Net ir patys sveikiausi \u017emon\u0117s da\u017eniausiai savo organizme ne\u0161iojasi virus\u0173. Jie gali ilgai t\u016bnoti nepasteb\u0117ti, i\u0161vengdami imunin\u0117s sistemos d\u0117mesio, o kartais v\u0117liau pasireik\u0161ti liga, ta\u010diau neretai taip ir lieka neaktyv\u016bs.<\/p>\n
Naujame tyrime daugiau \u0161viesos metama \u012f da\u017enus virusus, kurie \u012fsitvirtina sveik\u0173 \u017emoni\u0173 l\u0105stel\u0117se, taip pat \u012f tai, koks virus\u0173 kiekis (vadinamasis viruso kr\u016bvis) paprastai aptinkamas \u017emogaus organizme, kai infekcija neperauga \u012f lig\u0105.<\/p>\n
Harvardo medicinos mokyklos mokslinink\u0173 vadovaujama komanda i\u0161analizavo daugiau kaip 917 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 kraujo ir seili\u0173 m\u0117gini\u0173 \u012fra\u0161us i\u0161 trij\u0173 medicinini\u0173 duomen\u0173 bazi\u0173. Tyr\u0117jai ie\u0161kojo d\u0117sningum\u0173, kiek virusin\u0117s DNR cirkuliuoja \u017emoni\u0173 organizme tais atvejais, kai infekcija neprogresuoja iki ligos.<\/p>\n
Analizuodami genetini\u0173 fragment\u0173 duomenis mokslininkai apskai\u010diavo vadinam\u0105j\u012f viruso kr\u016bv\u012f. \u0160is rodiklis leid\u017eia nustatyti, kokie virusai yra organizme, taip pat netiesiogiai parodo, kaip efektyviai imunin\u0117 sistema su jais tvarkosi.<\/p>\n
Be to, viruso kr\u016bvio lygiai buvo susieti su konkre\u010diomis \u017emogaus DNR sritimis. Taip mokslininkai gal\u0117jo \u012fvertinti ry\u0161ius tarp tam tikr\u0173 genetini\u0173 ypatybi\u0173, demografini\u0173 veiksni\u0173 (pavyzd\u017eiui, am\u017eiaus ar lyties) ir geb\u0117jimo slopinti virusus.<\/p>\n
\u201eDabar art\u0117jame prie ta\u0161ko, kai galime pasitelkti \u017emogaus genetik\u0105, kad atsakytume \u012f fundamentalius klausimus apie tai, kaip virusai lemia patologinius procesus\u201c, \u2013 teig\u0117 genetikas ir pagrindinis darbo autorius Nolanas Kamitaki.<\/p>\n
Duomenys atskleid\u0117 82 konkre\u010dias \u017emogaus genomo vietas (lokusus), susijusias su virusin\u0117s DNR kr\u016bviu. Ypa\u010d i\u0161siskyr\u0117 didysis histosuderinamumo kompleksas (MHC) \u2013 viena svarbiausi\u0173 imunin\u0117s sistemos reguliavimo sri\u010di\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat pasteb\u0117jo skirtingiems virusams b\u016bdingus d\u0117sningumus. Pavyzd\u017eiui, Ep\u0161teino\u2013Baro virusas (EBV) su am\u017eiumi aptinkamas da\u017eniau, o herpesvirusas HHV-7 nuo vidutinio am\u017eiaus link\u0119s ret\u0117ti. EBV kr\u016bvis \u017eiem\u0105 did\u0117jo, vasar\u0105 ma\u017e\u0117jo, tuo tarpu kit\u0173 virus\u0173 rodikliai buvo stabilesni.<\/p>\n
Pasitelk\u0119 statistin\u012f metod\u0105, vadinam\u0105 Mendelio atsitiktine imtimi (Mendelian randomization), mokslininkai detaliau i\u0161nagrin\u0117jo galimas s\u0105sajas tarp virus\u0173 ir tam tikr\u0173 lig\u0173.<\/p>\n
Komanda nustat\u0117, kad didelis EBV viruso kr\u016bvis yra tiesioginis rizikos veiksnys v\u0117liau gyvenime susirgti Hod\u017ekino limfoma.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tokios pa\u010dios priklausomyb\u0117s tarp EBV viruso kr\u016bvio ir i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s (IS) neaptikta, nors EBV laikomas vienu i\u0161 \u017einom\u0173 IS suk\u0117l\u0117j\u0173. Tai rodo, kad ry\u0161ys tarp EBV ir IS gali labiau priklausyti nuo to, kaip imunin\u0117 sistema reaguoja \u012f virus\u0105, o ne nuo paties viruso kiekio.<\/p>\n
\u201e\u0160is rezultatas parodo, kod\u0117l virus\u0173 tyrimai dideliuose genetiniuose biobankuose yra svarb\u016bs\u201c, \u2013 sak\u0117 N. Kamitaki.<\/p>\n
Kalbant apie EBV ir Hod\u017ekino limfom\u0105, s\u0105saja su dideliu viruso kr\u016bviu leid\u017eia svarstyti, kad antivirusiniai vaistai teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 ma\u017einti \u0161ios limfomos rizik\u0105, ta\u010diau tai dar reik\u0117t\u0173 patikrinti klinikiniais tyrimais.<\/p>\n
Su virusin\u0117s DNR kr\u016bviu susij\u0119 buvo ir ne genetiniai veiksniai, \u012fskaitant am\u017ei\u0173, lyt\u012f bei r\u016bkym\u0105. Daugumos tirt\u0173 virus\u0173 paplitimas buvo didesnis vyrams nei moterims.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad \u0161ie rezultatai gali pad\u0117ti geriau suprasti, kod\u0117l vien\u0173 \u017emoni\u0173 rizika susirgti skiriasi nuo kit\u0173 \u2013 net jei j\u0173 organizme t\u016bno tie patys virusai.<\/p>\n
Taip pat pabr\u0117\u017eiama, jog kai kurie virusai yra itin paplit\u0119. Trys tyrime ie\u0161koti virusai, vadinami anellovirusais, randami ma\u017edaug 80\u201390 proc. bendrosios populiacijos, ta\u010diau j\u0173 ry\u0161ys su ligomis kol kas n\u0117ra ai\u0161kus.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyrimas turi ribojim\u0173: d\u0117l naudot\u0173 genomo sekoskaitos duomen\u0173 analizuoti buvo tik DNR virusai, kurie slepiasi ir \u201enaudojasi\u201c DNR mechanizmais. Ateityje b\u016bt\u0173 verta atskirai tirti ir RNR virusus, pavyzd\u017eiui, koronavirusus, kurie veikia kitaip.<\/p>\n
Mokslininkai primena, kad sveikatai \u012ftak\u0105 gali daryti ne tik dabartin\u0117s infekcijos. Kartais labai seniai \u012f \u017emogaus genom\u0105 \u012fsiterp\u0119 virusiniai fragmentai, nors jau nebesidaugina, vis tiek gali tur\u0117ti netik\u0117tos \u012ftakos biologiniams procesams.<\/p>\n
\u201eNuostabu, kiek daug DNR gali papasakoti apie dinami\u0161kus biologinius procesus ir tai, kaip m\u016bs\u0173 \u012fpro\u010diai, genai bei biologija tuos procesus formuoja\u201c, \u2013 teig\u0117 genetikas Stevenas McCarrollas.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale Nature<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Net ir patys sveikiausi \u017emon\u0117s da\u017eniausiai savo organizme ne\u0161iojasi virus\u0173. Jie gali ilgai t\u016bnoti nepasteb\u0117ti, i\u0161vengdami imunin\u0117s sistemos d\u0117mesio, o kartais v\u0117liau pasireik\u0161ti liga, ta\u010diau neretai taip ir lieka neaktyv\u016bs. Naujame tyrime daugiau \u0161viesos metama \u012f da\u017enus virusus, kurie \u012fsitvirtina sveik\u0173 \u017emoni\u0173 l\u0105stel\u0117se, taip pat \u012f tai, koks virus\u0173 kiekis (vadinamasis viruso kr\u016bvis) paprastai aptinkamas […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2757,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2756","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2756","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2756"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2756\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2757"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2756"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2756"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2756"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2756"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}