{"id":2732,"date":"2026-04-01T18:39:15","date_gmt":"2026-04-01T18:39:15","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/01\/vidurzemio-jura-naujas-karstasis-taskas-ekspertai-ispeja-kad-cunamis-neisvengiamas\/"},"modified":"2026-04-01T18:39:15","modified_gmt":"2026-04-01T18:39:15","slug":"vidurzemio-jura-naujas-karstasis-taskas-ekspertai-ispeja-kad-cunamis-neisvengiamas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/01\/vidurzemio-jura-naujas-karstasis-taskas-ekspertai-ispeja-kad-cunamis-neisvengiamas\/","title":{"rendered":"Vidur\u017eemio j\u016bra \u2013 naujas kar\u0161tasis ta\u0161kas: ekspertai \u012fsp\u0117ja, kad cunamis nei\u0161vengiamas"},"content":{"rendered":"<p>Vidur\u017eemio j\u016bra ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikoma palyginti saugia cunami\u0173 at\u017evilgiu, ta\u010diau naujausi tyrimai \u0161\u012f \u012fsitikinim\u0105 i\u0161 esm\u0117s kei\u010dia. Mokslinink\u0173 teigimu, daug\u0117ja \u012frodym\u0173, kad regionas susiduria su realia ir, kaip pabr\u0117\u017eia tyr\u0117jai, nei\u0161vengiama gr\u0117sme, galin\u010dia paliesti milijonus \u017emoni\u0173, gyvenan\u010di\u0173 piet\u0173 Europos pakrant\u0117se.<\/p>\n<h2>Vidur\u017eemio j\u016bra \u2013 ne tokia rami, kaip gali pasirodyti<\/h2>\n<p>Analiz\u0117se, kurias cituoja mokslininkai ir tokios institucijos kaip \u201eUNESCO\u201c, teigiama, kad per artimiausius 30 met\u0173 Vidur\u017eemio j\u016bros baseine prakti\u0161kai yra 100 proc. tikimyb\u0117 sulaukti bent vieno metro auk\u0161\u010dio cunamio. Toks vertinimas kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f \u012f rizik\u0105: klausimas nebe ar tai \u012fvyks, o kada.<\/p>\n<p>Problema ta, kad visuomen\u0117s s\u0105mon\u0117je cunamiai da\u017eniausiai siejami su Ramiojo vandenyno ar Indijos vandenyno regionais. Ta\u010diau Vidur\u017eemio j\u016bra yra antra pasaulyje pagal istori\u0161kai u\u017efiksuot\u0173 cunami\u0173 skai\u010di\u0173. Praeityje \u0161iame regione ne kart\u0105 formavosi stiprios bangos, smogusios Europos, \u0160iaur\u0117s Afrikos ir Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 pakrant\u0117ms, nors jos da\u017enai buvo ma\u017eiau dramati\u0161kos nei katastrofos, \u017einomos i\u0161 Japonijos ar Indonezijos.<\/p>\n<p>Viena i\u0161 labiausiai pa\u017eeid\u017eiam\u0173 vietovi\u0173 laikoma piet\u0173 Pranc\u016bzija, \u012fskaitant Nic\u0105. B\u016btent ten mokslininkai ragina parengti detalius evakuacijos planus. Tai lemia ne tik didelis gyventoj\u0173 tankis, bet ir galim\u0173 gr\u0117smi\u0173 pob\u016bdis: jei cunam\u012f sukelt\u0173 vietiniai \u0161altiniai, pavyzd\u017eiui, povandenin\u0117s nuo\u0161liau\u017eos ar \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai Lig\u016brijos j\u016bros regione, pirmosios bangos krant\u0105 gal\u0117t\u0173 pasiekti grei\u010diau nei per 10 minu\u010di\u0173. Toks laiko tarpas yra kriti\u0161kai trumpas, tod\u0117l be i\u0161ankstinio pasirengimo ir pratyb\u0173 veiksminga reakcija b\u016bt\u0173 beveik ne\u012fmanoma.<\/p>\n<h2>Kur gr\u0117sm\u0117 did\u017eiausia?<\/h2>\n<p>Bangos, kurios susidaro toliau, pavyzd\u017eiui, prie \u0160iaur\u0117s Afrikos pakran\u010di\u0173, Europ\u0105 gal\u0117t\u0173 pasiekti per ma\u017edaug 60\u201390 minu\u010di\u0173. Nors tai suteikt\u0173 daugiau laiko, vis tiek reik\u0117t\u0173 veikian\u010dios persp\u0117jimo sistemos ir gerai suplanuotos evakuacijos. Praktikoje tai rei\u0161kia signalizacijos infrastrukt\u016br\u0105, ai\u0161kiai pa\u017eym\u0117tus pasitraukimo mar\u0161rutus bei nuosekl\u0173 gyventoj\u0173 ir turist\u0173 \u0161vietim\u0105.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad gr\u0117sm\u0117 n\u0117ra vien teorin\u0117. Regiono istorijoje u\u017efiksuota de\u0161imtys toki\u0173 \u012fvyki\u0173, o kai kurie j\u0173 suk\u0117l\u0117 reik\u0161ming\u0173 nuostoli\u0173. Pavyzd\u017eiui, XX am\u017eiuje Pranc\u016bzijos Rivjeroje bangos kai kur siek\u0117 kelis metrus, buvo \u017euvusi\u0173j\u0173 ir patirta materialini\u0173 nuostoli\u0173.<\/p>\n<p>Kokie galimi cunami\u0173 \u0161altiniai Vidur\u017eemio j\u016broje? Jie \u012fvair\u016bs: tai gali b\u016bti tiek stipr\u016bs \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai, tiek povandenin\u0117s nuo\u0161liau\u017eos ar vulkanin\u0117 veikla. \u0160is regionas yra tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 sand\u016broje, tod\u0117l pasi\u017eymi didesniu geologiniu aktyvumu. Be to, kai kurios gr\u0117sm\u0117s, tokios kaip povandenin\u0117s nuo\u0161liau\u017eos, yra sunkiai prognozuojamos ir gali sukelti bangas beveik i\u0161 karto po \u012fvykio.<\/p>\n<p>D\u0117l \u0161ios prie\u017easties ekspertai vis da\u017eniau kalba apie b\u016btinyb\u0119 keisti po\u017ei\u016br\u012f \u012f pakran\u010di\u0173 saugum\u0105. Daugelyje Europos paj\u016brio miest\u0173 cunamiai vis dar nelaikomi realia gr\u0117sme, o persp\u0117jimo sistemos ir evakuacijos proced\u016bros yra nepakankamos arba j\u0173 apskritai n\u0117ra. Analizi\u0173 autoriai pabr\u0117\u017eia, kad veiksmingiausias b\u016bdas suma\u017einti auk\u0173 skai\u010di\u0173 yra i\u0161ankstinis pasirengimas ir greita reakcija. Nicos pavyzdys rodo, jog tokie veiksmai jau pradedami: miestas rengia evakuacijos planus, nustato saugias zonas ir vykdo gyventoj\u0173 \u0161vietim\u0105. Vis d\u0117lto tai \u2013 tik prad\u017eia.<\/p>\n<p><em>\u0160altinis: \u201eThe Conversation\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vidur\u017eemio j\u016bra ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikoma palyginti saugia cunami\u0173 at\u017evilgiu, ta\u010diau naujausi tyrimai \u0161\u012f \u012fsitikinim\u0105 i\u0161 esm\u0117s kei\u010dia. Mokslinink\u0173 teigimu, daug\u0117ja \u012frodym\u0173, kad regionas susiduria su realia ir, kaip pabr\u0117\u017eia tyr\u0117jai, nei\u0161vengiama gr\u0117sme, galin\u010dia paliesti milijonus \u017emoni\u0173, gyvenan\u010di\u0173 piet\u0173 Europos pakrant\u0117se. Vidur\u017eemio j\u016bra \u2013 ne tokia rami, kaip gali pasirodyti Analiz\u0117se, kurias cituoja mokslininkai ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2733,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2732","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2732","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2732"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2732\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2733"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2732"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2732"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2732"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2732"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}