Europos ekonomikos augim\u0105 da\u017enai apib\u016bdina bendrasis vidaus produktas, ta\u010diau \u0161is rodiklis ne visada parodo, kaip kei\u010diasi \u017emoni\u0173 kasdien\u0117 finansin\u0117 pad\u0117tis. D\u0117l to vis daugiau d\u0117mesio skiriama realioms nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamoms, \u012fvertintoms atsi\u017evelgiant \u012f infliacij\u0105.<\/p>\n
OECD skelbiami duomenys rodo, kad 2025 metais 14 i\u0161 16 analizuot\u0173 Europos \u0161ali\u0173 realios nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamos vienam gyventojui augo, o dviejose valstyb\u0117se ma\u017e\u0117jo. \u0160is rodiklis vertinamas kaip artimesnis gyvenimo lygio poky\u010diams, nes atspindi, kiek l\u0117\u0161\u0173 nam\u0173 \u016bkiai realiai turi vartojimui arba taupymui.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 metin\u012f reali\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 pajam\u0173 vienam gyventojui augim\u0105 2025 metais fiksavo Lenkija, kur jis siek\u0117 4,1 proc. OECD ai\u0161kino, kad augim\u0105 palaik\u0117 did\u0117j\u0119s darbuotoj\u0173 atlygis, kuris kompensavo ma\u017e\u0117jusias socialines i\u0161mokas.<\/p>\n
Tarp lyderi\u0173 taip pat atsid\u016br\u0117 Nyderlandai, kur realios pajamos augo 2,3 proc., ir Portugalija su 2 proc. augimu. Toliau rikiavosi Danija (1,9 proc.), Graikija (1,8 proc.) ir Ispanija (1,5 proc.).<\/p>\n
Graikijos atveju OECD pabr\u0117\u017e\u0117, kad svarb\u0173 vaidmen\u012f atliko did\u0117jusios darbuotoj\u0173 pajamos ir grynosios turto pajamos, o nedarbo lygis pasiek\u0117 \u017eemiausi\u0105 ta\u0161k\u0105 nuo 2009 met\u0173. Vir\u0161 1 proc. augim\u0105 dar fiksavo Belgija (1,4 proc.), Vengrija (1,2 proc.) ir \u0160vedija (1,2 proc.).<\/p>\n
Vertinant did\u017ei\u0105sias Europos ekonomikas, geriausiai 2025 metais atrod\u0117 Ispanija, kur realios pajamos vienam gyventojui did\u0117jo 1,5 proc. Tuo metu Italija atitiko OECD vidurk\u012f su 0,8 proc. augimu, ta\u010diau met\u0173 pabaigoje rodikliai suprast\u0117jo d\u0117l i\u0161augusios infliacijos ir suma\u017e\u0117jusi\u0173 turto pajam\u0173.<\/p>\n
\u010cekija ir Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 fiksavo po 0,7 proc. augim\u0105, Vokietija 0,6 proc. Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je met\u0173 pabaigoje matytas atsigavimas, kur\u012f OECD siejo su augusiu darbuotoj\u0173 atlygiu, socialin\u0117mis i\u0161mokomis ir ma\u017eesniais mokes\u010diais pajamoms bei turtui.<\/p>\n
Pranc\u016bzijoje realios nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamos vienam gyventojui 2025 metais augo vos 0,2 proc. Tai rei\u0161kia, kad net ir esant bendram ekonomikos stabilumui, gyventoj\u0173 perkamoji galia gal\u0117jo did\u0117ti labai ne\u017eymiai.<\/p>\n
Vienintel\u0117s dvi \u0161alys, kuriose 2025 metais realios nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamos vienam gyventojui smuko, buvo Suomija ir Austrija. Suomijoje metinis kritimas siek\u0117 0,7 proc., Austrijoje 1,8 proc.<\/p>\n
VATT Ekonomikos tyrim\u0173 instituto atstovas Tuomas Matikka situacij\u0105 Suomijoje siejo su l\u0117tu ekonomikos augimu pastaraisiais metais, augusiu nedarbu ir socialini\u0173 i\u0161mok\u0173 bei vie\u0161\u0173j\u0173 i\u0161laid\u0173 karpymais, skirtais ma\u017einti biud\u017eeto deficit\u0105.<\/p>\n
OECD papildomai nurod\u0117, kad Suomijoje reik\u0161ming\u0105 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 dar\u0117 ir didesni mokes\u010diai pajamoms bei turtui. Austrijos atvejis i\u0161siskyr\u0117 tuo, kad po 3,6 proc. augimo 2024 metais 2025 metais fiksuotas ry\u0161kus apsisukimas \u012f minus\u0105.<\/p>\n
OECD vertinimu, visoje organizacijoje reali\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 pajam\u0173 augimas 2025 metais sul\u0117t\u0117jo iki 0,8 proc., kai 2024 metais jis siek\u0117 2,1 proc. Tai rodo, kad infliacijos, mokes\u010di\u0173, darbo rinkos ir socialin\u0117s politikos poky\u010di\u0173 derinys \u0117m\u0117 stipriau riboti real\u0173 gyventoj\u0173 pajam\u0173 augim\u0105 Europoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
OECD duomenys rodo, kur 2025 metais Europoje spar\u010diausiai augo realios nam\u0173 \u016bki\u0173 pajamos ir kod\u0117l Suomija bei Austrija atsid\u016br\u0117 minuse.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":27287,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[2359,135,465,19454,5150,16731,1785],"miestas":[],"class_list":["post-27286","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas","tag-europos-ekonomika","tag-infliacija","tag-lenkija","tag-namu-ukiu-pajamos","tag-oecd","tag-perkamoji-galia","tag-portugalija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27286","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27286"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27286\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/27287"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27286"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27286"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27286"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=27286"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}