2022 metais \u012fvyk\u0119s povandeninio ugnikalnio Hunga Tonga\u2013Hunga Ha\u02bbapai i\u0161siver\u017eimas laikomas vienu galingiausi\u0173 \u0161iame am\u017eiuje. Nauj\u0173 tyrim\u0173 duomenys rodo, kad jo atmosferinis \u0161leifas suaktyvino iki \u0161iol taip ai\u0161kiai nefiksuot\u0105 savaiminio \u201eapsivalymo\u201c proces\u0105, kuris dal\u012f metano pavert\u0117 kitais junginiais.<\/p>\n
Vulkan\u0173 poveikis klimatui n\u0117ra vienareik\u0161mis: \u012f atmosfer\u0105 patek\u0119 pelenai ir aerozoliai trumpam suma\u017eina Saul\u0117s spinduliuot\u0117s patekim\u0105 ir gali v\u0117sinti, o \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010dios dujos prisideda prie \u0161ilt\u0117jimo. \u012eprastai kietosios dalel\u0117s i\u0161krinta grei\u010diau, o dujos i\u0161lieka ilgiau, tod\u0117l bendras efektas laikui b\u0117gant kei\u010diasi.<\/p>\n
Tyr\u0117jai skai\u010diuoja, kad i\u0161siver\u017eimo metu \u012f atmosfer\u0105 gal\u0117jo patekti apie 330 000 ton\u0173 metano. Vis d\u0117lto, stebint procesus palydovais, d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 ne tiek pats metano \u201ep\u0117dsakas\u201c, kiek ne\u012fprastai didel\u0117 formaldehido koncentracija, kuri leido spr\u0119sti apie spartesn\u012f metano virtim\u0105 kitomis med\u017eiagomis.<\/p>\n
\u201eAnalizuodami palydovinius duomenis nustebome pamat\u0119 rekordines formaldehido koncentracijas. Kadangi formaldehidas atmosferoje i\u0161silaiko tik trumpai, tai rod\u0117, jog metanas tur\u0117jo b\u016bti nuolat skaidomas ilgiau nei savait\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eAcacia Impact Innovation\u201c atstovas Maartenas van Herpenas.<\/p>\n
Kod\u0117l \u0161is i\u0161siver\u017eimas buvo kitoks?<\/p>\n
Hunga Tonga\u2013Hunga Ha\u02bbapai i\u0161siver\u017eimas \u012fvyko po vandeniu, tod\u0117l \u012f \u0161leif\u0105 pateko ne tik vulkaniniai pelenai, bet ir dideli kiekiai s\u016braus vandens daleli\u0173. Toks derinys, mokslinink\u0173 vertinimu, suk\u016br\u0117 palankias s\u0105lygas chemin\u0117ms reakcijoms, kurios gali i\u0161laisvinti reaktyvius chloro junginius.<\/p>\n
Chloras atmosferoje gali reaguoti su metanu ir prad\u0117ti reakcij\u0173 grandin\u0119, kurios metu susidaro formaldehidas, o v\u0117liau anglies dioksidas ir vanduo. Paprastai metanas atmosferoje i\u0161lieka apie de\u0161imtmet\u012f, tod\u0117l net dalinis jo suardymo pagreitinimas trumpuoju laikotarpiu yra reik\u0161mingas klimato po\u017ei\u016briu.<\/p>\n
Pastaraisiais metais mokslin\u0117je literat\u016broje daug\u0117ja \u012frodym\u0173, kad aerozoliai, dulk\u0117s ir j\u016bros druskos dalel\u0117s gali daryti \u012ftak\u0105 metano balansui. \u0160is atvejis svarbus tuo, kad procesas, pana\u0161us \u012f anks\u010diau siet\u0105 su dulk\u0117mis ir j\u016br\u0173 purslais, gal\u0117jo vykti gerokai auk\u0161\u010diau, stratosferoje, kur s\u0105lygos kitokios nei prie pavir\u0161iaus.<\/p>\n
K\u0105 tai kei\u010dia metano apskaitoje ir steb\u0117senoje?<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad atmosferos dalel\u0117s, \u012fskaitant vulkanines dulkes, gali b\u016bti reik\u0161mingesn\u0117s metano ciklui, nei manyta iki \u0161iol. Jei tokie procesai ne\u012ftraukiami \u012f skai\u010diavimus, gali b\u016bti netiksliai \u012fvertinamas tiek nat\u016bralus metano \u0161alinimas, tiek \u017emoni\u0173 pastang\u0173 ma\u017einti emisijas efektyvumas.<\/p>\n
Praktin\u0117je steb\u0117senoje i\u0161kyla ir matavim\u0173 problema: palydoviniai metano matavimai ne visur vienodai tiksl\u016bs, ypa\u010d vir\u0161 vandenyn\u0173, kur ma\u017eiau atspind\u0117tos \u0161viesos. Tod\u0117l formaldehidas si\u016blomas kaip papildomas \u201eindikatorius\u201c, padedantis spr\u0119sti, ar metanas konkre\u010diomis s\u0105lygomis buvo aktyviai skaidomas.<\/p>\n
Nors atradimas kelia klausim\u0173 apie galimas technologines id\u0117jas, tyr\u0117jai akcentuoja, kad tai pirmiausia yra nat\u016bralaus eksperimento pamoka. Ji padeda geriau suprasti, kaip ekstremal\u016bs rei\u0161kiniai gali trumpam pakeisti atmosferos chemij\u0105 ir kod\u0117l metano biud\u017eeto skai\u010diavimuose svarbu \u012fvertinti ne tik emisijas, bet ir \u0161alinimo mechanizmus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2022 metais Hunga Tonga i\u0161siver\u017eimas parod\u0117 netik\u0117t\u0105 metano skaidymo mechanizm\u0105: s\u016braus vandens aerozoliai ir dulk\u0117s gal\u0117jo paskatinti formaldehido susidarym\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[12951,101,20046,5987,20047,20048,12950],"miestas":[],"class_list":["post-27858","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-atmosferos-chemija","tag-ekologija","tag-hunga-tonga","tag-metanas","tag-palydoviniai-stebejimai","tag-siltnamio-efektas","tag-vulkanu-issiverzimai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27858","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27858"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27858\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27858"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27858"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27858"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=27858"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}