Ankstesni tyrimai ne kart\u0105 rod\u0117, kad \u017earnyno veikla gali smarkiai paveikti smegenis, o smegenys \u2013 \u017earnyn\u0105. Naujas eksperimentas su pel\u0117mis atskleid\u0117 galim\u0105 vien\u0105 i\u0161 \u0161io ry\u0161io mechanizm\u0173: itin ma\u017eas kiekis gyv\u0173 bakterij\u0173, pana\u0161i\u0173 \u012f \u017earnyno mikrobus, gali nukeliauti i\u0161 \u017earnyno \u012f smegenis klajokliniu nervu.<\/p>\n
JAV \u201eEmory University\u201c mokslininkai pasitelk\u0117 kelis peli\u0173 modelius, kuriuose buvo skatinamos vadinamosios \u201epralaidaus \u017earnyno\u201c b\u016bkl\u0117s. Tokios b\u016bkl\u0117s gali sudaryti s\u0105lygas bakterijoms prasiskverbti u\u017e \u017earnyno rib\u0173. Tarp naudot\u0173 modeli\u0173 buvo pel\u0117s, \u0161ertos riebiu maistu, siekiant sukelti aterosklerozei b\u016bdingus poky\u010dius, taip pat geneti\u0161kai modifikuotos pel\u0117s, kurioms pasirei\u0161k\u0117 Alzheimerio ir Parkinsono ligas primenantys simptomai.<\/p>\n
Paprastai \u017earnyno pa\u017eeidimai gali lemti bakterij\u0173 patekim\u0105 \u012f krauj\u0105 ir infekcijas. Ta\u010diau \u0161iuo atveju tyr\u0117jai smegenyse aptiko labai ma\u017e\u0105 kiek\u012f bakterij\u0173, atitinkan\u010di\u0173 \u017earnyno mikrobiot\u0105, nors kraujyje j\u0173 nerado. Bakterij\u0173 p\u0117dsak\u0173 smegenyse aptikta tiek tada, kai \u017earnyno pralaidum\u0105 skatino mityba, tiek tada, kai tai buvo susij\u0119 su lig\u0173 modeliais.<\/p>\n
Tyrimo duomenys leid\u017eia manyti, kad pagrindinis kelias n\u0117ra kraujotaka. Atlikus papildomus bandymus paai\u0161k\u0117jo, kad u\u017eblokavus klajoklin\u012f nerv\u0105 \u2013 vien\u0105 svarbiausi\u0173 nerv\u0173 sistemos \u201ekeli\u0173\u201c tarp \u017earnyno ir smegen\u0173 \u2013 bakterij\u0173 kiekis smegenyse reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo. Tai rodo, kad \u0161is nervas gali tapti bakterij\u0173 \u201emar\u0161rutu\u201c.<\/p>\n
\u201e\u0160ie duomenys atskleid\u017eia bakterij\u0173 persik\u0117limo a\u0161\u012f i\u0161 \u017earnyno \u012f smegenis, kuri\u0105 veikia aplinkos (mitybos) ir genetiniai veiksniai, ir skatina toliau tirti, ar \u0161is rei\u0161kinys pasirei\u0161kia ir \u017emon\u0117ms\u201c, \u2013 ra\u0161o mokslininkai publikuotame straipsnyje.<\/p>\n
Id\u0117ja, kad bakterijos i\u0161 \u017earnyno \u012f smegenis gal\u0117t\u0173 patekti per nerv\u0173 sistem\u0105, n\u0117ra visi\u0161kai nauja, ta\u010diau \u0161is tyrimas pateikia vienus ai\u0161kiausi\u0173 eksperimentini\u0173 \u012frodym\u0173 su gyvais gyv\u016bnais. Pavyzd\u017eiui, anks\u010diau bakterij\u0173 p\u0117dsak\u0173 buvo aptikta Alzheimerio liga sirgusi\u0173 \u017emoni\u0173 smegenyse po mirties, ta\u010diau tai n\u0117ra tas pats, kas steb\u0117ti proces\u0105 gyvame organizme.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat atliko bandymus, kai tam tikri \u017earnyno mikrobai buvo perkelti pel\u0117ms. V\u0117liau \u0161ios bakterijos buvo aptiktos \u017earnyne ir smegenyse, bet ne kituose organuose.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia svarbias tyrimo ribas: tai buvo bandymai su pel\u0117mis, o \u012f smegenis patekusi\u0173 bakterij\u0173 kiekis buvo itin ma\u017eas. Kol kas neai\u0161ku, ar tokio kiekio pakakt\u0173 sukelti u\u017edegim\u0105 ar prisid\u0117ti prie ligos vystymosi.<\/p>\n
\u0160iuos klausimus tur\u0117t\u0173 atsakyti b\u016bsimieji tyrimai. Ankstesni moksliniai darbai ne kart\u0105 siejo \u017earnyno u\u017edegim\u0105 su neurodegeneracin\u0117mis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga, taip pat su nuotaikos sutrikimais, ta\u010diau prie\u017eastinis ry\u0161ys i\u0161lieka ne iki galo ai\u0161kus.<\/p>\n
Ateityje teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 atsirasti galimybi\u0173 kai kurias smegen\u0173 ligas ar psichikos sveikatos sutrikimus gydyti vaistais, nukreiptais \u012f \u017earnyno mikrobiom\u0105. Ta\u010diau tam pirmiausia reik\u0117t\u0173 ai\u0161kiai \u012frodyti prie\u017easties ir pasekm\u0117s grandin\u0119.<\/p>\n
\u201eVienas svarbiausi\u0173 \u0161io tyrimo praktini\u0173 aspekt\u0173 yra tai, kad jis leid\u017eia manyti, jog neurologini\u0173 b\u016bkli\u0173 vystymasis gali prasid\u0117ti \u017earnyne\u201c, \u2013 teigia mikrobiologas Davidas Weissas.<\/p>\n
Pasak jo, tai gal\u0117t\u0173 pakeisti b\u016bsim\u0173 intervencij\u0173 krypt\u012f: vietoj to, kad terapijos taikiniu b\u016bt\u0173 laikomos tik smegenys, daugiau d\u0117mesio gal\u0117t\u0173 tekti \u017earnynui kaip galimam pradiniam taikiniui.<\/p>\n
Mokslininkai \u0161iuo metu tiria \u012fvairius b\u016bdus, kuriais \u017earnynas ir smegenys gali \u201ebendrauti\u201c: per imunin\u0119 sistem\u0105, per nerv\u0173 sistem\u0105 ir per biochemines reakcijas. Naujas tyrimas rodo, kad tam tikromis s\u0105lygomis ry\u0161ys gali b\u016bti ypa\u010d tiesioginis \u2013 bakterijos gali tiesiog fizi\u0161kai persikelti i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105.<\/p>\n
Dar vienas svarbus pasteb\u0117jimas: pel\u0117ms, kurios buvo \u0161eriamos riebiu maistu, gr\u012f\u017eus prie \u012fprastos mitybos, bakterij\u0173 kiekis smegenyse suma\u017e\u0117jo iki neaptinkamo lygio. Tai leid\u017eia manyti, kad suma\u017einus \u017earnyno pralaidum\u0105, galimi poky\u010diai gali b\u016bti bent i\u0161 dalies gr\u012f\u017etami.<\/p>\n
\u0160is tyrimas dar kart\u0105 primena, kaip glaud\u017eiai tarpusavyje susijusios skirtingos organizmo sistemos ir kaip vienos srities problemos gali paveikti kit\u0105 \u2013 ypa\u010d kalbant apie \u017earnyno ir smegen\u0173 a\u0161\u012f.<\/p>\n
\u201e\u0160is darbas pabr\u0117\u017eia, kad b\u016btina toliau tirti, kaip mitybos poky\u010diai gali daryti didel\u0119 \u012ftak\u0105 elgesiui ir neurologinei sveikatai\u201c, \u2013 teigia imunologas Arashas Grakoui.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201ePLOS Biology\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ankstesni tyrimai ne kart\u0105 rod\u0117, kad \u017earnyno veikla gali smarkiai paveikti smegenis, o smegenys \u2013 \u017earnyn\u0105. Naujas eksperimentas su pel\u0117mis atskleid\u0117 galim\u0105 vien\u0105 i\u0161 \u0161io ry\u0161io mechanizm\u0173: itin ma\u017eas kiekis gyv\u0173 bakterij\u0173, pana\u0161i\u0173 \u012f \u017earnyno mikrobus, gali nukeliauti i\u0161 \u017earnyno \u012f smegenis klajokliniu nervu. JAV \u201eEmory University\u201c mokslininkai pasitelk\u0117 kelis peli\u0173 modelius, kuriuose buvo skatinamos […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":273,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-272","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/272","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=272"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/272\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/273"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=272"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=272"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=272"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=272"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}