270"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=270"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}