{"id":2736,"date":"2026-04-01T18:40:13","date_gmt":"2026-04-01T18:40:13","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/01\/zvaigzde-staiga-pritemo-97-proc-200-dienu-mokslininkai-aptiko-milziniska-ziedu-sistema\/"},"modified":"2026-04-01T18:40:13","modified_gmt":"2026-04-01T18:40:13","slug":"zvaigzde-staiga-pritemo-97-proc-200-dienu-mokslininkai-aptiko-milziniska-ziedu-sistema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/01\/zvaigzde-staiga-pritemo-97-proc-200-dienu-mokslininkai-aptiko-milziniska-ziedu-sistema\/","title":{"rendered":"\u017dvaig\u017ed\u0117 staiga pritemo 97 proc. 200 dien\u0173: mokslininkai aptiko mil\u017eini\u0161k\u0105 \u017eied\u0173 sistem\u0105"},"content":{"rendered":"

Kosmosas kartais sugeba nustebinti net patyrusius steb\u0117tojus. De\u0161imtme\u010dius \u017evaig\u017ed\u0117 ASASSN-24fw, esanti ma\u017edaug u\u017e 3200 \u0161viesme\u010di\u0173 nuo \u017dem\u0117s, neatrod\u0117 i\u0161skirtin\u0117: ji ma\u017edaug dukart masyvesn\u0117 u\u017e Saul\u0119 ir ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikoma visi\u0161kai \u012fprasta. Ta\u010diau 2024 met\u0173 pabaigoje situacija staiga pasikeit\u0117 \u2013 \u017evaig\u017ed\u0117s \u0161viesa beveik visi\u0161kai u\u017egeso, o tai astronomams suk\u0117l\u0117 did\u017eiul\u0119 nuostab\u0105.<\/p>\n

\u012eprastai u\u017etemimai trunka nuo keli\u0173 dien\u0173 iki keli\u0173 savai\u010di\u0173, o \u0161iuo atveju tamsa u\u017esit\u0119s\u0117 ne\u012fprastai ilgai. \u017dvaig\u017ed\u0117s \u0161viesis suma\u017e\u0117jo apie 97 proc. ir toks i\u0161liko beveik 200 dien\u0173 \u2013 tai vienas ilgiausi\u0173 tokio tipo pritemim\u0173, kada nors u\u017efiksuot\u0173 astronomijoje. B\u016btent \u0161is ne\u012fprastas trukm\u0117s rekordas tapo m\u012fsle, kuri\u0105 mokslininkai \u0117m\u0117si spr\u0119sti.<\/p>\n

\u017diedai didesni nei Merkurijaus orbita: modeliavimas atskleid\u0117 mil\u017eini\u0161k\u0105 sistem\u0105<\/h2>\n

Tarptautin\u0117 tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama dr. Sarangos Shah i\u0161 Indijoje veikian\u010dio IUCAA, pareng\u0117 detalius modelius, siekdama paai\u0161kinti \u0161i\u0105 anomalij\u0105. Remiantis j\u0173 i\u0161vadomis, labiausiai tik\u0117tina pritemimo prie\u017eastis \u2013 masyvus palydovas: rudoji nyk\u0161tuk\u0117 arba vadinamasis super-Jupiteris, kur\u012f supa mil\u017eini\u0161ka \u017eied\u0173 sistema. Manoma, kad b\u016btent \u0161is med\u017eiagos diskas, slinkdamas prie\u0161ais \u017evaig\u017ed\u0119, ir u\u017edeng\u0117 jos \u0161vies\u0105 tokiai ilgam laikui.<\/p>\n

Strukt\u016bros mastas \u012fsp\u016bdingas. \u017died\u0173 sistema, pagal skai\u010diavimus, t\u0119siasi ma\u017edaug 0,17 astronominio vieneto nuo centrinio k\u016bno \u2013 tai apytikriai prilygsta ma\u017edaug pusei atstumo nuo Saul\u0117s iki Merkurijaus orbitos. Pats centrinis objektas taip pat masyvus: jo mas\u0117 vir\u0161ija tris Jupiterio mases, tod\u0117l jis atsiduria neai\u0161kioje zonoje tarp didel\u0117s planetos ir \u201enepavykusios\u201c \u017evaig\u017ed\u0117s.<\/p>\n

Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad pritemimo eiga buvo nepaprastai \u201etvarkinga\u201c. I\u0161 prad\u017ei\u0173 retesn\u0117s, i\u0161orin\u0117s \u017eied\u0173 dalys suk\u0117l\u0117 tik nedidel\u012f \u0161viesio suma\u017e\u0117jim\u0105, o v\u0117liau, kai prie\u0161ais \u017evaig\u017ed\u0119 per\u0117jo tankesn\u0117s zonos, \u0161viesa buvo beveik visi\u0161kai u\u017eblokuota. Tokiam scenarijui reik\u0117jo itin palanki\u0173 geometrini\u0173 s\u0105lyg\u0173 \u2013 tiek pa\u010dioje sistemoje, tiek m\u016bs\u0173 steb\u0117jimo perspektyvoje i\u0161 \u017dem\u0117s.<\/p>\n

Rudosios nyk\u0161tuk\u0117s ir j\u0173 paslaptingi \u017eiedai: objektai tarp planet\u0173 ir \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173<\/h2>\n

Rudosios nyk\u0161tuk\u0117s \u2013 tai tarpiniai kosminiai k\u016bnai: jos per masyvios, kad b\u016bt\u0173 laikomos planetomis, bet per lengvos, kad j\u0173 gelm\u0117se \u012fsipliekst\u0173 termobranduolin\u0117s reakcijos, b\u016bdingos tikrosioms \u017evaig\u017ed\u0117ms. D\u0117l to jos yra palyginti v\u0117sios ir sunkiau tiriamos tiesioginiais metodais.<\/p>\n

Plati \u017eied\u0173 sistema aplink tokius objektus iki \u0161iol da\u017eniau buvo teorin\u0117 prielaida nei patvirtintas faktas. Tod\u0117l ASASSN-24fw atvejis laikomas itin vertingu \u2013 jis suteikia ret\u0105 galimyb\u0119 pa\u017evelgti \u012f med\u017eiagos ir galim\u0173 planetini\u0173 strukt\u016br\u0173 formavimosi procesus u\u017e Saul\u0117s sistemos rib\u0173, nors ir remiantis netiesioginiais steb\u0117jimais bei modeliavimu.<\/p>\n

Papildomos staigmenos: raudonoji nyk\u0161tuk\u0117 ir aplinkin\u0117 med\u017eiaga<\/h2>\n

Tolesn\u0117 duomen\u0173 analiz\u0117 atne\u0161\u0117 ir daugiau netik\u0117tum\u0173. Paai\u0161k\u0117jo, kad ASASSN-24fw yra panirusi \u012f vadinam\u0105j\u0105 aplink\u017evaig\u017edin\u0119 terp\u0119 \u2013 dulki\u0173 ir nuolau\u017e\u0173 aplink\u0105, kuri, tik\u0117tina, susiformavo po sen\u0173, smarki\u0173 planetini\u0173 k\u016bn\u0173 susid\u016brim\u0173. Tyr\u0117jams ypa\u010d \u012fdomu tai, kad \u0161i med\u017eiaga yra ne\u012fprastai arti pa\u010dios \u017evaig\u017ed\u0117s, nors sistema, sprend\u017eiant i\u0161 po\u017eymi\u0173, gali b\u016bti senesn\u0117 nei milijardas met\u0173.<\/p>\n

Be to, komanda, vadovaujama dr. Jonathano Marshallo i\u0161 Taivane veikian\u010dios \u201eAcademia Sinica\u201c, analizuodama pritemimo duomenis netik\u0117tai aptiko netoliese esan\u010di\u0105 raudon\u0105j\u0105 nyk\u0161tuk\u0119. Toks derinys \u2013 rudoji nyk\u0161tuk\u0117 su \u017eiedais ir dar viena \u017evaig\u017ed\u0117 kaimynyst\u0117je \u2013 santykinai senoje sistemoje yra retas ir ver\u010dia i\u0161 naujo per\u017ei\u016br\u0117ti galimus jos raidos scenarijus.<\/p>\n

Kas toliau: planuojami steb\u0117jimai ir ateities galimyb\u0117s<\/h2>\n

Kitas astronom\u0173 \u017eingsnis \u2013 kuo tiksliau apib\u016bdinti pa\u010di\u0105 \u017evaig\u017ed\u0119 ASASSN-24fw: nustatyti jos temperat\u016br\u0105, evoliucin\u0119 stadij\u0105, chemin\u0119 sud\u0117t\u012f ir am\u017ei\u0173. \u0160ie duomenys yra b\u016btini norint suprasti, kokiomis s\u0105lygomis gal\u0117jo susiformuoti tokia ne\u012fprasta \u017eied\u0173 sistema.<\/p>\n

Tam bus pasitelkti pa\u017eang\u016bs prietaisai, \u012fskaitant Europos Piet\u0173 observatorijos \u010cil\u0117je valdom\u0105 Labai did\u012f teleskop\u0105 (VLT) ir kosmin\u012f Jameso Webbo teleskop\u0105 (JWST). J\u0173 steb\u0117jimai gali leisti patikrinti dabartinius modelius ir tiksliau susieti \u0161\u012f atvej\u012f su bendresn\u0117mis planet\u0173 formavimosi teorijomis.<\/p>\n

Ypa\u010d intriguoja ilgalaik\u0117 prognoz\u0117: remdamiesi turimais duomenimis, mokslininkai mano, kad kitas gilus ASASSN-24fw u\u017etemimas tur\u0117t\u0173 \u012fvykti ma\u017edaug po 42\u201343 met\u0173. Tai reik\u0161t\u0173 ret\u0105 galimyb\u0119 ateityje pakartoti steb\u0117jimus jau su dar pa\u017eangesn\u0117mis technologijomis ir gauti tikslesnius atsakymus apie \u0161io rei\u0161kinio prigimt\u012f.<\/p>\n

Mil\u017eini\u0161k\u0173 \u017eied\u0173 aptikimas aplink rud\u0105j\u0105 nyk\u0161tuk\u0119 dar kart\u0105 primena, kiek daug \u012fvairov\u0117s slypi planetin\u0117se ir protoplanetin\u0117se strukt\u016brose Visatoje. Nors dabartinis paai\u0161kinimas remiasi modeliavimu ir jam dar reik\u0117s papildom\u0173 patvirtinim\u0173, \u0161is atvejis akivaizd\u017eiai praple\u010dia m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie tai, kaip gali atrodyti ir vystytis kitos \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 sistemos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kosmosas kartais sugeba nustebinti net patyrusius steb\u0117tojus. De\u0161imtme\u010dius \u017evaig\u017ed\u0117 ASASSN-24fw, esanti ma\u017edaug u\u017e 3200 \u0161viesme\u010di\u0173 nuo \u017dem\u0117s, neatrod\u0117 i\u0161skirtin\u0117: ji ma\u017edaug dukart masyvesn\u0117 u\u017e Saul\u0119 ir ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikoma visi\u0161kai \u012fprasta. Ta\u010diau 2024 met\u0173 pabaigoje situacija staiga pasikeit\u0117 \u2013 \u017evaig\u017ed\u0117s \u0161viesa beveik visi\u0161kai u\u017egeso, o tai astronomams suk\u0117l\u0117 did\u017eiul\u0119 nuostab\u0105. \u012eprastai u\u017etemimai trunka nuo […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2737,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2736","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2736","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2736"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2736\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2737"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2736"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2736"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2736"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2736"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}