Liublino S\u0142awinek rajone, prie\u0161 pradedant statyb\u0173 projekt\u0105, archeologai aptiko \u012fsp\u016bdingo masto senovin\u0119 laidojimo konstrukcij\u0105. Pirminiais vertinimais, tai gali b\u016bti vienas seniausi\u0173 ir did\u017eiausi\u0173 megalitini\u0173 objekt\u0173 Lenkijoje, tod\u0117l tyr\u0117jai j\u012f jau pramin\u0117 \u201elenki\u0161ka piramide\u201c.<\/p>\n
Naujai aptiktas objektas datuojamas neolito laikotarpiu ir, kaip manoma, gali b\u016bti 5\u20136 t\u016bkst. met\u0173 senumo. Tai reik\u0161t\u0173, kad jis pastatytas dar iki garsiausi\u0173 Egipto piramid\u017ei\u0173, o \u0161i aplinkyb\u0117 kapaviet\u0119 daro itin reik\u0161ming\u0105 \u0161ios Europos dalies monumentaliosios architekt\u016bros istorijai.<\/p>\n
Konstrukcija yra ma\u017edaug 42 metr\u0173 ilgio ir daugiau nei 5 metr\u0173 plo\u010dio. Archeologai pabr\u0117\u017eia, kad jos mast\u0105 geriausiai iliustruoja palyginimas: tokioje erdv\u0117je, j\u0173 vertinimu, tilpt\u0173 du \u0161arnyriniai autobusai, sustatyti vienas paskui kit\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tokio dyd\u017eio statinys grei\u010diausiai buvo skirtas vienam, ypa\u010d svarbiam asmeniui \u2013 galimam bendruomen\u0117s vadui arba \u0161amanui. Pats faktas, kad akmens am\u017eiuje pavyko pastatyti tok\u012f did\u017eiul\u012f objekt\u0105, rodo auk\u0161t\u0105 tuomet\u0117s visuomen\u0117s organizuotum\u0105: reik\u0117jo sutelkti daug \u017emoni\u0173, gabenti didelius med\u017eiag\u0173 kiekius, nors metalini\u0173 \u012franki\u0173 dar nebuvo.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad Liublino apylink\u0117se aptikta konstrukcija skiriasi nuo megalit\u0173, b\u016bding\u0173 kitiems Lenkijos regionams. \u0160iaurin\u0117je \u0161alies dalyje pana\u0161\u016bs kapai da\u017eniausiai buvo kraunami i\u0161 dideli\u0173 rieduli\u0173. Tuo metu Liublino kra\u0161te, pasak archeolog\u0173, labiau dominavo medin\u0117s konstrukcijos: \u012f \u017eem\u0119 kalti poliai sudarydavo karkas\u0105, o vir\u0161us b\u016bdavo u\u017epilamas \u017eemi\u0173 sampilu.<\/p>\n
Mediena iki \u0161i\u0173 dien\u0173 nei\u0161liko, ta\u010diau tyr\u0117jai aptiko b\u016bdingus stulp\u0173 p\u0117dsakus ir palisad\u0173 griovius. \u0160ie \u017eenklai leido atkurti, kaip objektas gal\u0117jo atrodyti prad\u017eioje.<\/p>\n
Radinis siejamas su neolito piltuv\u0117lini\u0173 tauri\u0173 kult\u016bra, gyvavusia \u0161iame regione nuo IV iki III t\u016bkstantme\u010dio pr. Kr. \u0160ios kult\u016bros atstovai stat\u0117 \u012fsp\u016bdingus kap\u0173 kompleksus, neretai siekusius ir daugiau nei 100 metr\u0173. Tokie statiniai tur\u0117jo ne tik laidojimo, bet ir simbolin\u0119 \u2013 atminties bei kulto \u2013 reik\u0161m\u0119.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pa\u010diame naujai aptiktos konstrukcijos viduje kol kas nerasta ai\u0161ki\u0173 laidojimo p\u0117dsak\u0173. D\u0117l to mokslininkai svarsto, kad tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti cenotafas \u2013 simbolinis kapas, pastatytas mirusiajam pagerbti, ta\u010diau be palaik\u0173.<\/p>\n
Tyrim\u0173 metu taip pat aptikta keramikos fragment\u0173 ir titnago \u012franki\u0173. Dalis radini\u0173, kaip nurodoma, pagaminti i\u0161 \u017ealiav\u0173, atkeliavusi\u0173 i\u0161 tolimesni\u0173 vietovi\u0173, o tai liudija apie pla\u010dius to meto bendruomeni\u0173 prekybinius ir kult\u016brinius ry\u0161ius.<\/p>\n
S\u0142awinek vietov\u0117 archeologams n\u0117ra naujiena. Netoli Botanikos sodo anks\u010diau jau buvo aptikta keli pana\u0161\u016bs objektai, tod\u0117l manoma, kad \u010dia gal\u0117jo b\u016bti didesnis megalitinis kapinynas. Naujausias radinys gali b\u016bti dar viena \u0161io komplekso dalis, o tyr\u0117jai neatmeta, kad po \u017eeme gali sl\u0117ptis ir daugiau, dar neatrast\u0173 strukt\u016br\u0173.<\/p>\n
\u0160altinis: \u201eLubelski Wojew\u00f3dzki Konserwator Zabytk\u00f3w\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Liublino S\u0142awinek rajone, prie\u0161 pradedant statyb\u0173 projekt\u0105, archeologai aptiko \u012fsp\u016bdingo masto senovin\u0119 laidojimo konstrukcij\u0105. Pirminiais vertinimais, tai gali b\u016bti vienas seniausi\u0173 ir did\u017eiausi\u0173 megalitini\u0173 objekt\u0173 Lenkijoje, tod\u0117l tyr\u0117jai j\u012f jau pramin\u0117 \u201elenki\u0161ka piramide\u201c. Kapaviet\u0117 gali b\u016bti net 6 t\u016bkst. met\u0173 senumo Naujai aptiktas objektas datuojamas neolito laikotarpiu ir, kaip manoma, gali b\u016bti 5\u20136 t\u016bkst. met\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2735,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2734","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2734","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2734"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2734\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2735"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2734"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2734"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2734"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2734"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}