{"id":2728,"date":"2026-04-01T18:38:27","date_gmt":"2026-04-01T18:38:27","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/01\/ne-fotonai-fizikai-parode-kvantine-keistenybe-tikroje-materijoje-atomai-lyg-dviejose-vietose\/"},"modified":"2026-04-01T18:38:27","modified_gmt":"2026-04-01T18:38:27","slug":"ne-fotonai-fizikai-parode-kvantine-keistenybe-tikroje-materijoje-atomai-lyg-dviejose-vietose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/01\/ne-fotonai-fizikai-parode-kvantine-keistenybe-tikroje-materijoje-atomai-lyg-dviejose-vietose\/","title":{"rendered":"Ne fotonai: fizikai parod\u0117 kvantin\u0119 keistenyb\u0119 tikroje materijoje \u2013 atomai lyg dviejose vietose"},"content":{"rendered":"

Kvantin\u0117 mechanika jau daugel\u012f met\u0173 erzina sveik\u0105 prot\u0105: ji teigia, kad dalel\u0117 gali elgtis kaip banga, kad du objektai gali i\u0161likti susieti net b\u016bdami dideliu atstumu ir kad gamta m\u016bs\u0173 intuicijos leidimo nepra\u0161o. \u0160\u012f kart\u0105 fizikai pademonstravo dar vien\u0105 kasdien\u0119 logik\u0105 i\u0161bandant\u012f rei\u0161kin\u012f: jie steb\u0117jo atom\u0173 poras b\u016bsenoje, kurioje j\u0173 jud\u0117jimas buvo kvanti\u0161kai susietas, o patys atomai elg\u0117si taip, tarsi vienu metu gal\u0117t\u0173 b\u016bti dviejose vietose.<\/p>\n

\u0160viesa jau seniai yra m\u0117gstamiausias eksperiment\u0173 apie nelokalum\u0105 ir susietum\u0105 objektas, ta\u010diau fotonai \u0161iuo po\u017ei\u016briu yra \u201epatog\u016bs\u201c: jie neturi rimties mas\u0117s, juos lengviau valdyti optin\u0117mis sistemomis. Atomai yra masyv\u016bs, juos veikia gravitacija, tod\u0117l pana\u0161\u0173 efekt\u0105 pademonstruoti b\u016btent su jais turi kitok\u012f svor\u012f \u2013 tiesiogine ir perkeltine prasme.<\/p>\n

D\u0117l to naujasis rezultatas sulauk\u0117 didelio d\u0117mesio. Tyr\u0117jai prid\u0117jo ypa\u010d svarb\u0173 eksperimentin\u012f \u201ed\u0117lion\u0117s gabal\u0105\u201c prie vaizdo, kur\u012f teorija numat\u0117 seniai, bet masyvioms dalel\u0117ms prakti\u0161kai \u012frodyti buvo nepaprastai sud\u0117tinga. Fizikoje da\u017enai nutinka taip, kad tai, kas lygtimis apra\u0161yta de\u0161imtme\u010dius, vis dar laukia savo momento laboratorijoje. \u0160\u012f kart\u0105 toks momentas, pana\u0161u, at\u0117jo.<\/p>\n

Ne apie paprast\u0105 \u201ebuvim\u0105 dviejose vietose\u201c<\/h2>\n

Lengviausia \u0161i\u0105 tem\u0105 suvesti \u012f skambi\u0105 fraz\u0119, kad atomas \u201eyra dviejose vietose vienu metu\u201c. Tai patrauklu, ta\u010diau per daug supaprastina tai, kas i\u0161 ties\u0173 buvo pademonstruota. Eksperimento esm\u0117 \u2013 susietumas jud\u0117jime, tiksliau, atom\u0173 impulse. Mokslininkai atliko Belo koreliacij\u0173 matavim\u0105 helio-4 atom\u0173 poroms, kurios buvo susietos b\u016btent impulso at\u017evilgiu.<\/p>\n

Dauguma ankstesni\u0173 nelokalumo demonstracij\u0173 buvo susijusios su daleli\u0173 vidin\u0117mis b\u016bsenomis, pavyzd\u017eiui, foton\u0173 poliarizacija ar atom\u0173 sukinio (spino) b\u016bsena, o ne su tuo, kaip dalel\u0117s juda erdv\u0117je. \u0160iuo atveju kalbama ne apie \u201ebendr\u0105 paslapt\u012f\u201c daleli\u0173 viduje, o apie kvantin\u012f ry\u0161\u012f, susiejant\u012f pat\u012f j\u0173 jud\u0117jimo b\u016bd\u0105.<\/p>\n

Kai tokios koreliacijos pa\u017eeid\u017eia Belo nelygybes, klasikinis realyb\u0117s vaizdas tampa per ank\u0161tas: rezultato nebe\u012fmanoma paai\u0161kinti paprastu lokali\u0173, \u201epasl\u0117pt\u0173\u201c savybi\u0173 rinkiniu. Tod\u0117l eksperimentas laikomas svarbiu \u2013 jis perkelia nelokalumo tyrimus \u012f srit\u012f, kur nelokalumo ne\u0161\u0117ju tampa masyvi\u0173 daleli\u0173 jud\u0117jimas.<\/p>\n

\n\"\"
Nuotr. Unsplash<\/figcaption><\/figure>\n

Helis pasirod\u0117 idealus \u201eaktorius\u201c itin sud\u0117tingam vaidmeniui<\/h2>\n

Eksperimentas atliktas su itin \u0161altais metastabilaus helio-4 atomais. Toks pasirinkimas nebuvo atsitiktinis: metastabilus helis leid\u017eia labai tiksliai registruoti pavienius atomus ir j\u0173 impulsus po susid\u016brim\u0173. D\u0117l to komanda gal\u0117jo sekti daleli\u0173 poras ir tikrinti, ar j\u0173 elgesys i\u0161 ties\u0173 turi susietumo \u201epara\u0161\u0105\u201c, o ne t\u0117ra paprastas statistinis sutapimas.<\/p>\n

Sunkumas tas, kad dirbant su masyviomis dalel\u0117mis viskas tampa sud\u0117tingiau nei su \u0161viesa. Atomus reikia at\u0161aldyti, paruo\u0161ti, sukelti tinkamus susid\u016brimus, o v\u0117liau i\u0161 duomen\u0173 i\u0161traukti itin subtilias koreliacijas. Tai primena skirtum\u0105 tarp \u0161viesos spindulio nukreipimo per veidrod\u017ei\u0173 sistem\u0105 ir bandymo t\u0105 pa\u010di\u0105 choreografij\u0105 atlikti su materijos \u201egr\u016bdeliais\u201c, kurie turi inercij\u0105 ir neatleid\u017eia eksperimentini\u0173 netikslum\u0173.<\/p>\n

Ankstesni bandymai ne visada duodavo vienareik\u0161mius rezultatus. Nors teorin\u0117s prielaidos \u017einomos seniai, reali\u0173 atom\u0173 jud\u0117jime tok\u012f efekt\u0105 ilg\u0105 laik\u0105 buvo sunku patikimai pademonstruoti. \u0160\u012f slenkst\u012f tyr\u0117jams pavyko \u012fveikti ir kartu sukurti pagrind\u0105 tolesniems bandymams.<\/p>\n

Kod\u0117l fizikai taip siekia susieti b\u016btent atomus?<\/h2>\n

Ilg\u0105 laik\u0105 garsiausi kvantiniai eksperimentai r\u0117m\u0117si fotonais, nes \u0161viesa yra patogus toki\u0173 efekt\u0173 ne\u0161\u0117jas: j\u0105 lengva nukreipti, atskirti, i\u0161matuoti, o fotonai puikiai tinka susietumui ir Belo nelygybi\u0173 pa\u017eeidimams tikrinti. Ta\u010diau \u0161viesa neatspindi viso fizikinio pasaulio: ji neturi rimties mas\u0117s, o gravitacij\u0105 \u201ejau\u010dia\u201c ne taip, kaip \u012fprasta materija.<\/p>\n

Tod\u0117l eksperimentai su atomais turi kit\u0105 prasm\u0119: kai pana\u0161\u016bs rei\u0161kiniai parodomi masyviose dalel\u0117se, atsiveria \u012fdomesn\u0117 erdv\u0117 naujiems testams. Tai jau pasakojimas ne vien apie subtil\u0173 \u0161viesos elges\u012f, bet apie tai, kiek kvantin\u0117s gali b\u016bti med\u017eiagos dalel\u0117s, i\u0161 kuri\u0173 sudaryti mums \u012fprasti objektai. Kuo labiau mokslininkai stumia \u0161i\u0105 rib\u0105, tuo a\u0161tresnis tampa klausimas, kur baigiasi kvantinis pasaulis ir prasideda kasdien\u0117 tikrov\u0117.<\/p>\n

Tai taip pat reik\u0161mingas \u017eingsnis tyrimuose, siekian\u010diuose geriau suprasti mechanikos kvant\u0173 ir gravitacijos ry\u0161\u012f. Viena did\u017eiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s fizikos problem\u0173 \u2013 \u0161i\u0173 dviej\u0173 teorini\u0173 \u201etvark\u0173\u201c suderinimas \u012f vien\u0105 nuosekl\u0173 vaizd\u0105. Susieti atomai \u0161ios u\u017eduoties nei\u0161sprend\u017eia akimirksniu, ta\u010diau suteikia naujo tipo eksperimentin\u0119 aik\u0161tel\u0119, kurioje dr\u0105sias id\u0117jas galima tikrinti prakti\u0161kai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kvantin\u0117 mechanika jau daugel\u012f met\u0173 erzina sveik\u0105 prot\u0105: ji teigia, kad dalel\u0117 gali elgtis kaip banga, kad du objektai gali i\u0161likti susieti net b\u016bdami dideliu atstumu ir kad gamta m\u016bs\u0173 intuicijos leidimo nepra\u0161o. \u0160\u012f kart\u0105 fizikai pademonstravo dar vien\u0105 kasdien\u0119 logik\u0105 i\u0161bandant\u012f rei\u0161kin\u012f: jie steb\u0117jo atom\u0173 poras b\u016bsenoje, kurioje j\u0173 jud\u0117jimas buvo kvanti\u0161kai susietas, o […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2729,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2728","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2728","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2728"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2728\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2729"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2728"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2728"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2728"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2728"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}