Sidabri\u0161kieji debesys, dar vadinami \u0161vytin\u010diais nakties debesimis, yra vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 vasaros dangaus rei\u0161kini\u0173. Mokslin\u0117je literat\u016broje jie da\u017eniausiai \u012fvardijami kaip mezosferos debesys, nes formuojasi itin auk\u0161tai, ma\u017edaug 75\u201385 kilometr\u0173 auk\u0161tyje.<\/p>\n
Palyginimui, \u012fprasti debesys, kuriuos matome kasdien, da\u017eniausiai laikosi nuo keli\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 iki ma\u017edaug 7 kilometr\u0173 auk\u0161\u010dio. D\u0117l to sidabri\u0161kieji debesys i\u0161lieka ap\u0161viesti Saul\u0117s spinduli\u0173 net tada, kai prie \u017eem\u0117s jau sutem\u0119, ir danguje \u012fgauna sidabri\u0161kai melsv\u0105, kartais perlamutrin\u012f atspalv\u012f.<\/p>\n
\u0160ie debesys susidaro i\u0161 labai smulki\u0173 ledo kristal\u0173, kurie nus\u0117da ant mikrodaleli\u0173, tarp j\u0173 ir kosmin\u0117s kilm\u0117s dulki\u0173. Tikslios susidarymo detal\u0117s vis dar tiriamos, ta\u010diau \u017einoma, kad rei\u0161kiniui ypa\u010d svarbios labai \u017eemos mezosferos temperat\u016bros ir pakankamas vandens gar\u0173 kiekis dideliame auk\u0161tyje.<\/p>\n
Lietuvoje sidabri\u0161k\u0173j\u0173 debes\u0173 sezonas paprastai t\u0119siasi nuo gegu\u017e\u0117s vidurio iki rugpj\u016b\u010dio pabaigos, o geriausios s\u0105lygos da\u017eniausiai pasitaiko bir\u017eel\u012f ir liep\u0105. B\u016btent tada mezosfera pasiekia \u017eemiausias sezono temperat\u016bras, o rei\u0161kinys neretai b\u016bna ry\u0161kiausias.<\/p>\n
Did\u017eiausia tikimyb\u0117 juos pamatyti yra v\u0117lai vakare ir pary\u010diais, kai Saul\u0117 b\u016bna ma\u017edaug 6\u201316 laipsni\u0173 \u017eemiau horizonto. Praktikoje tai da\u017enai atitinka laik\u0105 apie 22.00\u20131.00 valand\u0105 ir trump\u0105 interval\u0105 prie\u0161 au\u0161r\u0105, nors tikslus metas priklauso nuo paros ir sezono.<\/p>\n
Steb\u0117jimui nereikia teleskopo ar specialios \u012frangos, ta\u010diau svarbu tur\u0117ti kuo atviresn\u012f vaizd\u0105 \u012f \u0161iaurin\u012f horizont\u0105. Geriausiai tinka vietos toliau nuo miesto \u0161vies\u0173, nes \u0161viesos tar\u0161a ma\u017eina kontrast\u0105 ir subtilios strukt\u016bros gali tiesiog \u201epranykti\u201c dangaus fone.<\/p>\n
Sidabri\u0161kieji debesys da\u017enai atrodo kaip plonos, banguojan\u010dios juostos ar \u0161vytin\u010dios gijos \u017eemai vir\u0161 \u0161iaur\u0117s. Jie gali i\u0161silaikyti kelias ar keliolika minu\u010di\u0173 ir keisti form\u0105, o nuotraukose neretai matosi ry\u0161kiau nei plika akimi, ypa\u010d fotografuojant ilgesniu i\u0161laikymu.<\/p>\n
Mokslininkams \u0161is rei\u0161kinys svarbus ne tik d\u0117l gro\u017eio. Stebint sidabri\u0161k\u0173j\u0173 debes\u0173 da\u017en\u012f ir ry\u0161kum\u0105, galima geriau suprasti procesus vir\u0161utiniuose atmosferos sluoksniuose, o kai kurie tyrimai sieja ilgalaikes tendencijas su mezosferos temperat\u016br\u0173 kaita ir vandens gar\u0173 poky\u010diais, kurie gali b\u016bti susij\u0119 ir su platesniais klimato procesais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Sidabri\u0161kieji debesys formuojasi 75\u201385 km auk\u0161tyje ir ry\u0161kiausi vasar\u0105: paai\u0161kiname, kada juos steb\u0117ti Lietuvoje ir kaip lengvai nufotografuoti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":27726,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[5263,2175,19946,6072,19945,16041],"miestas":[],"class_list":["post-27725","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-astronomija","tag-atmosfera","tag-mezosfera","tag-naktinis-dangus","tag-sidabriskieji-debesys","tag-sviesos-tarsa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27725","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27725"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27725\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/27726"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27725"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27725"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27725"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=27725"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}