Pulsarai jau seniai laikomi vienais tvarkingiausi\u0173 Visatos keistuoli\u0173. Tai mirusi\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 liekanos, suspaustos iki miesto dyd\u017eio, besisukan\u010dios beproti\u0161ku grei\u010diu ir siun\u010dian\u010dios spinduliuot\u0117s pluo\u0161tus tarsi kosminiai \u0161vyturiai. Ilg\u0105 laik\u0105 atrod\u0117, kad j\u0173 radijo \u201ebalsas\u201c gerai suprastas: signalas susidaro netoli pavir\u0161iaus, vir\u0161 magnetini\u0173 poli\u0173, o visa kita priklauso nuo geometrijos ir steb\u0117jimo kampo.<\/p>\n
Nauja greitai besisukan\u010di\u0173 pulsar\u0173 analiz\u0117 rodo, kad \u0161is vaizdas buvo pernelyg supaprastintas. Tyr\u0117jai per\u017evelg\u0117 milisekundini\u0173 pulsar\u0173 populiacij\u0105 ir padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad daugelis j\u0173 radijo bangas skleid\u017eia ne tik i\u0161 \u201eklasikin\u0117s\u201c srities vir\u0161 poli\u0173, bet ir i\u0161 zonos, esan\u010dios netoli vadinamojo \u0161viesos cilindro ribos ar net u\u017e jos \u2013 srov\u0117s sluoksnyje, siejamame su gama spinduliuote. B\u016btent \u0161i antroji signalo dalis, anot mokslinink\u0173, gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti keistus, tarpusavyje ai\u0161kiai atskirtus elementus, matomus dalies objekt\u0173 radijo profiliuose.<\/p>\n
Tai n\u0117ra menka teorijos korekcija. Jei toks ai\u0161kinimas pasitvirtins, teks i\u0161 naujo perm\u0105styti, i\u0161 kur i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kyla radijo emisija grei\u010diausiai besisukan\u010diose neutronin\u0117se \u017evaig\u017ed\u0117se. Tai svarbu ne tik pulsar\u0173 fizik\u0105 tyrin\u0117jantiems specialistams, bet ir projektams, kurie pulsarus naudoja kaip kosminius laikrod\u017eius, pavyzd\u017eiui, itin \u017eemo da\u017enio gravitacini\u0173 bang\u0173 paie\u0161koms.<\/p>\n
Pagal klasikin\u012f model\u012f pulsaro radijo emisija atsiranda palyginti \u017eemai magnetosferoje \u2013 vir\u0161 vadinamojo poliarinio dangtelio, t. y. srities aplink magnetinius polius. Toks ai\u0161kinimas buvo patogus, nes gerai apra\u0161\u0117 nema\u017e\u0105 dal\u012f steb\u0117jim\u0173. Problemos prasid\u0117davo tada, kai kai kuri\u0173 milisekundini\u0173 pulsar\u0173 profiliai atrodydavo pernelyg ne\u012fprastai: juose b\u016bdavo ry\u0161kiai atskirti komponentai, tarsi signalas ateit\u0173 i\u0161 dviej\u0173 skirting\u0173 \u201esi\u0173stuv\u0173\u201c.<\/p>\n
Naujo darbo autoriai teigia, kad tokie \u201eatskirti\u201c profiliai pasitaiko netik\u0117tai da\u017enai. J\u0173 analiz\u0117je apie 39 proc. milisekundini\u0173 pulsar\u0173 turi atskirtus radijo komponentus, kai tuo tarpu l\u0117\u010diau besisukan\u010di\u0173 pulsar\u0173 populiacijoje toks i\u0161sid\u0117stymas aptinkamas tik ma\u017edaug 3 proc. objekt\u0173. Tai nebeatrodo kaip egzoti\u0161ka i\u0161imtis \u2013 grei\u010diau kaip \u017eenklas, kad greitieji pulsarai \u201e\u017eaid\u017eia\u201c pagal sud\u0117tingesnes taisykles nei j\u0173 l\u0117tesni giminai\u010diai.<\/p>\n
Stipriausia u\u017euomina veda \u012f emisij\u0105 i\u0161 \u0161viesos cilindro apylinki\u0173 \u2013 tai s\u0105lygin\u0117 riba, kurioje magnetinis laukas, kad sukt\u0173si kartu su \u017evaig\u017ede, tur\u0117t\u0173 jud\u0117ti \u0161viesos grei\u010diu. U\u017e \u0161ios ribos paprastas vaizdas suyra, o magnetosfera tampa gerokai dinami\u0161kesn\u0117 ir chaoti\u0161kesn\u0117. B\u016btent ten, kaip manoma, gali gimti dalis radijo signalo, sutampanti su gama emisijos zona. Papras\u010diau tariant, pulsaras transliuoja ne vien \u201ei\u0161 \u0161vyturio\u201c prie \u017evaig\u017ed\u0117s, bet ir i\u0161 labai tolimos, audringos srities jo magnetosferos pakra\u0161tyje.<\/p>\n
Tyr\u0117jai si\u016blo dvigubos kilm\u0117s model\u012f. Pirmasis komponentas \u2013 seniai \u017einomas: radijo emisija i\u0161 nedideli\u0173 auk\u0161\u010di\u0173 vir\u0161 magnetini\u0173 poli\u0173. Antrasis, pasak j\u0173, kyla i\u0161 srov\u0117s sluoksnio netoli \u0161viesos cilindro \u2013 ten, kur seniai buvo lokalizuojama gama spinduliuot\u0117. \u0160is tolimas komponentas gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti, kod\u0117l dalis radijo impuls\u0173 fazi\u0161kai i\u0161sid\u0117sto pana\u0161iai kaip gama signalas, o dalis \u2013 ne.<\/p>\n
Analizuotoje imtyje bent 61 i\u0161 81 milisekundinio pulsaro, kuris aptinkamas ir gama ruo\u017ee, rodo po\u017eymi\u0173, kad turi radijo emisij\u0105, susijusi\u0105 su \u0161viesos cilindro sritimi. Autoriai netgi teigia, kad beveik visi tokio tipo gama pulsarai gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti \u0161\u012f komponent\u0105 \u2013 tiesiog ne visada jis pakankamai ry\u0161kus arba palankiai orientuotas m\u016bs\u0173 reg\u0117jimo linijos at\u017evilgiu.<\/p>\n
Tokie rezultatai kei\u010dia \u012fprast\u0105 pulsaro vaizdin\u012f, kuris ilg\u0105 laik\u0105 primin\u0117 precizi\u0161kai sureguliuot\u0105 \u0161vytur\u012f. Vis labiau tinka modelis, kuriame objektas transliuoja vienu metu ir i\u0161 \u201ecentro\u201c, ir i\u0161 labai tolimo, audringo savo magnetosferos pakra\u0161\u010dio. Vienas \u201ebalsas\u201c gimsta ar\u010diau \u017evaig\u017ed\u0117s, kitas \u2013 beveik ties riba, kur tvarka pereina \u012f elektromagnetin\u012f chaos\u0105. I\u0161 \u0161io derinio ir susidaro signalas, kur\u012f \u017dem\u0117je bandome i\u0161skaidyti ir suprasti.<\/p>\n
Milisekundiniai pulsarai yra ypatingi. Tai senos neutronin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s, \u201e\u012fsuktos\u201c med\u017eiaga, kuri\u0105 jos perima i\u0161 palydovin\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s, tod\u0117l gali suktis \u0161imtus kart\u0173 per sekund\u0119. J\u0173 \u0161viesos cilindras yra gerokai ar\u010diau \u017evaig\u017ed\u0117s nei l\u0117tesni\u0173 pulsar\u0173 atveju, o visa magnetosfera labiau \u201esuspausta\u201c. D\u0117l to emisijos sritys, kurios kituose objektuose b\u016bt\u0173 tolimos ir sunkiai pastebimos, \u010dia gali tapti daug ry\u0161kesn\u0117s.<\/p>\n
Tyrimas taip pat rodo, kad su \u0161viesos cilindru siejami komponentai da\u017enai pasi\u017eymi labai plok\u0161\u010dia poliarizacijos kampo eiga. Ilg\u0105 laik\u0105 tai buvo viena labiausiai gluminan\u010di\u0173 detali\u0173, trukd\u017eiusi\u0173 interpretuoti \u0161i\u0173 objekt\u0173 geometrij\u0105. Jei dalis signalo i\u0161 ties\u0173 gimsta toli nuo pavir\u0161iaus, daugelis ankstesni\u0173 sunkum\u0173 nustoja atrodyti kaip atsitiktini\u0173 anomalij\u0173 rinkinys ir ima d\u0117liotis \u012f nuosekl\u0173 paai\u0161kinim\u0105.<\/p>\n
Yra ir dar vienas \u012fdomus niuansas: autoriai teigia, kad \u0161viesos cilindro komponentai vidutini\u0161kai gali b\u016bti silpnesni u\u017e tuos, kurie sklinda i\u0161 poli\u0173 zonos, ta\u010diau kartu pasi\u017eym\u0117ti platesniu geometriniu \u201epasiekiamumu\u201c. Tai reik\u0161t\u0173, kad danguje gali b\u016bti daugiau radijo ruo\u017ee aptinkam\u0173 milisekundini\u0173 pulsar\u0173, nei manyta iki \u0161iol \u2013 ne tod\u0117l, kad jie staiga \u0161vie\u010dia ry\u0161kiau, o tod\u0117l, kad viena j\u0173 emisijos zona turi didesn\u0119 tikimyb\u0119 \u201ekirsti\u201c m\u016bs\u0173 reg\u0117jimo linij\u0105.<\/p>\n
\u0160altiniai: \u201eUniverse Today\u201c; \u201eOxford Academy\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pulsarai jau seniai laikomi vienais tvarkingiausi\u0173 Visatos keistuoli\u0173. Tai mirusi\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 liekanos, suspaustos iki miesto dyd\u017eio, besisukan\u010dios beproti\u0161ku grei\u010diu ir siun\u010dian\u010dios spinduliuot\u0117s pluo\u0161tus tarsi kosminiai \u0161vyturiai. Ilg\u0105 laik\u0105 atrod\u0117, kad j\u0173 radijo \u201ebalsas\u201c gerai suprastas: signalas susidaro netoli pavir\u0161iaus, vir\u0161 magnetini\u0173 poli\u0173, o visa kita priklauso nuo geometrijos ir steb\u0117jimo kampo. Nauja greitai besisukan\u010di\u0173 pulsar\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2731,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2730","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2730","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2730"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2730\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2731"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2730"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2730"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2730"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2730"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}